„Santaka“ / Primirštas poetas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-03-25 16:07

Dalinkitės:  


Liaudies poetas Juozas Merkšaitis.

Primirštas poetas

Prieš šimtą metų Lietuva išgyveno Pirmojo pasaulinio karo audras. Tūkstančiai lietuvių žuvo aršiose kautynėse, patyrė tremtį į Vokietiją, priverstinę evakuaciją į Rusiją.

Didžiojo karo keliuose patirtus išgyvenimus eilėmis aprašė iš Paežerių (Pilviškių sen.) kilęs liaudies poetu vadintas Juozas Merkšaitis. Vos prasidėjus karui, jau 1914 metų rudenį Juozas dalyvavo kautynėse Rytprūsiuose, kur po mūšio pakliuvo į vokiečių nelaisvę.

Ją išgyveno išvežtas į Prancūziją. Pasibaigus karui per Olandiją grįžo į Lietuvą. Išbadėjęs, suvargęs, su džiovos požymiais ramybę rado tėvų namuose Opšrūtuose. Čia Juozas baigė rašyti dar nelaisvėje pradėtą savo poemą „Belaisvio svajonės“. Po palankios J. Tumo-Vaižganto recenzijos kūrinys apie išgyventus karo baisumus buvo išspausdintas 1920 m. „Kario“ žurnale J. Jurgaičio slapyvardžiu.

Pirmasis J. Merkšaičio eilėraštis „Kaimiečių dainos“ išspausdintas dar 1909 m. Seinuose leistame „Šaltinyje“. Eilėraštis virto daina, kuri buvo dainuojama Lietuvos kaimuose, ją pamėgo ir užsienio lietuviai.

Pokario metais Pilviškių apylinkėse buvo dainuojama jo daina „Baladė apie Pilvės upelį“ bei „Kanklininkų himnas“, o Paežerių apylinkėse – „Mano gimtinė“.

Prisiminimuose apie J. Merkšaitį rašoma, kad tam tikra visuomenės dalis buvo nepatenkinta dr. V. Kudirkos sukurtu himnu. Net buvo paskelbtas konkursas naujam himnui sukurti. Pagal J. Merkšaičio žodžius sukurtą himną esą sugiedojęs Seinų choras, melodija skambėjusi ir Dzūkijos kaimuose.

Tarnaudamas carinėje kariuomenėje prie Volgos 1909–1913 m. J. Merkšaitis aplankė garsųjį 1863 m. tremtinių kaimą Čiornaja Padina. Ten radęs 71 kiemą. Kaime veikusi dvikomplektė mokykla, kurioje dirbo du mokytojai lietuviai – Tomas Žilinskas ir Petras Kriščiukaitis. Kaime buvo ir katalikų bažnyčia su lietuviu kunigu. Apie šių tremtinių gyvenimą parašytą apybraižą 1918 m. išspausdino „Rygos garsas“

Atkūrus Lietuvos valstybingumą, J. Merkšaitis nuo 1922 metų pradėjo dirbti ELTOS etatiniu korespondentu. Įdomiausias jo parengtas reportažas apie kelionę pagal demarkacinę liniją nuo Vievio iki Vištyčio.

Reformavus telegramų agentūrą, dirbdamas Blaivybės draugijos paskaitininku, J. Merkšaitis apvažiavo visą Lietuvą.

Blaivybės draugijos surengtose J. Merkšaičio vestuvėse jį sutuokė ir sveikinimo kalbą pasakė J. Tumas-Vaižgantas. Kanauninkas pašokdino jaunąją ir savo humoru prajuokino vestuvininkus.

Iš J. Merkšaičio kūrybos labiausiai vertinama Pirmojo pasaulinio karo išgyvenimus atspindinti „Kareivio daina“ ir poema „Belaisvio svajonės“.



Antanas ŽILINSKAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas