Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-06-14 16:59
Pasak Darbo biržos specialistės Jūratės Drunienės, jų turima informacija apie laisvas
darbo vietas prieinama visiems ieškantiems darbo, taip pat ir moksleiviams. Šiuo metu
jiems parengė naują informacinį stendą. Autorės nuotr. Rajono paaugliai nedykaduoniautų, jeigu gautų darbo
Birutė NENĖNIENĖ
Pramogoms ir poilsiui
Į redakciją paskambino vienuolika klasių baigusios anūkės močiutė ir teiravosi, kur
per vasarą galėtų įsidarbinti tokio kaip jos anūkė ar panašaus amžiaus paaugliai.
Pradėję domėtis, supratome, jog šiuo metu sąvoka „darbinis auklėjimas“ kaip ir išblėsusi.
Švietimo ir mokslo ministerija, visokios žinybos visą vasarą organizuoja poilsio
stovyklas, turistines ar pažintines išvykas, smagiai leisti laiką kviečia privatininkų
stovyklavietės. Socialiai remtinų, daugiavaikių šeimų vaikams, našlaičiams ir kitiems
poilsiavimas padengiamas iš ministerijų, savivaldybių biudžetų. Rašantys projektus gali
laimėti lėšų tikslinėms sportinės pakraipos stovykloms, pramanyti malonesnio poilsio
aktyvistams, gabiems vaikams ar pan. Šiemet ministerija vasaros užimtumo socialiai
remtinų vaikų programai skyrė dvigubai daugiau lėšų nei ankstesniais metais, tuo
nudžiugindama projektų vykdytojus.
Praėjęs entuziazmas?
Švietimo sistemoje vasaros darbo ir poilsio stovyklos – praeities etapas. Tačiau entuziastai atviri ir naujoms veiklos formoms.
Prieš kelerius metus Vaiko teisių apsaugos tarnybos viršininkė Danutė Viltrakienė
dalyvavo vasaros užimtumo projekte, remtame Darbo biržos viešųjų darbų programos. Su
partneriais iš kitų rajonų grupę socialiai remtinų vaikų galėjo įdarbinti Aukštadvario
regioninio parko tvarkymo darbuose. Paaugliai neblogai užsidirbo, praturtėjo žiniomis
apie gamtą ir gražiai suderino pramogas.
Pedagogė neslėpė, jog toks projektas jėgų išsunkė daugiau nei poilsinis, bet entuziazmą
veikiausiai prigesino visai ne tai. Pasak jos, tokių projektų sėkmingai galėtų imtis jaunesni
specialistai.
Vilioja užsienis
Baigiantis mokslo metams dažnoje rajono mokykloje teko girdėti, jog vienas kitas jų
moksleivis vasarą ruošiasi padirbėti užsienyje – išvyksta pas ten jau įsidarbinusius
vyresniuosius brolius, seseris, tėvus, kiti išvažiuos kartu su tėvais. Vienuoliktą klasę
baigęs pajevonietis žinojo, jog brolis jam parūpino indų plovėjo vietą kavinėje.
Jo bendraamžės iš kitos mokyklos mąstė per atostogas aplankysiančios užsienyje
dirbančius tėvus ir gal „susikombinuosią“ kokį darbelį.
Šiuo metu niekas negalėjo pasakyti, kiek vasaros laiku moksleivių uždarbiaus
Lietuvoje ir užsienyje, nes tokios žinios nekaupiamos. „Jei vaikai gyvena normaliose
šeimose, tėvai už juos ir atsako, mes jokių dokumentų dėl išvykimo ar įsidarbinimo
neforminame. Įsikištume tik tuo atveju, jei būtų nusiskundimų dėl išnaudojimo ar
panašiai“, – sakė Vaiko teisių apsaugos tarnybos viršininkė D.Viltrakienė.
Kaupia duomenų bazę
Darbo birža užsienyje pagal programas uždarbiauti gali pasiūlyti tik aštuoniolikos
metų sulaukusiems jaunuoliams.
„Mes neturime jokios moksleivių įdarbinimo rėmimo programos. Tik šiemet, nuo
birželio 1 dienos, pradėjome vykdyti naują Darbo biržos paslaugą – bus bandoma visoje
šalyje sukaupti duomenų banką apie vasaros atostogų metu norinčius dirbti moksleivius.
Šiemetiniai duomenys tikriausiai bus apibendrinti, o kitais metais gal galėsime pasiūlyti
konkrečiai moksleiviams pritaikytą programą“, – sakė Vilkaviškio darbo biržos Informacijos ir konsultacijos centro vadovė Jūratė Drunienė.
Šią vasarą Darbo birža užregistruos visus besikreipiančius dėl darbo moksleivius,
pasižymės jų pageidavimus, apie tokius potencialius darbininkus bus informuojami ir
darbdaviai. Bet jau jų valioje pasiūlyti ar nepasiūlyti paaugliams darbo.
Nėra iš ko rinktis
Kai darbo rinka nepersotinta pasiūla, moksleiviai nėra išrankūs darbams. Pirmosiomis
atostogų dienomis į Darbo biržą kreipęsi septyniolikmečiai – aštuoniolikmečiai nurodė,
jog juos tenkintų daržų ravėjimas, uogų skynimas, aplinkos, šieno tvarkymas, darbai
statybose.
„Žinoma, jog mergaitės mieliau norėtų dirbti ledų ar laikraščių pardavėjomis, padavėjomis, bet pasiūlyti neturime ką, todėl patariame kreiptis tiesiai į kavinių savininkus. Iki
šio laiko darbdaviai Darbo biržoje nesiteiravo apie norinčius vasarą įsidarbinti moksleivius. Kadangi darbdavius jau informavome apie šią mūsų naują paslaugą – kaupiamą
duomenų banką – gal jie ir susidomės“, – sakė J.Drunienė.
Darbo biržos specialistai ištisus metus bendradarbiauja su moksleiviais, įvairiomis
formomis perteikdami informaciją apie paklausias profesijas, įsidarbinimo galimybes ir
kt.
„Tačiau rajono mokyklos niekada nedarė su Darbo birža viešųjų darbų sutarčių, nors
pasirašius tokias sutartis ir mokiniai galėtų įsidarbinti remonto, aplinkos tvarkymo
darbuose“, – sakė J.Drunienė.
Specialistės nuomone, tokia darbinė veikla vaikams išeitų į naudą, kaip jos kartos
moksleiviams nepakenkė visiems privalomai organizuojamos darbo ir poilsio stovyklos.
Publikuota: 2006-06-14 16:59:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|