|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Verslas
|
|
|
Ūkio ministras Evaldas Gustas tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2015: ateities gamyba 2030“ kalbėjo apie Lietuvos pramonės konkurencingumo lygio gerinimą, tradicinių pramonės sektorių modernizavimą ir skaitmenizavimą, inovacijų diegimą, Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijas.
„Nors Lietuvos pramonės konkurencingumo lygis, palyginti su kitomis ES šalimis, nėra toks aukštas, kokio norėtume, tačiau jis gerėja. Konkurencingumą skatina veiksmingesnės inovacijos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercializacija ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla, todėl dedame pastangas, kad pramonė ir verslas su mokslu turėtų kuo daugiau sąlyčio taškų. Talentas, gebėjimas kurti inovacijas ir jomis pasinaudoti ir strateginis viešosios politikos naudojimas yra esminiai veiksniai, galintys lemti mūsų šalies gamybos sektoriaus konkurencingumą“, – sakė ūkio ministras E. Gustas.
Per konferenciją ūkio ministras vardijo priemones, kurių diegimas ar aktyvesnis naudojimas paskatintų verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir prisidėtų didinant Lietuvos pramonės konkurencingumą.
Pasak E. Gusto, skatindama inovacijų paklausą, valstybė viešuosius pirkimus turėtų vykdyti ne remdamasi žemiausia pasiūlyta kaina, bet siekdama kokybiškai tinkamiausių sprendimų. Vienas iš būdų tai įgyvendinti – ikiprekybiniai pirkimai, kai verslas kuria naujus produktus valstybės užsakymu.
Be to, konkuruojant su stipriomis specializuotomis užsienio bendrovėmis, turinčiomis didelę tarptautinio verslo patirtį, svarbi įmonių klasterizacija – gebėjimas kooperuotis su tarptautiniais ir vietos partneriais. Pramoninis bendradarbiavimas turėtų padėti įmonėms įsilieti į tarptautinių vertės grandinių veiklą, o integracija į tarptautinę rinką skatintų įmones tobulėti, modernizuotis ir taip išlikti konkurencingas. Siektinas 2020 metų tikslas – įmonių, dalyvaujančių klasterių veikloje, ir pramoninio bendradarbiavimo atvejų turėtų padaugėti 20 procentų, palyginti su 2015 metų duomenimis.
Kitas svarbus konkurencinį pranašumą kuriantis aspektas – tinkamai valdomi žmogiškieji ištekliai šalyje. Šiuo tikslu reikia sudaryti sąlygas jauniems specialistams tobulėti Lietuvoje ir skatinti pramoninę doktorantūrą.
Pasak ūkio ministro, stipri pramonė yra stabilios ekonomikos garantas: „Europos pramonė vis dar sudaro 4/5 Europos eksporto ir 80 proc. privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ateina iš gamybos sektoriaus. Kadangi Lietuvoje vyrauja tradicinė pramonė, modernizuodami šią pramonę turime potencialą didinti pridėtinės vertės dalį BVP. Šalies tradicinė pramonė vis dažniau įvardijama kaip inovacijų vartotoja, tačiau būtina siekti, kad ji taptų inovacijų kūrėja.“ Konkuruojant su stipriomis specializuotomis užsienio bendrovėmis, turinčiomis didelę tarptautinio verslo patirtį, svarbi įmonių klasterizacija – gebėjimas kooperuotis su tarptautiniais ir vietos partneriais.
E. Gusto teigimu, pramonės sąlygota ekonomikos transformacija savaime nėra tikslas. Tai yra procesas, kuriuo siekiama paspartinti perėjimą į aukštą pridėtinę vertę kuriančią, integralią – ateities – ekonomiką. Vienas iš būdų tai padaryti – pramonės skaitmenizavimas. Kai tradiciniai pramonės sektoriai tampa skaitmeniniai, atsiranda naujų verslo galimybių. Skaitmeninė pertvarka daro poveikį ne tik tradicinei pramonei, bet ir pradedančiųjų įmonių skatinimo sistemai.
Aptartos ir 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijos. Šiuo laikotarpiu Ūkio ministerija administruos apie 1, 02 mlrd. eurų ES struktūrinių investicijų lėšų. Moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms bus skirta 326, 112 mln. eurų, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui skatinti – 531, 453 mln. eurų.
Per konferenciją atidarytas Kauno technologijos universiteto ir UAB „Lietuvos energija“ mokslinių tyrimų centras. Jame veiks idėjų bankas, kurį idėjomis nuolat papildys studentai, mokslininkai ir įmonės darbuotojai, kartu bus ieškoma šių idėjų realizacijos.
Konferencijoje pranešimus taip pat pristatė Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė, Lietuvos ir užsienio mokslo įstaigų ir verslo įmonių, Lietuvos valstybinių institucijų atstovai.
Vaiva Gogelienė
Ūkio ministras Evaldas Gustas tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2015: ateities gamyba 2030“ kalbėjo apie Lietuvos pramonės konkurencingumo lygio gerinimą, tradicinių pramonės sektorių modernizavimą ir skaitmenizavimą, inovacijų diegimą, Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijas. |
„Nors Lietuvos pramonės konkurencingumo lygis, palyginti su kitomis ES šalimis, nėra toks aukštas, kokio norėtume, tačiau jis gerėja. Konkurencingumą skatina veiksmingesnės inovacijos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercializacija ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla, todėl dedame pastangas, kad pramonė ir verslas su mokslu turėtų kuo daugiau sąlyčio taškų. Talentas, gebėjimas kurti inovacijas ir jomis pasinaudoti ir strateginis viešosios politikos naudojimas yra esminiai veiksniai, galintys lemti mūsų šalies gamybos sektoriaus konkurencingumą“, – sakė ūkio ministras E. Gustas.
Per konferenciją ūkio ministras vardijo priemones, kurių diegimas ar aktyvesnis naudojimas paskatintų verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir prisidėtų didinant Lietuvos pramonės konkurencingumą.
Pasak E. Gusto, skatindama inovacijų paklausą, valstybė viešuosius pirkimus turėtų vykdyti ne remdamasi žemiausia pasiūlyta kaina, bet siekdama kokybiškai tinkamiausių sprendimų. Vienas iš būdų tai įgyvendinti – ikiprekybiniai pirkimai, kai verslas kuria naujus produktus valstybės užsakymu.
Be to, konkuruojant su stipriomis specializuotomis užsienio bendrovėmis, turinčiomis didelę tarptautinio verslo patirtį, svarbi įmonių klasterizacija – gebėjimas kooperuotis su tarptautiniais ir vietos partneriais. Pramoninis bendradarbiavimas turėtų padėti įmonėms įsilieti į tarptautinių vertės grandinių veiklą, o integracija į tarptautinę rinką skatintų įmones tobulėti, modernizuotis ir taip išlikti konkurencingas. Siektinas 2020 metų tikslas – įmonių, dalyvaujančių klasterių veikloje, ir pramoninio bendradarbiavimo atvejų turėtų padaugėti 20 procentų, palyginti su 2015 metų duomenimis.
Kitas svarbus konkurencinį pranašumą kuriantis aspektas – tinkamai valdomi žmogiškieji ištekliai šalyje. Šiuo tikslu reikia sudaryti sąlygas jauniems specialistams tobulėti Lietuvoje ir skatinti pramoninę doktorantūrą.
Pasak ūkio ministro, stipri pramonė yra stabilios ekonomikos garantas: „Europos pramonė vis dar sudaro 4/5 Europos eksporto ir 80 proc. privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ateina iš gamybos sektoriaus. Kadangi Lietuvoje vyrauja tradicinė pramonė, modernizuodami šią pramonę turime potencialą didinti pridėtinės vertės dalį BVP. Šalies tradicinė pramonė vis dažniau įvardijama kaip inovacijų vartotoja, tačiau būtina siekti, kad ji taptų inovacijų kūrėja.“
Konkuruojant su stipriomis specializuotomis užsienio bendrovėmis, turinčiomis didelę tarptautinio verslo patirtį, svarbi įmonių klasterizacija – gebėjimas kooperuotis su tarptautiniais ir vietos partneriais.
E. Gusto teigimu, pramonės sąlygota ekonomikos transformacija savaime nėra tikslas. Tai yra procesas, kuriuo siekiama paspartinti perėjimą į aukštą pridėtinę vertę kuriančią, integralią – ateities – ekonomiką. Vienas iš būdų tai padaryti – pramonės skaitmenizavimas. Kai tradiciniai pramonės sektoriai tampa skaitmeniniai, atsiranda naujų verslo galimybių. Skaitmeninė pertvarka daro poveikį ne tik tradicinei pramonei, bet ir pradedančiųjų įmonių skatinimo sistemai.
Aptartos ir 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijos. Šiuo laikotarpiu Ūkio ministerija administruos apie 1, 02 mlrd. eurų ES struktūrinių investicijų lėšų. Moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms bus skirta 326, 112 mln. eurų, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui skatinti – 531, 453 mln. eurų.
Per konferenciją atidarytas Kauno technologijos universiteto ir UAB „Lietuvos energija“ mokslinių tyrimų centras. Jame veiks idėjų bankas, kurį idėjomis nuolat papildys studentai, mokslininkai ir įmonės darbuotojai, kartu bus ieškoma šių idėjų realizacijos.
Konferencijoje pranešimus taip pat pristatė Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė, Lietuvos ir užsienio mokslo įstaigų ir verslo įmonių, Lietuvos valstybinių institucijų atstovai.
Vaiva Gogelienė
Publikuota: 2015-04-23 09:58:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|