„Santaka“ / Didžiausias pavasario pavojus – pievų gaisrai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-04-08 16:26

Dalinkitės:  


Didžiausias pavasario pavojus – pievų gaisrai

Džiaugdamiesi pavasarinės saulės spinduliais, pradedame didžiuosius tvarkymosi darbus buityje ir gamtoje, tačiau didžiausia šio gražaus metų laiko problema – Lietuvos laukuose besikartojantys tie patys vaizdai: liepsnojančios pievos, krūmai, kartais net ir pamiškės. Šios blogosios tradicijos mūsų šalyje gyvos kaip niekur kitur pasaulyje.


Gaisrinės saugos reikalavimai


Suprantama, kad pakilusi saulė pavasarį sužadina norą apsitvarkyti savo kiemuose, ūkiuose, tačiau tai daryti reikia labai atsakingai, privalu griežtai laikytis gaisrinės saugos reikalavimų:

• Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško.

• Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas, nes liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas, o tokių gaisrų pasekmės dažnai būna neprognozuojamos ir skaudžios.

• Su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų.

• Augalinės kilmės atliekas deginkite tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tačiau atminkite, jog pats tinkamiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.

• Laužą galima kurti tik tam paruoštose vietose, prieš kuriant jį reikėtų pagalvoti, ar bus saugu. Negalima kurti laužo, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti, žarijas reikia užpilti vandeniu.

• Tėvai turėtų priminti savo vaikams, kad už žaidimą su ugnimi, gaisro sukėlimą gresia piniginės baudos.

• Kiekvienas gyventojas turėtų nepraeiti pro šalį pamatęs degančią žolę ir pasistengti užgesinti ugnį, kad ji neplistų. Nedideliame plote ją lengva užplakti šakomis ir užtrypti kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. Matant, jog ugnies nepavyks pažaboti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.


Poveikis žmonėms


Gaisrų metu į atmosferą išmetama dešimtys tonų anglies ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, kurios kenksmingos žmonių sveikatai. Dūmai kenkia kvėpavimo organams, kraujotakai ir akims, jų gausa mažina deguonį, dirgina kvėpavimo takus, kyla kosulys, dusulys, ašaroja akys, žmogus gali netekti sąmonės.

Kiekvienais metais gaisruose žūsta žmonės – dažnai tie, kurie padegė žolę, nes staigus vėjo krypties pasikeitimas, didelė liepsna ir dūmai žmogų užklumpa netikėtai. Gaisro metu uždūmijami automobilių keliai, mažėja matomumas, kyla pavojus eismo saugumui, padidėja avarijų tikimybė.


Poveikis gyvūnijai


Žolės gaisrų metu žūva pievose gyvenantys vabzdžiai, varliagyviai, driežai, kurmiai, ežiai, kiškiai, graužikai ir kiti gyvūnai. Sudega paukščiai ir pradėti sukti jų lizdai, perimi jaunikliai, sunaikinamos perėjimo vietos. Gaisruose žūsta skruzdėlynai. Ugnis nužudo daugelį bestuburių gyvūnų, kurie būtini dirvožemiui gerinti, žūsta mikroflora ir mikrofauna.

Neretai liepsnos persimeta į miškus. Per gaisrus gali žūti miško gyventojai – stirnos, elniai, briedžiai ir šernai.


Poveikis žemės ūkiui


Per daugelį metų yra susiformavusi nuomonė, kad žolės deginimas pagerina dirvožemį, jį atnaujina ir patręšia. Manoma, jog deginimas padeda kovoti su piktžolėmis ir kenkėjais, tačiau mokslininkai įrodė, kad toks būdas daugiau kenkia, nei duoda naudos, nes daugumos piktžolių šaknys yra gana giliai ir po deginimo jos išlieka.

Laukai ir ganyklos po išdeginimo sužaliuoja, bet pasikeičia dirvožemio struktūra, dirva nuskursta. Liepsnos praryja vienmečius žolynus ir dalį daugiamečių, sunaikina daugybę išbyrėjusių sėklų. Gaisro metu sunaikinamas puvinio sluoksnis, o kartu su juo ir mikroorganizmai (bakterijos, grybeliai), kurie būtini biologinei pusiausvyrai išlaikyti.

Per gaisrą sunaikinus puvinio sluoksnį, dirvai reikės daugiau trąšų, ji bus sunkiau įdirbama, neatspari erozijai bei sausroms, blogai sugers ir sulaikys drėgmės perteklių, joje sunkiai vystysis augalų šaknų struktūra. Net ir vienkartinis išdeginimas sumažina dirvos derlingumą 5–8 proc., pablogina šieno botaninę sudėtį. Mokslininkai tvirtina, jog po tokio žemės nuniokojimo reikia keleto metų, kad ji vėl galėtų duoti tokį derlių kaip prieš gaisrą.


Administracinė atsakomybė


Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą piliečiams nuo 28 iki 231 euro, o pareigūnams – nuo 57 iki 289 eurų.

Ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą piliečiams nuo 57 iki 289 eurų, o pareigūnams – nuo 115 iki 347 eurų.

Žemės savininkų, naudotojų ir valdytojų nesiėmimas priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, užtraukia baudą nuo 28 iki 173 eurų. Durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia baudą nuo 86 iki 231 euro.

Nepranešimas priešgaisrinėms tarnyboms apie degančius durpynus užtraukia baudą nuo 57 iki 115 eurų.

Atliekų deginimas nesilaikant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų užtraukia baudą piliečiams nuo 28 iki 57, o pareigūnams – nuo 57 iki 115 eurų.

Kartu su administracine bauda skaičiuojama ir gamtai padaryta žala, kuri deginant pievas sudaro nuo 8 eurų už arą, deginant ražienas – nuo 5 eurų už arą. Ūkininkai degindami žolę rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.

Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 28 iki 57 eurų ir baudą pareigūnams nuo 86 iki 173 eurų.

Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant ar nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą, užtraukia baudą piliečiams nuo 579 iki 1158 eurų, pareigūnams – nuo 1158 iki 2316 eurų.

Kiekvienam reikėtų susimąstyti ir elgtis protingai: nesukelti gaisro, t. y. prieš uždegant degtuką ar šiaip neatsargiai elgiantis su ugnies šaltiniais, pagalvoti, kad per trumpą laiką ugnis tampa nesuvaldoma, o pasekmės būna labai tragiškos ir liūdnos.



Ramunė KUČINSKIENĖ

Savivaldybės administracijos civilinės saugos vyriausioji specialistė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas