|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-06-12 17:59
Vištyčio regioninio parko darbuotojas Juozas Paužas ir Aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio agentūros vedėjas Vitas Bakas stebėjosi, kad dar sezonui neprasidėjus Šilelio poilsiavietės sūpuoklės jau sulaužytos.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Su gamtosaugininkais nuvažiavome apžiūrėti, kaip sezono pradžioje atrodo daugelio poilsiautojų pamėgta Vištyčio paežerė. Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas sakė, jog parko darbuotojai prieš kiekvieną sezoną poilsiavietėse suremontuoja suolus, stalus. Prasidėjus sezonui pastatomos rudenį nukeltos persirengimo kabinos. Paežerės stovyklavietėse stovi septyni konteineriai, prie stalų pastatytos šiukšliadėžės. Šilelyje šį pavasarį buvo pažvyruotas kelias, akmenimis uždaryti įvažiavimai į mišką. Didžiulius, po porą tonų sveriančius riedulius regioninio parko vyrai su urėdijos darbuotojais suvežė traktoriumi. Vištyčio regioninio parko ekologas Vaidas Leonavičius pasakojo, jog mažesnius akmenis poilsiautojai tiesiog išridendavo, o įkastus žemėn kuolus nupjaudavo su benzininiais pjūklais. Neapsikentus kuolai pernai buvo sutvirtinti – į vidų suleisti metaliniai strypai. Ratuoti poilsiautojai turėjo nusivilti, kai benzininiais pjūklais bandė įveikti ir tokius „pagerintus“ kuolus. Vištyčio stovyklavietė, arba, kaip ją vadina regioninio parko darbuotojai, „prie Marijos“, prieš keletą metų išpjovus krūmynus praplėsta – išarta velėna, padarytas pliažas. Vilkaviškio savivaldybės ekologas Darius Bunikis aiškino, jog ši vieta Vištytyje vienintelė pripažinta maudykle, kitur yra tik poilsiavietės. Čia, kaip ir Vilkaviškyje, Paežerių ežero pliaže, atliekami vandens kokybės tyrimai. Šį pavasarį stovyklavietėje atnaujintas pliažas, suremontuoti suolai. – Jie po sezono būna ne tik sulaužyti – kartais jų visai nebūna, – sakė regioninio parko darbuotojas Juozas Paužas. – Tai sudegina, tai į ežerą įmeta, randame po kiek laiko bangų nuplukdytus. Šioje stovyklavietėje įrengtos 4 laužavietės, yra 13 staliukų, dvigubai tiek suolų, dvi persirengimo kabinos. Taip pat – krepšinio aikštelė, kurioje styro kuolas be krepšinio lanko, be sūpynių likusi laipynė. Suprantama, „pasidarbavo“ poilsiautojai. – Kokį „pagalį“ dar galime atsivežti iš namų ar iš miško, o krepšinio lankas jau problema – reikia pirkti. Sūpynes, kad nesulaužytų, dabar bandysime daryti metalines – suvirinsime iš vamzdžių. Bet metalą irgi gali pavogti... – kalbėjo J.Paužas. Šilelio stovyklavietė, nuo senų laikų daugelio dar vadinama „Gegužine“, žmonių ypač mėgstama – vasarą nuo poilsiautojų joje dūzgia kaip avily. Čia yra 19 stalų, 34 suolai, pora tualetų. Pernai poilsiavietėje buvo padarytas lieptas, pastatyta daili pavėsinė. Ji – ypač tvirta, tad suniokoti būtų sunku. Tuo tarpu nuo sūpynių skersinis buvo nuluptas tuoj pat. Darbininkai pernai jas pataisė. Tačiau dabar atvažiavę sūpynes vėl radome sulaužytas, nors visai neseniai, per pavasarinę talką, jos buvo sveikos. Nuo tualeto dar žiemą kažkas nusilupo šiferį... Pačiame ilgos stovyklavietės gale mediniai suolai ir stalai mažiau supjaustyti, šiukšlių beveik nėra, o tualetas – dar su šiferiu. Matyt, chuliganai į pačią gilumą nesibeldžia. Šilelyje regioninio parko darbuotojai sukalę lenteles su turistams naudingomis nuorodomis. Šios lentelės irgi užkliūva visokiems chuliganams. Stabtelėjome prie vienos, žyminčios unikalų reiškinį – šaka suaugusias egles dvynes. Lentelė buvo neseniai sudaužyta: matyt, kažkam pasitarnavo taikiniu mėtant akmenis. Į gale ežero esančią stovyklavietę prie vilų važiuoja mažiau poilsiautojų, nes vieta nėra labai patogi, toli reikia palikti automobilius. Čia dažniau ateina vilose besiilsintys žmonės. Kaip ir kitur, paežerėje taip pat stovi keletas stalų, suoliukų, tualetas, konteinerių. Nuo valstybinėje žemėje esančios Vištyčio poilsiavietės prasideda privatūs plotai. Tolyn „valdiška“ yra tik pati pakrantė: Vištyčio seniūnijos žemėtvarkininko Romualdo Bradūno teigimu – dešimt, kai kur – penki metrai nuo vandens. Daugelis prisimena, kad netoli Vištyčio stovyklavietės esančiame gražiame paežerės pušynėlyje seniau stovėjo keletas stalų su suolais. Tačiau prieš kelerius metus ši žemė tapo privačia nuosavybe, ir savininkas juos nukėlė. Suprantama, tvarkyti svetimas šiukšles, kurių nuolat būna poilsiavietėse, jam nėra tikslo. Bet jei kada nors bus privatizuotas ir likęs paežerės plotelis – dabartinė poilsiavietė? Pagal dabar galiojančius įstatymus ši žemė yra neprivatizuotina. Tačiau niekada negali sakyti niekada – įstatymai irgi keičiasi. Beje, norinčių privatizuoti šią žemę jau buvo, bet kol kas to padaryti nepavyko. Kita vertus, ne visi poilsiautojai veržiasi į tirštai apgultas poilsiavietes. Daugelis, palikę automobilius tiesiog kelkraštyje, radę tarpą lenda į paežerės krūmus. Ten, žinoma, nėra nei tualetų, nei konteinerių, tad vasarotojai viskam panaudoja tuos pačius krūmus. Publikuota: 2006-06-12 17:59:58 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|