„Santaka“ / Gyventojai elektrą taupo ne tik iš įpročio / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Gyventojai elektrą taupo ne tik iš įpročio

Per dvejus metus vidutiniškas namų ūkiuose sunaudotos elektros kiekis išliko stabilus, tačiau įpročiai naudoti elektros energiją kito. Gyventojai žino daugiau elektros taupymo priemonių, tačiau gerokai mažiau jų taupo dėl elektros kainų. Tai atskleidė elektros skirstymo bendrovės LESTO užsakymu tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa apie elektros energijos vartojimo įpročius.

„2012 metais atlikome analogišką apklausą apie elektros energijos vartojimo įpročius Lietuvoje. Palyginę ankstesnius ir dabartinius rezultatus matome, kad bendras suvokimas apie racionalų elektros naudojimą pagerėjo. Taupančiųjų elektrą skaičius išliko didelis – 75 proc., tačiau penktadaliu sumažėjo taupančių dėl elektros kainų. Vis labiau tai daroma iš įpročio ir aplinkos tausojimo“, – sakė LESTO generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.

LESTO apklausa parodė, kad populiariausios elektros energijos taupymo priemonės, kurias naudoja daugiau nei pusė respondentų, yra išjungti šviesą išeinant iš patalpos (90 proc.), naudoti elektros energiją taupančias lemputes (78 proc.), išjungti elektros prietaisus iš lizdų išeinant ilgesniam laikui (67 proc.) ir pirkti mažai energijos naudojančius prietaisus (63 proc.). Per pastaruosius dvejus metus 7 proc. punktais padidėjo naudojančių energiją taupančias lemputes bei perkančių mažai elektrą naudojančius buitinius prietaisus.

Kaip būdus taupyti elektrą lietuviai nurodo skalbimą trumpesniais režimais, vėsiame vandenyje, tik pilnai pakrautos indaplovės naudojimą, savaime užgęstantį apšvietimą bendrose patalpose, įkraunamas baterijas.

Daugelio respondentų teigimu, taupyti elektrą juos paskatintų pakilusi elektros energijos kaina (34 proc.), daugiau informacijos apie taupymo būdus (23 proc.), socialinė reklama (10 proc.).

Tarp labiausiai taupančių elektros energiją išlieka pensininkai, mažas pajamas gaunančios šeimos. Įdomu, kad taupyti labiau linkę ir už elektrą šeimoje mokantys asmenys. Gyventojai, kurie stengiasi taupiai naudoti elektrą, svarbiausia priežastimi nurodo blogą šeimos finansinę padėtį ir mažas pajamas (47 proc.). Dar 45 proc. nurodė taupantys dėl elektros energijos kainų, tačiau šią priežastį nurodančių per kelis metus sumažėjo net 19 procentinių punktų.

12 proc. padaugėjo gyventojų (iš viso 36 proc.), kurių motyvas taupyti elektrą susijęs su įpročiu taupyti visur. Padaugėjo ir tų, kurie elektros energiją taupo dėl aplinkos tausojimo – šią priežastį nurodė 15 proc. apklaustųjų.
Populiariausios elektros energijos taupymo priemonės, kurias naudoja daugiau nei pusė respondentų, yra išjungti šviesą išeinant iš patalpos (90 proc.), naudoti elektros energiją taupančias lemputes (78 proc.), išjungti elektros prietaisus iš lizdų išeinant ilgesniam laikui (67 proc.) ir pirkti mažai energijos naudojančius prietaisus (63 proc.).


Keturi iš dešimties apklaustųjų nurodė, kad savo darbe ar mokslo įstaigoje taupo elektros energiją – tai 4 proc. punktais daugiau nei 2012 metais. Vis tik, dar penktadalis mano, kad elektra jų darbo vietoje ar mokymo įstaigoje netaupoma.

Tarp netaupančių elektros energijos daugiau yra jauni žmonės, moksleiviai, studentai, taip pat gaunantys aukštas mėnesio pajamas. Daugiau nei pusė (58 proc.) elektros netaupančių gyventojų atsakė neturintys tokio įpročio, o kas antras (47 proc.) netaupo, nes nenori prarasti jam įprasto komforto. Pastarąją priežastį nurodančių lietuvių skaičius per du metus padidėjo labiausiai, net 12 proc. punktų. Dar 11 proc. netaupo, nes mokesčiai už elektros energiją nesudaro reikšmingos dalies jų šeimos biudžete.

Beveik trys iš dešimties respondentų negalėjo spontaniškai pasakyti nė vieno elektros taupymo būdo, tačiau tokių skaičius nuo 2012 metų sumažėjo 4 proc. punktais. Tarp nežinančių apie taupyti padedančius būdus daugiausiai yra jaunimas iki 30 metų (34 proc.) bei kaimo gyventojai (37 proc.).

Apklausos duomenimis, trys iš dešimties (29 proc.) Lietuvos namų ūkių vidutiniškai per mėnesį sunaudoja iki 100 kWh elektros energijos, ketvirtadalis (23 proc.) sunaudoja nuo 100 iki 150 kWh, penktadalis (20 proc.) – nuo 150 iki 200 kWh.

Gyventojų apklausą apie elektros energijos vartojimo įpročius LESTO užsakymu atliko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausa vyko 2014 metų gruodžio mėnesį. Jos metu apklausta 1045 Lietuvos gyventojai 15 – 74 metų amžiaus grupėje.



Martynas Burba




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas