Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-04-08 16:21

---

Vytautas Lietuvninkas nesitikėjo, kad vaistas jo mylimai katei gali kainuoti taip brangiai.

Autorės nuotr.

Vaistus katei įsigijusi vilkaviškietė pasijuto apmulkinta. Moteris įsitikinusi, kad apie ją nustebinusią veterinarijos vaistinės vidaus tvarką klientai turėtų būti informuoti iš anksto.

Kaina kėlė įtarimų

Į redakciją užsukusi Virginija Zokienė pasakojo akibrokštą patyrusi marijampoliečių TŪB „Repulsus“ priklausančioje, Vilkaviškyje „Norfos“ prekybos centre įsikūrusioje veterinarijos vaistinėje. Vilkaviškietė su solidaus amžiaus tėvu Vytautu Lietuvninku į šią vaistinę praėjusią savaitę užsuko nupirkti katei vaistų.

– Ne pirmą kartą tėčio katei pirkau vaistų nuo rujos ir puikiai prisimenu, kad tablečių „lapelis“ kainuodavo apie 10 litų, – pasakojo V. Zokienė. – Neturiu priekaištų Vytauto gatvėje įsikūrusioje veterinarijos vaistinėje mus aptarnavusiai moteriai: ji mandagiai pasiteiravo, kokių vaistų norime, užregistravo katės šeimininko pavardę į knygą, davė pasirašyti. Tačiau kai už medikamentą paprašė daugiau nei 6 eurų, balsu nusistebėjau, kaip pabrangę šie vaistai. Vis dėlto sumokėjau prašytą sumą, nes pamaniau, kad vaistinė nekalta dėl tiekėjų diktuojamų kainų.


Mokėjo už receptą

Kol prekybos centre tėtis rinkosi maisto produktus, Virginija atidžiau apžiūrėjo vaistų „Perlutex“ dėžutę. Ant jos ranka buvo užrašyta vieno „lapelio“ kaina – 4 eurai. Tad moteris nutarė sugrįžti į vaistinę ir išsiaiškinti, kodėl iš jos buvo paimta 2,13 euro daugiau nei užrašyta.

– Kai išgirdau, kad papildomus du eurus reikėjo sumokėti už recepto vaistui išrašymą, nes tokios šios vaistinės vidaus taisyklės, apstulbau, – nuostabos neslėpė V. Zokienė. – Nebuvau girdėjusi, jog mūsų šalyje už receptą kas mokėtų pinigus. Juolab kad ir jokio recepto niekas nedavė. Pasirodo, receptu laikomas katės savininko duomenų užregistravimas į knygą. Jei mane prieš perkant kas būtų įspėję, jog teks papildomai sumokėti daugiau nei du eurus, tikrai būčiau ėjusi į kitą vaistinę.

Visa tai išdėsčiusi V. Zokienė paprašė priimti atgal medikamentą ir grąžinti pinigus, tačiau vaistininkė atsisakė, motyvuodama, kad pagal mūsų šalies įstatymus vaistai atgal į vaistinę nepriimami.

Supykusi V. Zokienė pakeliui užsuko į kitą veterinarijos vaistinę ir paklausė, kiek kainuotų toks medikamentas. Sužinojusi, jog toje vaistinėje jo kaina būtų trys eurai, o receptas išrašomas nemokamai, V. Zokienė pajuto dar didesnį apmaudą.

– Suprantu, kad kiekviena vaistinė gali turėti vidaus taisykles, bet apie tai klientai turėtų būti informuojami iš anksto, – svarstė V. Zokienė. – Juolab kai medikamentas dėl vadinamojo recepto pabrangsta daugiau nei 1,5 karto.


Pasirengę atsiprašyti

TŪB „Repulsus“ vaistinėje veterinarijos gydytoja dirbanti Irma Zajankauskienė sakė puikiai prisimenanti dėl vaistų „Perlutex“ kilusį konfliktą. Pasak jos, minėti medikamentai yra receptiniai, todėl jų paprastai parduoti negalima. Receptą išrašo ir vaistinėje užregistruoja vaistus pardavęs veterinarijos gydytojas, į specialią registracijos knygą įtraukęs duomenis apie gyvūną ir jo savininką. Už tai imamas nustatytas mokestis. Tai yra TŪB „Repulsus“ vidaus tvarka ir vaistus parduodantys veterinarijos gydytojai jos laikosi.

Pagal bendrąją tvarką gyvūną turėtų apžiūrėti veterinarijos gydytojas ir išrašyti receptą, su kuriuo savininkas turėtų kreiptis į vaistinę. Tačiau toks kelias, anot I. Zajankauskienės, tikrai nebūtų pigesnis, nes už gyvūno apžiūrą ir konsultaciją veterinarijos gydytojas imtų tikrai ne mažesnį mokestį.

TŪB „Repulsus“ vadovas Rolandas Jonikaitis apgailestavo dėl įvykusio „nesusikalbėjimo“ su kliente, tačiau tvirtino, kad viskas vykę pagal taisykles: veterinarijos gydytoja smulkiai paaiškino gyvūno savininkui, kaip vartoti medikamentą, užregistravo knygoje, išdavė čekį, kuriame įtraukta ir prekės, ir paslaugos kaina. Tad pinigų niekas nepasisavino – mokesčiai valstybei sumokėti. Kita vertus, bendrovė visus nesusipratimus linkusi spręsti bendru sutarimu: jei klientas jaučiasi buvęs nepakankamai informuotas, pasak R. Jonikaičio, vaistinė pasirengusi pinigus už vaistus grąžinti ir atsiprašyti.


„Apeina“ įstatymą

Veterinarijos vaistinių veiklą mūsų rajone kontroliuojančios Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininką Gediminą Gvazdaitį sudomino konfliktinis atvejis ir pavyzdys, kaip veterinarijos vaistinės sugeba „apeiti“ įstatymus.

G. Gvazdaitis paaiškino, jog dauguma veterinarijos vaistinių darbuotojų turi veterinarijos gydytojų licencijas ir leidimus dirbti privačiose klinikose. Todėl rašyti receptus vaistams jie turi teisę. Tuo ir naudojamasi vaistinėse parduodant receptinius vaistus. Tačiau rašydamas receptinį vaistą veterinarijos gydytojas privalo apžiūrėti gyvūną, kai kuriais atvejais net pats suduoti ar suleisti medikamentą.

Veterinarijos vaistines tikrinantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai kontroliuoja, ar receptiniai vaistai nebuvo parduoti be recepto. Žvelgdami į tvarkingai suregistruotus dokumentus, kuriuose nurodoma, kad prieš skiriant gydymą gyvūnas buvo apžiūrėtas, inspektoriai negali matyti, ar veterinarijos gydytojas iš tiesų atliko tai, kas pridera. Tikroji situacija gali išaiškėti tik iškilus panašiems konfliktams ar sulaukus skundo.

G. Gvazdaitis pažadėjo, kad jo vadovaujama tarnyba nuodugniai ištirs minėtą atvejį ir priims atitinkamą sprendimą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---