„Santaka“ / Darbo kodekso pakeitimai. Kodėl vėluojame 10 metų? / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  



Darbo kodekso pakeitimai. Kodėl vėluojame 10 metų?


Vertėtų pasidžiaugti, jog Vyriausybė inicijavo socialinio modelio pakeitimus, o diskusija apie juos įtraukė ir socialinius partnerius bei visuomenę.

Mat, jei ne konkrečių pakeitimų, tai bent jau diskusijos reikėjo verkiant. Lietuvoje esame pratę problemas spręsti „palopant” skyles ir, šiukštu, nieko nekeičiant iš esmės, tai mus verčia stovėti vietoje, ir iš esmės sistemą paverčia sena, archajiška ir nesiekiančia tobulėti. Vienintelis tokios sistemos gyvumas pasireiškia tuo, jog visuomenė ieško sistemos apėjimo būdų dėl jos senai gyvenimo realybės neatitinkančių normų. O štai pasiūloma diskutuoti ir keisti nusistovėjusią tvarką iš esmės ir visuomenėje kyla pasipriešinimas.

Be jokios abejonės, diskutuojant apie Darbo kodeksą svarbios profsąjungų nuomonės, tačiau ne mažiau svarbi turėtų būti ir jaunų, vis dar ieškačių darbo, ar pradėjusių dirbti žmonių nuomonė bei nuomonė jaunimo jau kuriančio verslą ir darbo vietas kitiems piliečiams. Senasis Darbo kodeksas ir socialinis modelis Lietuvoje buvo pakankamai paprastas ir, mano supratimu, vadovavosi keliais esminiais principais:

  1. Kuo ilgiau dirbi tuo esi geresnis darbuotojas;
  2. Jei darbe nutiko kažkas blogo, kaltas darbdavys.
Jaunimas nebetiki darbu vienoje darbovietėje 20 metų. Jaunam žmogui reikia iššūkių, o naujasis verslas ir ieško darbuotojų keliančių iššūkius pirmiausia sau. Šiais laikais mažais kas beplanuoja penkmečiais ar dešimtečiais, ne išimtis ir jauni darbuotojai ar darbdaviai. Vertėtų pasidžiaugti, jog tarp jaunų žmonių kur kas labiau paplitusi nuomonė, jog darbuotojas turėtų būti vertinamas ne pagal tai kiek ilgai dirba įmonėje, tačiau pagal kompetencijas ir gebėjimus. Jaunas darbdavys ieško darbuotojo, kuris būtų motyvuotas ir sugebėtų pasiekti jam keliamus tikslus šiandien. Rinkos sąlygos keičiasi taip greitai ir naujoms, veržlioms įmonėms būtina galimybe greitai ir efektyviai persiorientuoti į naują produktą ar rinką. Tačiau tam reikia laisvesnių ir paprastesnių darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygų.
Lietuvoje esame pratę problemas spręsti „palopant” skyles ir, šiukštu, nieko nekeičiant iš esmės, tai mus verčia stovėti vietoje, ir iš esmės sistemą paverčia sena, archajiška ir nesiekiančia tobulėti. Vienintelis tokios sistemos gyvumas pasireiškia tuo, jog visuomenė ieško sistemos apėjimo būdų dėl jos senai gyvenimo realybės neatitinkančių normų.
Paulius Baltokas



Tikiu, jog pripratus prie draudžiančių ir perdėtai saugančių įstatymo normų, sunku suprasti, jog galima gyventi tariantis ir derantis. Vis dėlto turime suprasti, jog už darbuotojo ir darbdavio santykius atsakingos abi pusės. Taip pat ir už darbo kokybę, negali būti atsakinga tik viena pusė, viena pusė negali būti saugoma labiau už kitą. Darbo santykiai gali ir turi būti grįsti tik pasitikėjimo ir naudos vieni kitiems santykiais. Įstatymai ir teisės aktais gali skatinti pasitikėjimo ir abipusio naudingumo kultūros kūrimą.

Paulius Baltokas

Lietuvos studentų sąjunga





Publikuota: 2015-04-17 10:11:55

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai