„Santaka“ / Miško savininkų kooperacijos patirtis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-03-25 16:08

Dalinkitės:  


Miško savininkų kooperacijos patirtis

Šiuo metu Lietuvoje miško žemės plotas užima apie 33,3 proc. šalies teritorijos, iš kurių 49,6 proc. visos miško žemės sudaro valstybinės reikšmės miškai ir 39,2 proc. – privatūs miškai. Privačius miškus Lietuvoje valdo per 247 tūkst. savininkų. Didelis savininkų skaičius ir smulkios valdos (vidutiniškai vienam savininkui priklausė 3,3 ha miško) lemia, jog vieniems savininkams efektyviai vykdyti ekonominę veiklą miške tampa sudėtinga, todėl tikslinga kooperuotis. Nors praktika rodo, kad privačių miškų savininkų kooperacija Lietuvoje vyksta vangiai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programoje numatyta remti miško savininkų kooperatyvų steigimą.

Aplinkos ministerija nuolat svarsto, kokios priemonės paskatintų privačių miškų savininkų kooperaciją. Sprendžiant, kokios priemonės tinkamos, verta pasidomėti kitų šalių patirtimi privačių miškų savininkų kooperacijos skatinimo klausimu apžvelgiant Estijos, Latvijos ir Čekijos patirtį.

Estijoje, kur 44 proc. miškų priklauso fiziniams asmenims, o vidutinė privati valda sudaro 10 ha, privačių miškų savininkus numatyta skatinti vykdyti miškų ūkio veiklą, taikant mokesčių lengvatas, mažinant administracinę naštą bei pasitelkiant sklandžiai veikiančią paramos sistemą.

Estijos miškų įstatyme numatyta, kad valstybė remia: 1) privačių miškų savininkų konsultavimą ir mokymą; 2) konsultantų mokymus, profesinės kvalifikacijos suteikimą konsultantams ir konsultantų vertinimą miškų valdymo srityje; 3) investicijas, kuriomis siekiama ekonominės, ekologinės ir kultūrinės miško vertės padidėjimo bei privačių miškų savininkų miškininkystės veiklą savo valdose, įskaitant kultūros paveldo ir kertinių miško buveinių išsaugojimą, taip pat darbus, kuriais siekiama miško būklės pagerinimo; 4) jungtinę su miškų ūkiu susijusią privačių miškų savininkų veiklą; 5) priemones, kuriomis siekiama išvengti žalos privačiam miškui, kai ši gali atsirasti nepriklausomai nuo miško savininko valios, ir siekiant išvengti tokios žalos paplitimo; 5) privačių miškų inventorizaciją ir miškotvarkos planų parengimą.

2014 metais Estija skyrė 650 tūkst. eurų asociacijoms, kurios turi bent 200 narių. Iš remiamų priemonių buvo parama kooperacijai miškų ūkio veikloje, t. y. medienos pardavimams padedant asociacijoms – iki 1554 eurų už parduotą kubinį metrą.

Estijoje nėra kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kaip juridinio asmens formos. Kalbant apie privačių miškų savininkų kooperaciją, naudojama asociacijos sąvoka. Skiriamos dvi asociacijų formos: siekiančios pelno ir nesiekiančios pelno asociacijos. 2014 metais Estijoje veikė dvi pelno siekiančios asociacijos, kurios narėmis prekybai mediena buvo miško savininkų asociacijos. Estijoje ateityje siekiama paramą privačių miškų savininkams teikti per asociacijas.

Latvijoje, ketvirtoje pagal miškingumą šalyje Europoje, 60 proc. privačių miškų valdų yra mažesnės nei 5 ha, todėl kooperacijos klausimas yra gana aktualus. Šioje šalyje šiuo metu yra 5 veikiantys miško savininkų kooperatyvai. Nuo 2013 m. Kooperatinių bendrovių įstatyme buvo įtvirtinta nuostata, jog miško savininkų kooperatyvu pripažįstamas toks kooperatyvas, kuris teikia miškų ūkio paslaugas ir prekybos miškų ūkio produktais paslaugas, tačiau neužsiima miškų ūkio produktų gamyba. Šiame įstatyme taip pat numatyta, kad kooperatinės bendrovės, teikiančios žemės ūkio ir miškų ūkio paslaugas, neturėtų siekti pelno, tačiau gali turėti perviršį (suma, sumokėta už paslaugas, viršijanti metines paslaugų išlaidas), už kurį nereikia mokėti pelno mokesčio. Šis perviršis gali būti naudojamas kooperatyvo vystymui arba padalytas jo nariams.

Kooperatinės bendrovės privalo kiekvienais metais iki kovo 15 d. Žemės ūkio kooperatyvų asociacijai pateikti atitikties įvertinimo dokumentus, pagal kuriuos sprendžiama, ar suteikti atitikties statusą. Kooperatinės bendrovės, kurioms suteiktas atitikties statusas, galės būti skiriama ES parama pagal kaimo plėtros programą 2014–2020 m. Konkrečios priemonės dar svarstomos ir derinamos.

Čekijos, labai panašios į Lietuvą miškingumo požiūriu (miškai užima 34 proc. šalies teritorijos, vidutinis valdos dydis – 3 ha), nacionalinėje miškų programoje 2008–2013 metams buvo numatyta remti miško savininkų kooperaciją (asociaciją) – smulkių miško savininkų, siekiančių bendro miškų valdymo bei prekių ir paslaugų teikimo, susivienijimą (teisėkūra, finansavimas ir informavimas).

Čekijos miškų įstatyme numatyta remti smulkiuosius miško savininkus, siekiant užtikrinti efektyvias ir gyvybingas jų sąjungas. Pagrindinis vaidmuo šiuo klausimu atiteko Valstybinei miškų administracijai. Siekiant atstovauti smulkiesiems miško savininkams, buvo suformuotos dvi skirtingo tipo struktūros: 1) organizacijos, daugiausia dėmesio skiriančios miškų politikai, veikiančios nacionaliniu lygmeniu ir siekiančios atstovauti narių interesams; 2) organizacijos, pagrįstos ekonominiu faktoriumi, tipinės smulkių miško savininkų asociacijos, kurios daugiausia veikia vietiniu lygmeniu ir siekia efektyvaus valdymo per narių nuosavybės susivienijimą. Viena iš pastarųjų yra LDO Přibyslav – didžiausias miško savininkų kooperatyvas pagal narių skaičių. LDO Přibyslav pagrindinės veiklos sritys yra patikėtų miško valdų valdymas, medienos įsigijimas ir pervežimas, miškų ūkio paslaugų teikimas smulkiems miškų savininkams. Kooperatyvas yra padalytas į tris susivienijimas (associations): tiems privatiems savininkams, kurie moka PVM, tiems, kurie nemoka PVM, ir savivaldybėms-privačių miškų savininkams.

2007–2013 periodui ES paramos miško savininkų kooperatyvams nebuvo numatyta. Čekijoje svarbiausia yra nacionalinė parama. Nuo 2005 metų įgaliojimai skirti paramą iš valstybės biudžeto perkelti iš Žemės ūkio ministerijos į regionų lygmens sprendimų priėmimą, t. y. decentralizuoti.

Kalbant apie paramą privačių miškų savininkams, Čekijoje parama miškotvarkos projektui parengti skiriama tokiam miško savininkui, kuris, sudėjus visas miško valdas, turi iki 50 ha miškų ir neturi parengto miškotvarkos plano. Nuo 2008 m. iki 2013 m. tam skirta 637 tūkst. eurų (17,6 mln. Čekijos kronų) ir parengta miškotvarkos planų bendram 41 428 ha plotui. Valstybė taip pat teikia nemokamas paslaugas miško savininkams, siekiant pagerinti miško valdymo standartus ir užtikrinti miškų apsaugą nuo kenkėjų. Miško savininkai konsultuojami, jiems teikiama naujausia informacija apie miškų apsaugą ir galimas apsaugos priemones nuo kenkėjų.

Remiantis užsienio šalių patirtimi bei siekiant didinti miškų ūkio konkurencingumą ir efektyvumą, LR aplinkos ministerija planuoja artimiausiu metu skelbti geriausio miško savininkų kooperatyvo konkursą.



Informacija publikuojama bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

Užsk. 1399






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas