„Santaka“ / Vaikus mokyti ar auklėti?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-04-20 16:35

Dalinkitės:  


Sidutei Černauskienei susitikimas su Šalva Amonašviliu padėjo atsakyti į daugelį klausimų.

Vaikus mokyti ar auklėti?

Prieš kurį laiką teko lankytis mokslininko ir psichologo, humanistinės pedagogikos kūrėjo ir puoselėtojo Šalvos Amonašvilio bei jo sūnaus Paato Amonašvilio autoriniame 5 dienų seminare. Po kiekvienos dienos vis mažiau likdavo neatsakytų klausimų: kodėl taip sunku susikalbėti su vaikais, kodėl tiek daug Lietuvoje savižudybių, kodėl tiek daug smurtaujančių, atžagarių žmonių?

Kodėl? Atsakymas labai paprastas ir aiškus: mes, suaugusieji, kuriame tokią visuomenę, o po to dejuojame ar stebimės, kad nepilnamečiai žudo, tyčiojasi. Juk mes juos to mokome, sąmoningai sukūrę žiaurumą ugdančius kompiuterinius žaidimus, sąmoningai transliuojame „purvinas“ laidas, kuriose galima atvirai tyčiotis iš žmonių, sąmoningai mokyklose neformuojame mokiniams vertybinio pamato.

Mes juos mokome, bet ne auklėjame. Kodėl? Nes mokyti daug lengviau, tai gali daryti dauguma mokytojų, tėvų, o auklėti ne taip jau paprasta, nes meilę galima išugdyti tik meile, o gerumą – gerumu, taurumą – taurumu. Ar daug mokyklose tokių mokytojų, kurie pasiryžę pirmiausia save auklėti, kad po to galėtų auklėti kitus? Manau, jog ne. Tačiau mums reikia keistis, kad Lietuvoje būtų gera gyventi, kad išugdytume jaunų žmonių kartą, kuri sugebėtų dirbti žmogui, o ne vergauti eurui. Tokia mūsų, mokytojų, misija šioje žemėje. Mes privalome auginti Žmogų. Turbūt daug kam iškils klausimas, ką reiškia „žmoguje auginti žmogų“? Juk žmogumi jau gimstama, tačiau tikru žmogumi – tampama. Tai ilgas ir sudėtingas kelias, reikalaujantis daug mokytojų, vaikų bei jų tėvų pastangų, kantrybės ir begalinio noro augti žmogumi, kuris paliktų pėdsaką šioje žemėje. Augti tauriu žmogumi.

Taurumas – štai tikrasis mokyklos tikslas. Taurus žmogus – tai dvasingas ir dorovingas, kitiems linkintis gero, skubantis jiems į pagalbą. Jis drauge ir jautrus, rūpestingas, mylintis... Apskritai šiandien mums neturėtų būti aukštesnės dorybės kaip taurumas.

Mūsų mokykloje vyko mokinių tėvų susirinkimas, kurio metu ir svarstėme, ką darysime toliau. Dauguma tėvų išsakė nuomonę, jog svarbiausia šiandienos Lietuvos situacijoje yra auklėjimas, nes vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia mokykloje. Negalima vaikų skirstyti į gerai ir prastai besimokančius, nes ir tas, kuriam šiandien nesiseka išspręsti uždavinį ar pritaikyti formulę, gali būti nepaprastai geras žmogus ir naudingas darbuotojas savo organizacijoje, o gerai ir labai gerai besimokantis, negavęs tinkamo auklėjimo, gali savo žinias panaudoti piktiems tikslams, kurdamas žmoniją naikinančius virusus ar ginklus. Štai kodėl šiandien visi turime kalbėti apie auklėjimą, bendražmogiškų vertybių ugdymą.

Dalis mokytojų protestuoja (jau teko susidurti) sakydami: „programos“, „didelės klasės“ ir pan. Aišku, mes negalime nutolti nuo programų, bet nė vienoje programoje nėra parašyta, kad mokytojai negali vaikams formuoti vertybinio pamato. Kaip tik akcentuojama, jog ugdydami jaunąją kartą turime vadovautis humanistinėmis ir demokratinėmis vertybėmis, tik mokėkime skaityti programas. Ir pasistenkime, kad kiekviena pamoka būtų skirta ne tik žinių perteikimui (vaikui tai tikrai nėra įdomu, nes jis ir pats gali pasiskaityti), bet ir asmenybės formavimui. Kiekviena pamoka – su leitmotyvu.

Dažnai tenka iš mokytojų girdėti: „Iš mūsų reikalauja rezultatų.“ Taip, jie yra mums visiems be galo svarbūs, tačiau gerų rezultatų ir su visais mokiniais (ne tik su keliais gabiaisiais) galime pasiekti tik keldami jų mokymosi motyvaciją (įdomios pamokos, skatinančios vaikų smalsumą), atrasdami ryšį su jais, ugdydami jų atsakomybę, pilietiškumą, norą padėti vieni kitiems. Gerų ir netrumpalaikių rezultatų galima pasiekti tik auklėjant vaikus, ugdant jų taurumą. Ir tai reikia pradėti daryti jau darželyje, darbą tęsti pradinio ugdymo pakopoje. Čia mokytojai turi sau kelti užduotį – išugdyti vaiko gebėjimą mąstyti, o ne spėlioti atsakymus, elgtis apgalvotai, o ne spontaniškai.

Kiti mokytojai, nenorintys tobulėti patys ir padėti vaikams, sako, jog auklėjimas – tėvų reikalas. Bet jei aš esu mokytojas, šviesos nešėjas, anot Š. Amonašvilio, Dievo bendradarbis, tai pats imsiuosi būtent auklėjimo. Vaiko šeima gali būti neišprususi, neturinti pedagogikos žinių, juk tėvams nėra specialių mokymų, kaip auklėti savo vaikus, o mes, mokytojai, turime šios srities išsilavinimą. Galų gale mes patys pasirinkome šį kelią, tai ir atlikime šią svarbią misiją iki galo.

Nemažai šiuo klausimu kalbėjau ir su vaikais, klausiau jų nuomonės. Jie taip pat įvardijo, kad pačios įdomiausios tos pamokos, kuriose mokytojas sugeba perteikti medžiagą, siedamas ją su vaikų patirtimi, aplinka, dalydamasis savo gyvenimiška patirtimi. Juk vaikai gyvena ne dėl egzaminų, kuriuos kažkada reikės laikyti, – jie gyvena čia ir dabar, jiems kiekviena diena yra svarbi, nes tai jų gyvenimas.

Aš džiaugiuosi, kad mūsų mokykloje dauguma mokytojų mano, jog mes turime auklėti vaikus, remdamiesi humanistinės pedagogikos principais. Būtų nepaprastai smagu, kad kuo daugiau tokių mokyklų atsirastų mūsų rajone, visoje Lietuvoje. Daugiausiai tokių mokyklų yra Žemaitijos regione, jie jau susibūrę į humanistinės pedagogikos asociaciją. Jie noriai dalijasi patirtimi vieni su kitais. Jie stengiasi auginti Žmogų ne mokant jį, bet auklėjant. Manau, jog visi susivieniję mes galime padėti sau ir savo šaliai.



Sidutė ČERNAUSKIENĖ

Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinės mokyklos direktorė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas