„Santaka“ / Melioracijos specialistai prognozuoja gerus metus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-03-30 16:43

Dalinkitės:  


Žemės ūkio skyriaus specialistės Lina Inkratienė ir Lina Galvydienė pasidžiaugė gražiai sutvarkytu grioviu Karalių kaime.

Autoriaus nuotr.


Melioracijos specialistai prognozuoja gerus metus

Andrius GRYGELAITIS

Šįmet Vilkaviškio rajono savivaldybei melioracijos darbams skirta per 247 tūkst eurų (854 tūkst. litų) – šiek tiek daugiau nei praėjusiais metais. Specialistai viliasi, kad už šias lėšas pavyks atlikti nemažai melioracijos statinių remonto darbų. Vis dėlto aišku viena – visų iš gyventojų gautų prašymų patenkinti nepavyks.

Pernai melioracijos darbams buvo skirta beveik 3 tūkst. eurų (10 tūkst. litų) mažiau nei šiemet. Už šiuos pinigus suremontuota ir išvalyta šiek tiek daugiau nei 24 km griovių, 12 pralaidų, atlikti penkių užtvankų ir keturių tiltų remonto bei priežiūros darbai. Taip pat buvo suremontuota 0,31 km drenažo linijų, dėl to drenažo būklė pagerėjo 86 ha plote.

Tiesa, pasak Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Galvydienės, turimų pinigų nepakanka, norint atlikti visus būtinus melioracijos darbus.

Iš viso rajone yra nusausinta per 76 tūkst. ha žemių, kurių drenažo sistema per pusę amžiaus visiškai susidėvėjusi. Savivaldybė prižiūri 37 tiltus, 983 pralaidas, 5 užtvankas, 1126,65 km griovių.

„Tiek pernai, tiek šiais metais privalome atsižvelgti į Žemės ūkio ministerijos nustatytus prioritetus. Jie skelbia, kad didžioji dalis pinigų turi būti skirta grioviams tvarkyti. Todėl iš gyventojų ir priimame paraiškas tik dėl griovių tvarkymo bei avarinių drenažų gedimo atvejų“, – pasakojo Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Lina Inkratienė.

Pernai iš viso buvo priimti 49 gyventojų prašymai, iš jų patenkinti 36. Tarp patenkintų prašymų devyni buvo dėl drenažų gedimų.

„Praėję metai buvo gana sausi, nuseko upės, ežerai, todėl ir melioracijos problemų nebuvo itin daug. Paprastai per metus sulaukiame bent 60 gyventojų prašymų. Tikimės, kad ir šie metai nebus lietingi. Pavasaris kol kas – daug žadantis, tad ir pirma metų pusė turėtų būti gana rami“, – prognozavo L. Galvydienė.

Žemės ūkio skyriaus specialistės prašė rajono ūkininkų pačių prisižiūrėti savo plotuose esančius melioracijos griovius: išvalyti žiotis, iškirsti krūmus, nusišienauti.

Svarstant prašymus dėl griovių vagų valymų, visada atsižvelgiama į tai, kurių griovių krantai yra švarūs. Pasak kalbintų pašnekovių, pastaraisiais metais kai kurie žemdirbiai į šiuos raginimus reaguoja ir savo valdomuose plotuose palaiko tvarką. Ypač griovių priežiūra rūpinasi didieji rajono ūkininkai, kurie jau turi įsigiję ir specialios technikos. Vis dėlto nemaža dalis rajono žemdirbių savo plotuose esančių melioracijos griovių dar neprisižiūri arba tai daro nepakankamai.

„Atsižvelgiant į gaunamas lėšas, visi rajono grioviai turėtų būti sutvarkyti tik maždaug per 20 metų. Todėl tie ūkininkai, kurių plotuose šie darbai jau yra atlikti, turėtų itin prisižiūrėti ir švarinti griovius, nes bent artimiausią dvidešimtmetį mes ten jau negrįšime“, – pabrėžė L. Inkratienė.

Dar 2007–2013 m. Europos Sąjungos paramos laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gyventojai galėjo gauti finansavimą krūmams išsikirsti ar žolinei augalijai valyti. Šia programa pasinaudojo 7 rajono pareiškėjai ir beveik už 117 tūkst. eurų (303 tūkst. litų) susitvarkė 36,36 km griovių. Tiesa, naujajame 2014–2020 m. ES paramos laikotarpyje šios galimybės jau neliko.

Naujuoju paramos laikotarpiu vis dar išlieka galimybė ūkininkams burtis į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas (tai padaryti turi mažiausiai trys žemdirbiai) ir teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“.

Praėjusiame laikotarpyje šia parama pasinaudojo septynios rajono asociacijos. Taip pat keturias paraiškas pateikė ir parama pasinaudojo rajono Savivaldybė. Paskutinis iš keturių Savivaldybės inicijuotų projektų „Paežerių užtvenkto ežero hidrotechninių statinių rekonstravimas“ vis dar vykdomas.

Visi inicijuoti melioracijos darbai kainavo po daugiau nei 290 tūkst eurų (1 mln. litų). Tiesa, seniau pareiškėjams reikėjo prisidėti 10 proc. savo lėšų, o 2014–2020 m. paramos periodu jau reikės turėti bent 20 proc. asmeninių lėšų. Dėl šios priežasties Žemės ūkio skyriaus specialistės nesiryžo prognozuoti, kiek asociacijų galėtų susiburti naujuoju laikotarpiu.

Kaip ir kasmet melioracijos specialistėms tenka keliauti į laukus, kur neišvengiamai vis neatlaiko drenažo sistemos ir vanduo apsemia gyventojų kiemus, kelius, pasėlius. Apžiūrimi ir blogiausios būklės melioracijos grioviai.

„Pats darbymetis būna balandžio–gegužės mėnesiais, kai ūkininkai po žiemos pradeda intensyviai dirbti laukuose ir pastebėję po žiemos atsiradusias ar prisiminę senas problemas kreipiasi į mus ir prašo pagalbos bei patarimų, rašo prašymus dėl melioracijos statinių remonto. Įprastai melioracijos lauko darbų sezonas trunka nuo balandžio iki lapkričio, priklausomai nuo orų sąlygų. Šiemet taip pat jau teko šiek tiek važinėti ir stebėti laukus, todėl manome, kad didelių problemų neturėtų būti daug, nes pavasaris yra gana sausas“, – sakė L. Galvydienė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas