|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / „Santakai“ - 70
Vilkaviškietį Bronių Jaudegį „Santakoje“ labiausiai domina įvykių rubrika, medicininės temos bei poezija.Autoriaus nuotr.
Pirmasis dar tuometinės „Pergalės“ numeris buvo išleistas 1945-ųjų vasario 8 d. Tiesa, pats B. Jaudegis laikraštį pradėjo skaityti šiek tiek vėliau. „1945-ųjų gegužės 9 d. baigėsi Antrasis pasaulinis karas. Iš karto po šio įvykio tėvai užsiprenumeravo „Pergalę“. Netrukus pradėjau lankyti pirmą klasę ir, kadangi mokėjau skaityti iš seniau, pats labai domėjausi, ką rašo tuometinis apskrities laikraštis“, – prisiminė B. Jaudegis. Jis su tėvais tuomet dar gyveno Sodėnų kaime. Gauti norimą laikraštį ir sužinoti visas apskrities naujienas nebuvo taip paprasta, kaip dabar. Jaudegiai „Pergalę“ užsiprenumeruodavo pas Lankeliškiuose dirbusį zakristijoną. Laikraštį iš Vilkaviškio arkliais atgabendavo Jonas Skeltys. Jis leidinį palikdavo pas zakristijoną, o šis jį jau perduodavo Jaudegiams. „Kiekvieną sekmadienį pėsčiomis eidavome pusketvirto kilometro į bažnyčią vien tam, kad pasiimtume laikraštį. Ir visai nesvarbu, ar lijo, ar snigo, ar pūtė stiprus vėjas – bent vienas iš mūsų šeimos privalėdavome apsilankyti šv. Mišiose“, – prisiminimais dalijosi kartu su trimis broliais ir seserimi augęs Bronius. Vyriškis pasakojo, kad zakristijonui, už pagalbą padedant gauti „Pergalę“, jo šeima stengdavosi įvairiais būdais atsilyginti. Kai jų namuose kalėdodavo kunigas, Jaudegiai dvasininkui padedančiam zakristijonui papildomai įdėdavo grūdų ar skanesnės mėsos. Su dabartine „Santaka“ B. Jaudegis užaugo, subrendo ir sulaukė garbaus amžiaus. Vyriškis niekada nebuvo nustojęs prenumeruoti šio laikraščio, nuolat jį skaitė, domėjosi čia pateikiamomis naujienomis. Jau beveik pusšimtį metų Vilkaviškyje gyvenantis senjoras pasakojo, kad seniau jį labiausiai domindavo aprašomos žmonių sėkmės istorijos. Dabar vyriškis perskaito visus straipsnius, tačiau labiausiai jį traukia įvykių rubrika bei medicininės temos, taip pat – poezija. „Pastebėjau, jog vis daugėja nesąžiningų žmonių. Seniau jų tiek nebūdavo arba apie juos tiek daug nerašydavo. Pats visuomet stengiuosi elgtis pagal savo sąžinę, nereikalaudamas už tai atlygio. Kartą grąžinau rastus daugiau nei penkis tūkstančius rublių, nors galėjau juos pasilikti sau. Tiesiog žinojau, kad tai ne mano uždirbti pinigai“, – kalbėjo pašnekovas. Viena didžiausių vyriškio gyvenimo aistrų – skaitymas. Jis skaito ne tik laikraščius, bet ir žurnalus, knygas. „Būna, nuvežu žmoną į parduotuvę apsipirkti, o ji ten užtrunka kokią valandą ar dar ilgiau. Aš pats vaikščioti po parduotuves nemėgstu, tai visą tą laiką lieku automobilyje ir skaitau“, – šypsojosi vilkaviškietis. B. Jaudegiui energijos galėtų pavydėti ne vienas jaunesnis žmogus. Vyriškis net ir šiandien, sulaukęs 77 metų, mėgsta važinėti dviračiu, „Paupio“ bei „Paskenduolės“ soduose dirba santechniku, nuolat malkauja. Dirbdamas įvairius lauko darbus pašnekovas randa laiko ir dar vienam savo pomėgiui – renka gražius akmenukus. Vyras neįprastų ir kaip nors išsiskiriančių akmenų turi pririnkęs kelis kibirus. Nesvetimas vilkaviškiečiui ir rajono bei šalies kultūrinis gyvenimas. B. Jaudegis nuolat lankosi Vilkaviškio kultūros centre vykstančiuose renginiuose, vyksta į Kiršus paklausyti „Poezijos pavasario“ metu deklamuojamų eilių, dalyvauja Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilkaviškio bendrijos veikloje. „Seniau mėgdavau dainuoti, šokti. Aišku, šokti nevengiu ir dabar, bet man mieliau šį procesą stebėti iš šalies“, – šyptelėjo pašnekovas. Senjoras aktyviai domisi ir rajono bei šalies politika. Ypač jis gerbia pirmąjį šalies prezidentą Antaną Smetoną, kuris vadovavimo valstybei pradžioje neimdavo atlyginimo už savo darbą ir tą rekomendavo daryti pavaldiniams. „Tik Lietuvai prasigyvenus jis pradėjo gauti algą. Dabartiniai politikai – kitokie. Daugumai jų rūpi tik asmeniniai interesai“, – nuomonę apie valdžios atstovus išsakė B. Jaudegis. Paklaustas, kur yra jo energijos paslaptis, vyras tikino, jog tikriausiai gerą sveikatą garantuoja ilgas buvimas lauke. Vilkaviškietis kasdien stengiasi ore išbūti bent 10 valandų. Nors vyras neslepia, kad ilgaamžiškumas, ko gero, slypi ir jo genuose, nes abu B. Jaudegio tėvai mirė įžengę į dešimtą dešimtį. „Svarbu nuolat ką nors veikti – ir būsite sveiki“, – šypsojosi pašnekovas. Publikuota: 2015-04-09 10:21:21 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|