|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
2015 m. kovo 31 d. ES baigia galioti pieno kvotų sistema.
1984 m., kai ES pieno gamyba smarkiai viršijo paklausą, nustatyta kvotų sistema buvo pirmas žingsnis sprendžiant šią struktūrinio pertekliaus problemą. Paskesnėmis ES bendros žemės ūkio politikos reformomis padidintas sektoriaus orientavimasis į rinkos poreikius ir drauge nustatyta kryptingesnių priemonių, kuriomis pradėti remti gamintojai, įsikūrę pažeidžiamose vietovėse, kur gamybos išlaidos yra didesnės. Siekiant suteikti ES gamintojams daugiau lankstumo reaguoti į augančią paklausą, visų pirma pasaulinėje rinkoje, 2003 m. buvo pirmą kartą priimtas sprendimas dėl galutinio kvotų panaikinimo termino. 2008 m. šis sprendimas patvirtintas keliomis priemonėmis, skirtomis poveikiui sušvelninti.
Net taikant kvotas per pastaruosius penkerius metus ES eksportuojamo pieno kiekis padidėjo 45 proc., o vertė – 95 proc. Net taikant kvotas per pastaruosius penkerius metus ES eksportuojamo pieno kiekis padidėjo 45 proc., o vertė – 95 proc.
Prieš panaikinant kvotų sistemą už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas ES Komisijos narys narys Philas Hoganas sakė: „Pieno kvotų sistemos panaikinimas Sąjungai yra ir iššūkis, ir galimybė. Iššūkis dėl to, kad visa pieninių galvijų augintojų karta turės dirbti visiškai naujomis sąlygomis ir, be abejo, jų padėtis priklausys nuo kintančių aplinkybių. Tačiau tai puiki ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybė. Pieno sektorių perorientavus į pridėtinės vertės produktų ir į funkcinio maisto sudedamųjų dalių gamybą, jis gali tapti ES ekonomikos varomąja jėga. Pažeidžiamesnėse vietovėse, kurioms kvotų sistemos panaikinimas galėtų kelti pavojų, bus galima naudotis įvairiomis subsidiarumo principu grindžiamomis kaimo plėtros priemonėmis.“
Žemės ūkio ministerijos info
2015 m. kovo 31 d. ES baigia galioti pieno kvotų sistema. |
1984 m., kai ES pieno gamyba smarkiai viršijo paklausą, nustatyta kvotų sistema buvo pirmas žingsnis sprendžiant šią struktūrinio pertekliaus problemą. Paskesnėmis ES bendros žemės ūkio politikos reformomis padidintas sektoriaus orientavimasis į rinkos poreikius ir drauge nustatyta kryptingesnių priemonių, kuriomis pradėti remti gamintojai, įsikūrę pažeidžiamose vietovėse, kur gamybos išlaidos yra didesnės. Siekiant suteikti ES gamintojams daugiau lankstumo reaguoti į augančią paklausą, visų pirma pasaulinėje rinkoje, 2003 m. buvo pirmą kartą priimtas sprendimas dėl galutinio kvotų panaikinimo termino. 2008 m. šis sprendimas patvirtintas keliomis priemonėmis, skirtomis poveikiui sušvelninti.
Net taikant kvotas per pastaruosius penkerius metus ES eksportuojamo pieno kiekis padidėjo 45 proc., o vertė – 95 proc.
Net taikant kvotas per pastaruosius penkerius metus ES eksportuojamo pieno kiekis padidėjo 45 proc., o vertė – 95 proc.
Prieš panaikinant kvotų sistemą už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas ES Komisijos narys narys Philas Hoganas sakė: „Pieno kvotų sistemos panaikinimas Sąjungai yra ir iššūkis, ir galimybė. Iššūkis dėl to, kad visa pieninių galvijų augintojų karta turės dirbti visiškai naujomis sąlygomis ir, be abejo, jų padėtis priklausys nuo kintančių aplinkybių. Tačiau tai puiki ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybė. Pieno sektorių perorientavus į pridėtinės vertės produktų ir į funkcinio maisto sudedamųjų dalių gamybą, jis gali tapti ES ekonomikos varomąja jėga. Pažeidžiamesnėse vietovėse, kurioms kvotų sistemos panaikinimas galėtų kelti pavojų, bus galima naudotis įvairiomis subsidiarumo principu grindžiamomis kaimo plėtros priemonėmis.“
Žemės ūkio ministerijos info
Publikuota: 2015-03-27 09:54:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|