„Santaka“ / Ateities grimasos – ar dirbsime iki mirties? / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Ateities grimasos – ar dirbsime iki mirties?

Milžiniškas gyvenimo tempas, nuolatinę įtampą kelianti konkurencija darbo rinkoje, pranykusi riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo – daugelio išsivysčiusių valstybių rykštė. Dažnas juokauja – „pailsėsiu, kai numirsiu“. Vis dėlto, ekspertai perspėja, kad tai – nebe juokai, o labai tikėtina netolimos ateities perspektyva.

Norvegijoje pensinis amžius šiandien yra 67 m., JAV ir Portugalijoje – 66 m., Prancūzijoje – 65 metai. Lietuvoje nuo 2012 m. pensinis amžius taip pat pradėtas ilginti ir iki 2026 m. turėtų pasiekti 65 metus. Ir tai – ne riba. Iš valstybės mokamų pensijų neįstengiantys išgyventi senjorai dažnai atsisako eiti užtarnauto poilsio ir toliau dirba.

SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis atskleidė, kad išėję į pensiją dirbti planuoja net 70 proc. lietuvių.

Darbas pensijoje – būtinybė, o ne malonumas

Doc. dr. Liongino Radzevičiaus, Vilniaus pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininko pavaduotojo, teigimu, pensiniame amžiuje dirbti priverčia būtinybė gauti papildomų pajamų.

„Nors pensijos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europoje, požiūris į dirbančius pensininkus yra netolerantiškas. Dažnai girdime argumentus, kad vienas dirbančio amžiaus žmogus Lietuvoje išlaiko kelis pensininkus, o dirbantys pensininkai užima jaunų žmonių darbo vietas. Tai didina atskirtį tarp jaunų ir vyresnių žmonių. O po to mes stebimės, kad jaunesni žmonės negalvoja apie ateitį, apie pensiją. Negalvoja, nes jie nejaučia, kad tai yra ir jų ateitis“, – pasakojo L. Radzevičius.

Su juo sutiko ir „Bočių“ sąjungos narė Aldona, į pensiją išėjusi prieš metus. Moters teigimu, pensijoje ji tikrai rastų malonesnių veiklų už darbą, tačiau neturi pasirinkimo.

„Išgyventi vien iš pensijos man būtų labai sudėtinga – turėčiau daug ko atsisakyti. Pensininko poreikiai nėra ypatingi, tačiau išlaidų vis vien susidaro – reikia būstą išlaikyti, pavalgyti, apsirengti. Mums irgi norisi atrodyti gražiai, tvarkingai, stilingai. Norisi bent kartais kur nors išvažiuoti, anūkui dovaną nupirkti. Tai elementarūs poreikiai, tačiau pensijos jiems neužtektų“, – patirtimi dalijosi moteris.
Doc. dr. Lionginas Radzevičius, Vilniaus pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininko pavaduotojas: „Darbas pensijoje – būtinybė, o ne malonumas.“


Pasak L. Radzevičiaus, žavimės aktyviais, po visą pasaulį keliaujančiais Skandinavijos šalių, Vokietijos pensininkais, tačiau tokia pensija galime džiaugtis ir Lietuvoje – su sąlyga, kad apie senatvę pradėsime mąstyti anksčiau.

„Jaunam žmogui reikėtų pabandyti bent trumpam įsijausti į pensininko patirtį, pagalvoti, koks jis pats bus senatvėje, ką veiks. Galų gale, ką jis jau šiandien gali padaryti, kad senatvėje gyventų geriau. Kai sulauki pensinio amžiaus, kažką pakeisti jau būna vėlu“, – teigė L. Radzevičius.

Svarbiausia – galimybė rinktis

Lietuviai – ne vieninteliai, dirbti planuojantys iki gilios senatvės. Daugiau nei trečdalis viduriniosios klasės amerikiečių galvoja, kad dirbs, kol mirs arba labai rimtai susirgs. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad norint turėti pakankamas pajamas ir oriai gyventi pensiniame amžiuje, dirbti tektų net iki 80 m. amžiaus.

SEB šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, problema yra ne darbas pensiniame amžiuje, o pasirinkimo nebuvimas ir priverstinis darbas.

„Nemažai pensinio amžiaus žmonių dirba. Dirba dėl įvairių priežasčių. Vieni – kad jaustųsi ir būtų reikalingi, naudingi, nepriklausomi, kiti – dėl to, kad neužtenka pinigų pragyvenimui. Gerai, jei žmogus gali laisvai rinktis – ar eiti užtarnauto poilsio, ar dirbti. SEB banko atliktos 61–64 m. amžiaus šalies gyventojų apklausos duomenimis, senatvės pensija šiandien sudaro apie 63 proc. prieš pat pensiją gautų pajamų. Nemažai daliai tai – reikšmingas ir skausmingas pajamų sumažėjimas, ypač jei žmogus pensijai nesiruošė ir papildomai netaupė. Gerai, jeigu žmogus vis dar gali dirbti, o jei tokios galimybės nebėra?“, – svarsto J. Varanauskienė.

Jos nuomone, sunku suprasti akivaizdžius prieštaravimus tarp to, ko dabartiniai darbingo amžiaus žmonės nori ir to, ką jie daro, kai klausiama apie pasiruošimą pensiniam amžiui.

„Tik ketvirtadalis lietuvių (27 proc.) laukia pensijos ir tikisi, kad galės džiaugtis gyvenimu. Tikinčių valstybės galimybėmis mokėti pakankamą pensiją nedaug – 28 procentai. Bet savarankiškai pensijai taupo tik du iš penkių. Dar du atidėlioja, o penktasis net negalvoja apie taupymą pensijai. Du iš trijų lietuvių niekada nesidomėjo, kokia bus jų pensija. Vadinasi, jie nežino, kad galima pensijai ruoštis savarankiškai – taupyti, kaupti turtą, iš kurio būtų galima prisidurti prie valstybės mokamos pensijos. Taigi, esame paniurę fatalistai arba atvirkščiai – naivūs optimistai. Šviesios ateities nesitikime, bet imtis veiksmų jai pakeisti taip pat nesame linkę. Arba naiviai tikime, kad kas nors už mus tuo pasirūpins“, – vyraujančias nuomones apibendrino SEB ekspertė.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas