„Santaka“ / Kooperacija: lietuviškąjį „aš“ paversti į „mes“ / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  



Kooperacija: lietuviškąjį „aš“ paversti į „mes“

Žemės ūkio ministerija visokeriopai palaiko kooperacijos judėjimą ir siekia, kad jis plėtotųsi ir apimtų kuo įvairesnes veiklos sritis.

Ministerijos surengtoje apskritojo stalo diskusijoje mokslo, žemdirbių savivaldos, vietos veiklos grupių, kooperatyvų, valdžios institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai dalijosi įžvalgomis, kaip galima būtų paskatinti smulkiųjų ir vidutinių ūkių plėtrą bei kooperaciją Lietuvoje, ieškojo priežasčių, kodėl ūkininkai, net ir puikiai suvokdami kooperacijos privalumus, vis dar neaktyviai įsitraukia į bendrą veiklą.

Kooperacija – organizacinis ginklas

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorė dr. Rasa Melnikienė, apžvelgusi kooperacijos raidą Lietuvoje, atkreipė dėmesį į tai, kad kol kas dar nėra apčiuopiamų rezultatų – kooperatyvų skaičius nedidėja taip sparčiai, kaip tikimasi. ES paramos sklaida per juos taip pat nebuvo didelė. Nuo 1999 m. daugiausiai kooperatyvų kūrėsi agroserviso srityje, o nuo 2006 m. situacija keitėsi – vis daugiau kooperatyvų pradėjo užsiimti žemės ūkio produkcijos gamyba.

LAEI atlikta apklausa rodo, kad net 80 proc. žemdirbių kooperuodamiesi tikisi geresnių produkcijos realizavimo sąlygų. „Kooperatyvas yra reikalingas tada, kai reikalingos bendros investicijos. Jeigu ūkininkai nemato poreikio investuoti, jie nemato poreikio ir kooperuotis“, – pastebėjo R. Melnikienė. Ji įsitikinusi, kad didelės pridėtinės vertės kūrimas neatsiejamas nuo žinių, kurios yra svarbiau negu investicijos ar nauja technika. Direktorė pabrėžė neformaliojo ūkininkų bendradarbiavimo, kaip alternatyvos formaliajam kooperavimuisi, naudą ir ypač akcentavo vadybos reikšmę kooperacijoje.

Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto prorektoriaus prof. Jono Čapliko, ekonomikoje viskas grindžiama lūkesčiais. O juos riboja nemažai veiksnių: mažas veiklos mastas, panašių produktų gamyba, diskriminacinės sąlygos rinkoje, kai savo sąlygas primeta perdirbėjai, stambūs ūkiai. Silpnesniųjų rinkos dalyvių organizacinis ginklas yra kooperacija, leidžianti išvengti daugelio rinkos nesėkmių. Taip įgyjama stambaus rinkos žaidėjo požymių, neprarandant savų tikslų. „Susikooperavusių ūkininkų ūkių konkurencijos galios sustiprėja, jie įgyja derybinę jėgą su supirkėjais ir tiekėjais. Juk šluotą perlaužti sunku, o po atskirą ražą – lengva“, – kalbėjo profesorius, pabrėžęs, kad reikia galvoti ne tik apie tai, kaip suburti kooperatyvo narius, bet ir apie tai, kad jie jaustų naudą ir, pasitaikius naudingesniam pasiūlymui, tiesiog neišsibėgiotų.

J. Čaplikas akcentavo, kad kooperatyvui labai svarbu profesionali konsultacinė parama, kooperacijos dalyvių pasitikėjimą turintis lyderis ir iniciatorių komandos susiformavimas, veiklos skaidrumas ir kooperacijos narių įtraukimas į sprendimų priėmimą bei kiti veiksniai.

Kooperacija buvo, yra ir bus remiama per Lietuvos kaimo plėtros programų priemones. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė diskusijos dalyviams pristatė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos galimybes smulkiųjų ir vidutinių ūkių plėtrai bei kooperacijai skatinti.

Smulkieji ir vidutiniai ūkiai sėkmingai pasinaudojo ES parama ir 2007–2013 metais. Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“, suderinęs tradicinę kooperaciją su sukurtu ūkininkų tinklu, šiandien minimas kaip puikios inovacijos pavyzdys. Kooperatyvas administruoja mobiliųjų ūkininkų turgelių veiklą ir vienija produkciją gaminančius bei parduodančius ūkininkus. Pasak kooperatyvo direktoriaus pavaduotojos Vilmos Eimutienės, natūralius maisto produktus populiarinantis kooperatyvas turi tik 12 tikrųjų narių, bet dirba su daugiau kaip 200 kitų ūkininkų. Prekiaujama ne tik turgeliuose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose – kooperatyvo narių produkcijos jau galima rasti ir viename prekybos centre Vilniuje.
Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“, suderinęs tradicinę kooperaciją su sukurtu ūkininkų tinklu, šiandien minimas kaip puikios inovacijos pavyzdys. Kooperatyvas administruoja mobiliųjų ūkininkų turgelių veiklą ir vienija produkciją gaminančius bei parduodančius ūkininkus.


Kooperatyvas neturi bendro aruodo – ūkininkams suteikiama galimybė kiekvienam atskirai užsidirbti sau pajamas. , , Vykdome savikontrolę – patys ūkininkai stebi, kas ir kaip prekiauja turgelyje. Ir tai duoda tikrai gerų rezultatų”, – sakė V. Eimutienė. Paklausta, kur glūdi kooperatyvo sėkmės priežastis, ji ilgai negalvojusi atsakė, kad svarbiausia – idėja, entuziazmas ir tikėjimas, kad padarys tai, ko anksčiau nebuvo.

Įgauna pagreitį

Diskusijos dalyviai sutarė, kad šiandien tradiciniams kooperatyvams reikalingos naujos kooperacijos formos, būtina tobulinti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą. Ne vienas įsitikinęs, kad svarbu ne didinti kooperatyvų skaičių, o plėsti jau esamus. Parama taip pat turėtų būti susieta su kooperatyvų narių skaičiumi – kuo daugiau narių, tuo parama didesnė.

Žemės ūkio skyrių atstovai pastebėjo, kad kaime vis dar išlieka bendruomeniškumo ir gerosios patirties trūkumo problema. Žmonės vis dar įsitvėrę laikosi lietuviškojo „aš“ ir baidosi tapti „mes“.

Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko nuomone, nors vienas pagrindinių kooperatyvų tikslų yra ekonominė nauda, tačiau kartu sprendžiamos ir socialinės problemos. Anot jo, tapti kooperatyvo nariu reikėtų skatinti per mokestinę politiką. Kaimo turizmo asociacijos vadovo Lino Žabaliūno nuomone, šiandien ypač daug reikėtų kalbėti apie paramą rinkodarai, vadybos inovacijoms, nes produkcijos jau prigaminta, reikia ieškoti, kaip ir kur ją galima parduoti.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovo Vido Juodsnukio teigimu, ūkininkams reikia naujovių ir profesionalių konsultantų, kurie specializuotųsi kooperacijos srityje. „Ūkininkams aktualiausios realizacijos problemos, mums reikėtų logistikos centrų. Labai svarbu ir geroji patirtis – geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti“, – kalbėjo V. Juodsnukis, besidžiaugiantis, kad tarp jo vadovaujamų ūkininkų kooperacija įgauna pagreitį.

Racionalių patarimų negailėjo ir Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas Fortunatas Dirginčius, pastebėjęs, kad kaime neišnaudojamas kooperacijos potencialas. „Reikia labai stipriai dirbti su rinkodara. Būtina sąlyga išgyventi kooperacijai – formuoti savo nuosavą kapitalą, – sakė F. Dirginčius.

Šios ir visos kitos diskusijoje išsakytos mintys suguls į rengiamą veiksmų planą, skirtą smulkiųjų ir vidutinių ūkių plėtrai bei kooperacijai, taip pat ras atgarsį kooperacijai skirtuose informacinės sklaidos seminaruose, kurie netrukus bus surengti visose šalies apskrityse.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas