„Santaka“ / Pieno sektoriuje optimizmo nedaugėja

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-04-27 15:43

Dalinkitės:  


Vilkaviškio krašto pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Albinas Šneideris per susitikimą pranešėjams turėjo nemažai klausimų.

Autoriaus nuotr.


Pieno sektoriuje optimizmo nedaugėja

Andrius GRYGELAITIS

Kaune esančiuose Žemės ūkio rūmuose įvyko Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Į šį susitikimą vyko ir būrelis mūsų rajono žemdirbių. Deja, po renginio optimizmo mūsiškių veiduose ne itin padaugėjo.


Artimiausia ateitis nedžiugina


Į Kauną važiavo keturi mūsų rajono ūkininkai: Albinas Šneideris, Arvydas Šlivinskas, Edita Didžiulienė bei Rūta Gustaitienė. Visi jie – Vilkaviškio krašto pieno gamintojų asociacijos nariai.

Posėdžio metu dar sykį buvo aptartos pačios opiausios pieno gamintojų problemos: žemiausios visoje Europos Sąjungoje pieno supirkimo kainos ir pačios mažiausios išmokos. Šiuo metu Lietuvos ūkininkai vidutiniškai gauna 23 euro centus už litrą pieno, o ES vidurkis yra kone 10 euro centų didesnis. Nemaža dalis rajono bei šalies pieno gamintojų gauna dar mažiau nei šalies vidurkis – vos 15–20 euro centų už litrą pieno.

„Po vasarį įvykusio visuotinio šalies pieno gamintojų suvažiavimo ne kartą bendravome su ministre, premjeru ir net Prezidente. Buvome susikvietę perdirbėjus ir klausėme, kada situacija pasikeis. Niekas negalėjo konkrečiai to pasakyti. Pavyzdžiui, AB „Rokiškio sūris“ atstovai mums tvirtino, kad nors vidaus rinkoje praėjusiais metais gavo 22 mln. litų pelną, tačiau dėl eksporto patyrė 23 mln. litų nuostolių. Kiti perdirbėjai kalbėjo panašiai. Visi leido suprasti, jog be žiemos situacija nepagerės“, – kalbėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

Jis taip pat informavo žemdirbius, kad Lietuva kartu su Latvija bei Estija įstojo į Europos pieno tarybą. LPGA tarybos pirmininkas paprašė visų šalies pieno gamintojų asociacijos narių susimokėti 10 eurų metinį mokestį.


Be vienybės nebus rezultatų


Vienas iš šio posėdžio tikslų buvo aptarti visuotinio Lietuvos pieno gamintojų suvažiavimo metu patvirtintos rezoliucijos įgyvendinimą. Iš viso rezoliucijoje buvo įvardyti 22 reikalavimai. Vienas iš jų – neskirti paramos iš 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos lėšų pieno perdirbimo įmonėms, nes jos moka pačią mažiausią žaliavinio pieno supirkimo kainą Europoje.

Reaguodami į šį reikalavimą pieno perdirbėjai pradėjo rinkti žemdirbių parašus, jog šie neprieštarauja dėl paramos skyrimo. Į ministeriją šiuo metu jau yra pristatyta daugiau nei 7 tūkst. parašų.

„Mes nesame vieningi. Dalis žemdirbių kovoja su perdirbėjais, o kita dalis lengva ranka į visa tai numoja. Kiek žinau, perdirbėjai dalį parašų renka apgaulės ar net grasinimų būdu. Vieniems gyventojams sakoma, kad jie pasirašo dėl didesnių pieno supirkimo kainų, o kitiems grūmojama, jog šiems nepasirašius kainas dar labiau sumažinsią“, – kalbėjo J. Vilionis. Vilkaviškio krašto pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Albinas Šneideris apgailestavo, kad ir mūsų rajone yra nemažai ūkininkų, kurie pasirašė ant šių perdirbėjų pateiktų lapų. Pasak jo, taip tarsi išduodami tie, kurie kovoja už didesnes supirkimo kainas bei išmokas.

Ministrė V. Baltraitienė taip pat patarė šalies pienininkams būti vieningiems. Anot jos, tik kalbant vienu balsu galima susitarti su perdirbėjais, priešingu atveju pastarieji ir toliau jausis neliečiami.


Prašo leisti


Į LPGA tarybos posėdį atvyko ir vienas iš perdirbėjų atstovų – UAB „Marijampolės pieno konservai“ vadovas Aristydas Kulvinskas. Jis iš karto atsiribojo nuo kitų šalies perdirbėjų ir patvirtino, kad jokių susitarimų su jais nevykdo.

„98 proc. mūsų pagaminamos produkcijos iškeliauja į užsienį. Mums nereikia konkuruoti su Pasvalio ar Rokiškio pieno perdirbėjais. Mūsų pagrindiniai konkurentai – vokiečiai ir prancūzai. Esame pernelyg maži, jog galėtume tinkamai konkuruoti su jais, todėl privalome gaminti pigesnę produkciją. Dėl to ir pieno supirkimo kainos nėra aukštos“, – paaiškino A. Kulvinskas.

Tiesa, UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir taip šiuo metu už pieną moka daugiausiai šalyje, tačiau kainų skirtumai – nedideli.

„Smulkiųjų pieno tiekėjų mes turime tik 38 proc. Visi kiti – stambūs. Jiems esame priversti mokėti didesnę kainą. Be to, esame pasienyje ir bet kokios derybos baigiasi grasinimu pieną vežti į kaimyninę Lenkiją. Turime į tai reaguoti“, – kainų mokėjimo politiką apibūdino marijampolietis.

Jis prašė pienininkų atsisakyti rezoliucijoje patvirtinto punkto dėl paramos neskyrimo perdirbimo įmonėms. Pasak bendrovės vadovo, užsidarius Rusijos rinkai perdirbėjams būtina modernizuoti savo technologijas ir pakeisti jų paskirtį. Kol kas tai daroma iš gaunamo pelno. Jei nebus sulaukta jokios paramos, pieno supirkimo kainos artimiausiu metu tikrai neaugs.

Tokias A. Kulvinsko replikas žemdirbiai pasitiko švilpimu. Daugelis jų tvirtino nusileisiantys tik tada, jei perdirbėjai pažadės pakelti supirkimo kainas. Tačiau šie to daryti kol kas nenori.


Sulauks paramos


Posėdyje dalyvavusi žemės ūkio ministrė tvirtino, jog nuolat bendrauja su Europos Komisija dėl geresnių sąlygų Lietuvos pienininkams, tačiau padėtis pieno rinkoje visoje ES nėra gera. Pasak ministrės, situacija pieno sektoriuje niekada nepasižymėjo stabilumu, ji nuolat banguoja. Mūsų šalis nuo 2009 m. jau patyrė šešis pieno supirkimo kainų lūžius.

Skirtumas tarp Lietuvos ir ES žaliavinio pieno supirkimo kainos vidurkio šiuo metu sudaro net 30 proc. Tačiau Lietuva išlieka viena iš ES šalių, kurioje, nepaisant visko, šiemet per tris mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pieno supirkimas išaugo 3 proc. Vis dėlto žaliavinio pieno importas taip pat lieka aktyvus: į Lietuvą tebeplaukia estiškas ir latviškas pienas.

Dėl užsidariusių Rusijos rinkų praėjusiais metais ES pieno kiekis padidėjo 5,4 mln. tonų. Šį pieną reikia išskirstyti į kitas rinkas, o kol kas tą padaryti nėra lengva. Vien Lietuvoje per metus pagaminama 1,7 mln. tonų žaliavinio pieno.

„Vasario pradžioje šalies pienininkams dėl kainų sumažėjimo jau buvo pervesta 80 mln. litų kompensacijų. Iki gegužės 1 d. juos turėtų pasiekti dar 18,5 mln. litų paramos. Tiesa, pagrindinio pieno gamintojų reikalavimo padaryti pieno supirkimo kainą tokią, koks yra ES vidurkis, mes teisiškai negalime“, – apgailestavo ministrė.

Ji tvirtino, jog stengiasi reaguoti į visus 22 rezoliucijoje iškeltus žemdirbių reikalavimus, tačiau kai kurie iš jų – sunkiai įgyvendinami.

Ministrė pabrėžė, kad ir toliau skatins kooperatyvų steigimąsi, palaikys jų veiklą. Dėl to jau dabar keičiami kai kurie įstatymai. V. Baltraitienė taip pat pažadėjo, jog nuo liepos 1 d. žemdirbiai, auginantys gyvulius, galės įsigyti lengvatinio dyzelino. Bus skirta 115 litrų už vieną sąlyginį gyvulį.

„Nė vienas buvęs ministras tiek nebendravo su ūkininkais, kaip tai daro V. Baltraitienė. Nors pats posėdis didelio optimizmo ir nepridėjo, bet matome, kad mūsų kova už būvį duoda šiokių tokių rezultatų. Dar visai neseniai prisišaukti pieno perdirbėjus buvo neįmanoma misija, o dabar jie jau patys atvyksta ir bando derėtis. Nepaisant to, situacija vis dar išlieka nepavydėtina“, – sakė A. Šneideris.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas