|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės.
Šios taisyklės buvo kuriamos itin sunkiai ir sudėtingai, ilgą laiką dirbant kartu su socialiniais partneriais – Žemės ūkio rūmais, Žemės ūkio bendrovių, Lietuvos ekologinių ūkių ir Lietuvos ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijomis, . „Taigi, šios taisyklės yra ministerijos ir socialinių partnerių bendro darbo rezultatas. Dirbome labai kūrybiškai, daug diskutavome, pagal galimybes atsižvelgdami į jų pasiūlymus ir pageidavimus. Ne visus jų lūkesčius galėjome išpildyti, kompromisų galėjome ieškoti tik tam tikruose Europos Komisijos nustatytuose rėmuose“, – akcentavo viceministras G.S. Cironka.
G. S. Cironka paminėjo, jog lėšų priemonei „Ekologinis ūkininkavimas“, kaip, beje, ir kitoms, šiuo laikotarpiu skirta mažiau negu praėjusiame laikotarpyje, todėl Žemės ūkio ministerija ir socialiniai partneriai buvo sutarę, jog būtų galima sumažinti pačią išmoką, tokiu atveju ji galėtų būti mokama tolygiai visiems pareiškėjams, tačiau Komisija su tokiu siūlymu nesutiko.
Svarbiausias šio programinio laikotarpio siekis, kad jam besibaigiant, 2020 m., ekologiško maisto produktų žaliavos gamyba ir perdirbimas priartėtų vienas prie kito, kad vartotoją pasiektų kuo daugiau galutinių ekologiškų produktų. „Į ekologinę gamybą investuojame nemažus pinigus, tačiau kol kas dar neveikia visa ekologiškos produkcijos gamybos ir perdirbimo grandis, dar turime daug padirbėti, kad visos grandys nuo lauko iki stalo dirbtų kaip vieninga sistema, todėl ir kurdami taisykles, įvedėme tam tikrų naujovių, kurios skatintų ne tik žaliavos gamybą, bet ir užaugintos žaliavos perdirbimą, kad Lietuvoje būtų kuriama daugiau darbo vietų“, – pažymėjo viceministras.
Siekiant šio tikslo, socialinių partnerių pageidavimu yra pereinama prie naujų reikalavimų ekologinėje priemonėje dalyvaujantiems ūkiams. Vienas iš jų – kad ūkiai taptų visiškai ekologiniai. Pagal dabartinę statistiką, tik 50 proc. ūkių yra visiškai ekologiniai, tuo tarpu kita pusė tik iš dalies ūkininkauja ekologiškai. Tam tikroje jų dirbamos žemės dalyje ūkininkaujama ekologiškai, kitoje – tradiciškai. Tam ir numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis, kad ūkininkai iki 2016 m. pasėlių deklaravimo pradžios galėtų apsispręsti ir galutinai pasirinkti ūkininkavimo būdą. Todėl taisyklėse numatyta remti dvi veiklos sritis –„Parama ekologiniam ūkininkavimui“ ir „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“. Už pastarąją veiklos sritį bus mokamos didesnės išmokos, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dar negauna išmokos už ekologišką produkciją, ir taip pat siekiant jį paskatinti pereiti prie visiško ekologinio ūkininkavimo. Jei ūkininkui dėl tam tikrų priežasčių nepasiseks iki 2016 m. pereiti prie visiškos ekologinės gamybos, jo išmokos bus sumažintos 50 proc., jei taip atsitiktų ir 2017 ar net 2018 m., išmokos būtų sumažintos 80 proc. Sutartis su pareiškėju dėl priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ pasirašoma 5 metų laikotarpiui.
Kas gali kreiptis paramos
Paramos dėl minėtosios priemonės gali kreiptis kiekvienas pajamas iš žemės ūkio veiklos gaunantis ūkininkas ar žemės ūkio bendrovė, kurių ekologinės gamybos plotai yra sertifikuoti ir jie turi tai patvirtinantį dokumentą. Lauko plotas, už kurį gali būti mokamos išmokos pagal priemonės veiklas turi būti ne mažesnis kaip 0, 1 ha. Bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį gali būti mokama kompensacinė išmoka, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha.
Kas remiama
Viceministras G. S. Cironka pažymėjo, jog tęsiamas toks pat ekologinio ūkininkavimo rėmimas, kaip ir praėjusiuoju programiniu laikotarpiu, tačiau vis tik esama ir naujovių. Šiame laikotarpyje pirmenybė teikiama gyvulininkystei, todėl numatyta remti javus pašarams, jei ūkyje laikomi galvijai, kiaulės ar paukščiai. Parama už javus pašarams mokama tik už sertifikuotą plotą, kurio ne daugiau kaip 1 ha tenka vienam sutartiniam gyvuliui. Kitas naujas dalykas, įgyvendintas socialinių partnerių prašymu, tai parama už atidėtą nuo gamybos žemę. „Ekologiškai ūkininkaujant, labai svarbus yra dirvožemio kokybės išsaugojimas, todėl taikydamas sėjomainą, ūkininkas vienerius metus tam tikrame plote turės auginti ne ekologišką produkciją, o daugiamečių žolių masę, kuri paskui bus aparta ir taip pagerins žemės kokybę. Už tokį įsėlio auginimą bus mokama išmoka, anksčiau to nebuvo“, - pastebėjo viceministras. Ekologinė gamyba per šį laikotarpį tikrai išaugs, o mus visus, vartotojus, pasieks gera, kokybiška produkcija“
Nauja ir tai, kad kiek pakoreguotos ūkininkavimo sąlygos tiems ūkiams, kurie augina vaistažoles ar prieskonines žoles. Parama už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus mokama tik tiems paramos gavėjams, kurie verčiasi specializuota vaistažolininkyste, aromatinių prieskoninių augalų auginimo veikla (pajamos iš šios produkcijos gamybos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. iš ekologinės gamybos veiklos gaunamų ūkio pajamų), perdirbantiems produkciją ūkyje arba parduodantiems žaliavą tokioms įmonėms, kurios perdirba šios rūšies produkciją. Atkreiptinas dėmesys, kad parama teikiama už ne didesniame kaip 20 ha plote auginamus šios pasėlių grupės augalus.
Nauja ir tai, kad šiame programiniame laikotarpyje įsigalioja nuostata, jog ūkininkas ar bendrovė turės pateikti duomenis sertifikavimo įstaigai „Ekoagros“ apie užaugintą realizuotą produkciją. Taip pat bus kreipiamas dėmesys ir į ekologinės produkcijos derlingumą. Jei derlingumas bus pernelyg mažas, išmoka einamaisiais metais už tuos laukus nebus skiriama. Taip bus drausminami ūkininkai ir siekiama realios produkcijos gamybos.
Paramos dydis
Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už: javus – 218 Eur už 1 ha; javus pašarams ‒ 232 Eur už 1ha; javus, daugiametes žoles sėklai – 273 Eur už 1ha; daugiamečių žolių įsėlį ‒ 59 Eur už 1ha; daugiametes žoles – 176 Eur už 1 ha; daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha; vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 487 Eur už 1 ha; uogynus ir sodus – 518 Eur už 1 ha.
Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už: javus – 238 Eur už 1 ha; javus pašarams ‒ 247 Eur už 1 ha; javus, daugiametes žoles sėklai – 298 Eur už 1 ha; daugiamečių žolių įsėlį ‒ 59 Eur už 1 ha; daugiametes žoles – 182 Eur už 1 ha; daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha; vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 516 Eur už 1 ha; uogynus ir sodus – 534 Eur už 1 ha.
Tais atvejais, kai metinė bendroji pareiškėjų prašoma paramos suma einamaisiais metais viršija bendrą numatytą metinę paramos sumą, taikomas paramos mažinimas pareiškėjams, prašantiems paramos daugiau nei už 200 ha. Tokiems pareiškėjams taikomas proporcingas paramos mažinimas už plotą, viršijantį 200 ha. Tokiems pareiškėjams už plotą, viršijantį 200 ha, parama mažinama ir išmoka mokama 70 proc. nuo paskaičiuoto išmokos dydžio.
„Šis laikotarpis yra nemažas išbandymas mums visiems, nes su kiek mažesnėmis lėšomis turime dirbti efektyviau, tikslingiau ir kryptingiau. Artimai bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, įsitikinome, kad suprantame vieni kitus, kad siekiame bendrų tikslų, todėl ekologinė gamyba per šį laikotarpį tikrai išaugs, o mus visus, vartotojus, pasieks gera, kokybiška produkcija“, – apibendrino žemės ūkio viceministras G. S. Cironka.
Žemės ūkio ministerijos info
Patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės. |
Šios taisyklės buvo kuriamos itin sunkiai ir sudėtingai, ilgą laiką dirbant kartu su socialiniais partneriais – Žemės ūkio rūmais, Žemės ūkio bendrovių, Lietuvos ekologinių ūkių ir Lietuvos ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijomis, . „Taigi, šios taisyklės yra ministerijos ir socialinių partnerių bendro darbo rezultatas. Dirbome labai kūrybiškai, daug diskutavome, pagal galimybes atsižvelgdami į jų pasiūlymus ir pageidavimus. Ne visus jų lūkesčius galėjome išpildyti, kompromisų galėjome ieškoti tik tam tikruose Europos Komisijos nustatytuose rėmuose“, – akcentavo viceministras G.S. Cironka.
G. S. Cironka paminėjo, jog lėšų priemonei „Ekologinis ūkininkavimas“, kaip, beje, ir kitoms, šiuo laikotarpiu skirta mažiau negu praėjusiame laikotarpyje, todėl Žemės ūkio ministerija ir socialiniai partneriai buvo sutarę, jog būtų galima sumažinti pačią išmoką, tokiu atveju ji galėtų būti mokama tolygiai visiems pareiškėjams, tačiau Komisija su tokiu siūlymu nesutiko.
Svarbiausias šio programinio laikotarpio siekis, kad jam besibaigiant, 2020 m., ekologiško maisto produktų žaliavos gamyba ir perdirbimas priartėtų vienas prie kito, kad vartotoją pasiektų kuo daugiau galutinių ekologiškų produktų. „Į ekologinę gamybą investuojame nemažus pinigus, tačiau kol kas dar neveikia visa ekologiškos produkcijos gamybos ir perdirbimo grandis, dar turime daug padirbėti, kad visos grandys nuo lauko iki stalo dirbtų kaip vieninga sistema, todėl ir kurdami taisykles, įvedėme tam tikrų naujovių, kurios skatintų ne tik žaliavos gamybą, bet ir užaugintos žaliavos perdirbimą, kad Lietuvoje būtų kuriama daugiau darbo vietų“, – pažymėjo viceministras.
Siekiant šio tikslo, socialinių partnerių pageidavimu yra pereinama prie naujų reikalavimų ekologinėje priemonėje dalyvaujantiems ūkiams. Vienas iš jų – kad ūkiai taptų visiškai ekologiniai. Pagal dabartinę statistiką, tik 50 proc. ūkių yra visiškai ekologiniai, tuo tarpu kita pusė tik iš dalies ūkininkauja ekologiškai. Tam tikroje jų dirbamos žemės dalyje ūkininkaujama ekologiškai, kitoje – tradiciškai. Tam ir numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis, kad ūkininkai iki 2016 m. pasėlių deklaravimo pradžios galėtų apsispręsti ir galutinai pasirinkti ūkininkavimo būdą. Todėl taisyklėse numatyta remti dvi veiklos sritis –„Parama ekologiniam ūkininkavimui“ ir „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“. Už pastarąją veiklos sritį bus mokamos didesnės išmokos, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dar negauna išmokos už ekologišką produkciją, ir taip pat siekiant jį paskatinti pereiti prie visiško ekologinio ūkininkavimo. Jei ūkininkui dėl tam tikrų priežasčių nepasiseks iki 2016 m. pereiti prie visiškos ekologinės gamybos, jo išmokos bus sumažintos 50 proc., jei taip atsitiktų ir 2017 ar net 2018 m., išmokos būtų sumažintos 80 proc. Sutartis su pareiškėju dėl priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ pasirašoma 5 metų laikotarpiui.
Paramos dėl minėtosios priemonės gali kreiptis kiekvienas pajamas iš žemės ūkio veiklos gaunantis ūkininkas ar žemės ūkio bendrovė, kurių ekologinės gamybos plotai yra sertifikuoti ir jie turi tai patvirtinantį dokumentą. Lauko plotas, už kurį gali būti mokamos išmokos pagal priemonės veiklas turi būti ne mažesnis kaip 0, 1 ha. Bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį gali būti mokama kompensacinė išmoka, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha.
Viceministras G. S. Cironka pažymėjo, jog tęsiamas toks pat ekologinio ūkininkavimo rėmimas, kaip ir praėjusiuoju programiniu laikotarpiu, tačiau vis tik esama ir naujovių. Šiame laikotarpyje pirmenybė teikiama gyvulininkystei, todėl numatyta remti javus pašarams, jei ūkyje laikomi galvijai, kiaulės ar paukščiai. Parama už javus pašarams mokama tik už sertifikuotą plotą, kurio ne daugiau kaip 1 ha tenka vienam sutartiniam gyvuliui. Kitas naujas dalykas, įgyvendintas socialinių partnerių prašymu, tai parama už atidėtą nuo gamybos žemę. „Ekologiškai ūkininkaujant, labai svarbus yra dirvožemio kokybės išsaugojimas, todėl taikydamas sėjomainą, ūkininkas vienerius metus tam tikrame plote turės auginti ne ekologišką produkciją, o daugiamečių žolių masę, kuri paskui bus aparta ir taip pagerins žemės kokybę. Už tokį įsėlio auginimą bus mokama išmoka, anksčiau to nebuvo“, - pastebėjo viceministras.
Ekologinė gamyba per šį laikotarpį tikrai išaugs, o mus visus, vartotojus, pasieks gera, kokybiška produkcija“
Nauja ir tai, kad kiek pakoreguotos ūkininkavimo sąlygos tiems ūkiams, kurie augina vaistažoles ar prieskonines žoles. Parama už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus mokama tik tiems paramos gavėjams, kurie verčiasi specializuota vaistažolininkyste, aromatinių prieskoninių augalų auginimo veikla (pajamos iš šios produkcijos gamybos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. iš ekologinės gamybos veiklos gaunamų ūkio pajamų), perdirbantiems produkciją ūkyje arba parduodantiems žaliavą tokioms įmonėms, kurios perdirba šios rūšies produkciją. Atkreiptinas dėmesys, kad parama teikiama už ne didesniame kaip 20 ha plote auginamus šios pasėlių grupės augalus.
Nauja ir tai, kad šiame programiniame laikotarpyje įsigalioja nuostata, jog ūkininkas ar bendrovė turės pateikti duomenis sertifikavimo įstaigai „Ekoagros“ apie užaugintą realizuotą produkciją. Taip pat bus kreipiamas dėmesys ir į ekologinės produkcijos derlingumą. Jei derlingumas bus pernelyg mažas, išmoka einamaisiais metais už tuos laukus nebus skiriama. Taip bus drausminami ūkininkai ir siekiama realios produkcijos gamybos.
Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už: javus – 218 Eur už 1 ha; javus pašarams ‒ 232 Eur už 1ha; javus, daugiametes žoles sėklai – 273 Eur už 1ha; daugiamečių žolių įsėlį ‒ 59 Eur už 1ha; daugiametes žoles – 176 Eur už 1 ha; daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha; vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 487 Eur už 1 ha; uogynus ir sodus – 518 Eur už 1 ha.
Už laukus, kuriuose įgyvendinama priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už: javus – 238 Eur už 1 ha; javus pašarams ‒ 247 Eur už 1 ha; javus, daugiametes žoles sėklai – 298 Eur už 1 ha; daugiamečių žolių įsėlį ‒ 59 Eur už 1 ha; daugiametes žoles – 182 Eur už 1 ha; daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha; vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 516 Eur už 1 ha; uogynus ir sodus – 534 Eur už 1 ha.
Tais atvejais, kai metinė bendroji pareiškėjų prašoma paramos suma einamaisiais metais viršija bendrą numatytą metinę paramos sumą, taikomas paramos mažinimas pareiškėjams, prašantiems paramos daugiau nei už 200 ha. Tokiems pareiškėjams taikomas proporcingas paramos mažinimas už plotą, viršijantį 200 ha. Tokiems pareiškėjams už plotą, viršijantį 200 ha, parama mažinama ir išmoka mokama 70 proc. nuo paskaičiuoto išmokos dydžio.
„Šis laikotarpis yra nemažas išbandymas mums visiems, nes su kiek mažesnėmis lėšomis turime dirbti efektyviau, tikslingiau ir kryptingiau. Artimai bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, įsitikinome, kad suprantame vieni kitus, kad siekiame bendrų tikslų, todėl ekologinė gamyba per šį laikotarpį tikrai išaugs, o mus visus, vartotojus, pasieks gera, kokybiška produkcija“, – apibendrino žemės ūkio viceministras G. S. Cironka.
Žemės ūkio ministerijos info
Publikuota: 2015-04-22 10:02:08
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|