Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-09 19:52

---

Liberalų sąjūdžio Vilkaviškio rajono skyriaus pirmininkas K.Akramas sakė esąs ištikimas liberalizmo idėjoms.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Tarybos narys liberalus Vilkaviškyje buria antrą kartą

Prieš kurį laiką kilęs skandalas dėl abonentu įvardyto Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderio A.Zuoko suskaldė šią partiją ir supriešino bendražygius. Iš šios partijos išėję G.Steponavičius, E.Gentvilas, E.Masiulis ir kiti žinomi politikai sukūrė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį. Steigiamasis partijos suvažiavimas Vilniuje įvyko daugiau nei prieš tris mėnesius – vasario 25 dieną. Pirmininku išrinktas Petras Auštrevičius.

Susiskaldymo banga palietė ir rajonų skyrius. Iš LiCS Vilkaviškio skyriaus išėjo Kęstutis Akramas, buvęs šios partijos skyriaus steigėjas, ilgus metus jam vadovavęs ir atstovavęs liberalcentristams rajono Taryboje. Šiuo metu K.Akramas – tarp naujosios politinės partijos steigėjų, išrinktas laikinuoju Liberalų sąjūdžio skyriaus pirmininku.

„Kodėl laikinuoju?“ – teiravomės Kęstučio Akramo, kuris sutiko plačiau papasakoti apie skyriaus veiklą, pasitraukimo priežastis ir darbą rajono Taryboje:

– Liberalų sąjūdžio Vilkaviškio skyriaus steigiamasis susirinkimas įvyko balandžio 12 dieną. Šiuo metu mūsų skyriuje yra penkiolika narių – steigėjų. Buvo nuspręsta, kad nuolatinį pirmininką rinksime tuomet, kai susiburs daugiau narių ir skyrius bus visiškai suformuotas. Tuomet skyriaus vadovu ir išrinksime žmogų, kuris tiks daugumai. Taip padarėme norėdami neužkirsti kelio žmonėms ateiti į mūsų partiją. Ir tai yra teisinga. Juk būna, kad vieni nestoja į partiją, nes galbūt nepriimtina mano kandidatūra. Jeigu skyriui vadovautų kažkas kitas – vėlgi kam nors netiktų. Pirmininką turi rinkti dauguma.

– Kada tai bus?

– Laiko turime nedaug. Ne už kalnų – savivaldybių rinkimai, reikia ruoštis. Kiekvienas esame įsipareigojęs, su kuo pakalbėti, ką pakviesti. Galbūt atsiras norinčių prisijungti prie mūsų ir po šio straipsnio, todėl manau, kad netrukus skyrių suformuosime.

– Ar taip jau visus be atrankos ir priimate?

– Narius, suprantama, renkamės. Pagrindinis kriterijus – pritraukti kuo daugiau naujų žmonių, anksčiau nedalyvavusių politikoje. Vyksime į kaimų ir miestų bendruomenes, kviesime žmones dirbti kartu.

– Įdomu būtų sužinoti, kokie žmonės yra Liberalų sąjūdžio gretose.

– Turime ir daugeliui rajono žmonių gerai pažįstamų politikų, ir jaunimo, verslo bei kitų sričių atstovų. Be manęs, skyriui priklauso rajono Tarybos nariai Jonas Mačys, Romualdas Žvirblis, kybartietis moksleivis Mindaugas Rudzevičius, finansininkė Virginija Akuckienė, verslininkai Rimas Kružikas, Birutė ir Romas Federavičiai, Vytautas Janulevičius, kartu su manimi perėjęs iš LiCS, Pijus Pėčelis, Gintautas Plečkaitis ir jo sūnus studentas Vytautas, vadybininkai Violeta Vinciūnienė, Stasys Ferencas ir Stasys Gustaitis.

– Ar galite įvardyti Jūsų perėjimo į kitą partiją priežastis?

– Visi stebime ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių politinį gyvenimą. Ten jeigu koks šešėlis krenta ant partijos vadovo, tai šis iš karto pasitraukia iš posto. Liberalų ir centro sąjungos lyderis A.Zuokas to nepadarė, aiškino, kad jis nekaltas. Tačiau kiekvienam rinkėjui juk neišaiškinsi kaltas esi ar ne – sako: visi jūs tokie. Pagaliau tai – ne vien A.Zuoko problema. Visa jo aplinka aplipusi įvairiais įtarinėjimais, visa partija pasidarė abonentinė.

– Tą pasakytumėte ir apie LiCS Vilkaviškio skyrių?

– Apie Vilkaviškio skyrių to nepasakyčiau. Mes išsiskyrėme draugiškai. Išėjau į Liberalų sąjūdį, nes tai pasiūlė E.Gentvilas ir G.Steponavičius, su kuriais bendrauju nuo 1995 metų, kai Vilkaviškyje susibūrė liberalai. Su jais perėjau įvairias susijungimo – atsiskyrimo peripetijas, su jų komanda aš noriu likti ir toliau.

– Daugelio partijų programos tokios panašios. Kuo jūs išsiskiriate iš kitų?

– Pagrindinės mūsų partijos nuostatos: pasiturintis žmogus, išsilavinusi visuomenė, teisingumas valstybėje ir sveikas patriotizmas. Tai kertiniai programos dalykai. Taip pat mes pasisakome už konkurenciją bei skaidrias, o ne vieno vadovo kontroliuojamas viešąsias paslaugas. Taip, kaip mes būname aptarnaujami sėkmingai dirbančioje didžiulėje „Akropolio“ parduotuvėje, taip turėtume būti aptarnaujami ir valdžios kabinetuose.

Šiais veiklos principais tikimės pritraukti žmones, paskatinti juos aktyviau dalyvauti valstybės gyvenime. Esu įsitikinęs, kad, pavyzdžiui, seniūnai turi būti skiriami tik pritarus bendruomenei. O ekonominės politikos pagrindas turėtų būti žmogui palankiausia mokesčių sistema. Gyventojų pajamų mokestį reikia palaipsniui mažinti iki 20 proc.

Turime remti šeimos ir smulkųjį verslą, padėti verslui įsisteigti, supaprastinti darbo santykius, ugdyti socialiai atsakingo verslo tradiciją. Gal tai skamba sudėtingai, bet viskas yra labai paprasta. Daugelyje pasaulio šalių stipriai remiamas šeimos smulkusis verslas.

Ten metus kitus nereikia mokėti jokių mokesčių, o jeigu verslu užsiima tik šeimos nariai, nereikia įteisinti darbo santykių. Smulkioms įmonėms suteikiami lengvatiniai kreditai.

Kalbant apie pensijas, jų dydis kaip ir kitose šalyse turėtų būti susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu. Lietuva – Europos Sąjungos šalis, todėl ir mes privalome viso to siekti.

– Ką turite omenyje kalbėdami apie sveiką patriotizmą?

– Visi žinome šiaulietį M.Murzą. Manau, kad jo veikla – nesveiko patriotizmo pavyzdys.

– Skelbiate akciją ir kviečiate žmones nešti lietuviškas knygas, kurias surinkę vešite užsienio šalyse gyvenančių ir dirbančių lietuvaičių vaikams.

– Taip, mes turime ryšių su užsieniu. Be respublikoje įsikūrusių 53 Liberalų sąjūdžio skyrių, partijos skyriai įsteigti Airijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Australijoje, Danijoje, Estijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Norime užsikariauti emigrantų elektoratą, sieksime, kad nenutrūktų su jais ryšys ir kad šie žmonės kada nors sugrįžtų į tėvynę. Eugenijus Gentvilas, Petras Auštrevičius, būdami užsienyje, daug bendrauja su išeiviais ir girdi, kad daugelis jų norėtų sugrįžti į Lietuvą. Tačiau žmones gąsdina mokesčių politika. Pagal dabartinę tvarką sugrįžusieji į Lietuvą privalo valstybei sumokėti mokesčių skirtumą. Tai neteisinga – tokiu būdu jų užsienyje uždirbti pinigai čia gali sutirpti per vieną dieną. Mūsų partijos frakcija Seime yra pateikusi pasiūlymą, kad šio skirtumo susimokėti nereikėtų.

– Ne vienas rajono Tarybos narys pakeitė partiją, pakito frakcijų sudėtis.

– Po rinkimų buvome sudarę frakciją su Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) Vilkaviškio skyriumi. Buvome trise: aš, liberalcentristas, ir du konservatoriai. Dabar situacija pasikeitė. Artimiausiame Tarybos posėdyje pateiksime pareiškimą ir užregistruosime Dešiniųjų frakciją, kuriai vadovauti patikėjo man. Mūsų frakcija pagal dydį bus antra, turės persiformuoti ir kiti.

– Esate vienas iš daugiausiai kalbančių per Tarybos posėdžius, kai kam nepatinka Jūsų pernelyg kritiškas požiūris į svarstomus dalykus.

– Tačiau kai kurie mūsų frakcijos ir opozicijos nariai priekaištauja, kad per Tarybos posėdžius per daug tylime, neišsakome savo pozicijos, lyg atrodytų, kad opozicija nieko nedaro. Bet turiu pasakyti, kad bent jau į mūsų, Ekonomikos ir biudžeto, komiteto posėdžius susirenka daug Savivaldybės administracijos darbuotojų, mūsų pasiūlymus jie stengiasi išsiaiškinti, į kai kurias pastabas atsižvelgia ir sprendimus pataiso. Visa tai gerai, tačiau meras, jeigu būtų džentelmenas, pasakytų, kokius pasiūlymus pateikė opozicija ir į kuriuos buvo atsižvelgta ruošiant sprendimo projektą. Visi žinotų, kas ką pasiūlė.

– Bet galite ir Jūs per posėdį apie tai informuoti Tarybos narius.

– Galiu, bet vis dėlto manau, kad tai turėtų padaryti posėdžiui pirmininkaujantis meras. Apskritai daug mūsų pasiūlymų atmetama. Gerų pakeitimų siūlėme svarstant Tarybos reglamentą, bet jiems nebuvo pritarta.

Kažkodėl labai bijomasi vardinio balsavimo procedūros supaprastinimo. Dabar ne mažiau kaip devyni Tarybos nariai gali reikalauti vardinio balsavimo. Norėdami sustiprinti asmeninę kiekvieno politiko atsakomybę už priimamus itin svarbius rajono žmonėms sprendimus jau kelintą kartą siūlome šį skaičių sumažinti iki septynių narių. Tam taip pat nepritariama. Todėl mažumai – opozicijos atstovams – nėra jokios galimybės pareikalauti vardinio balsavimo. Jokia paslaptis, kad daugelis sprendimų priimama pagal komandą, neįsigilinus į esmę. Socialdemokratinė dauguma įprato sprendimus priiminėti buldozerio principu, neieško kompromisų, nesiskaito su opozicija. Tačiau aš įsivaizduoju, kad Vilkaviškio rajone daugiau niekada nebus taip, kaip dabar, kai dauguma narių yra beveik vienos partijos. Ateinančių rinkimų socialdemokratai taip triuškinančiai tikrai nelaimės. Žinoma, jeigu sąrašo pradžioje nebus didžiųjų garvežių, kurie traukia visą socialdemokratų skyrių.

– Ką turite omeny?

– Kalbu apie Seimo narį Algirdą Butkevičių, kuris rinkimų sąraše paprastai būna pirmas, ir žmonės, rinkdami rajono Tarybą, galvoja, kad balsuoja už jį. Tačiau po rinkimų Seimo narys pasitraukia. Tai – rinkėjų apgaudinėjimas.

– Minėjote, kad jau ruošiatės savivaldybių rinkimams. Kiek vietų tikitės naujojoje rajono Taryboje.

– Šiuo metu mūsų partijos reitingai gana geri. Pagal Baltijos tyrimus, Liberalų sąjūdis tarp kitų partijų – šeštas. Mūsų tikslas – rajono Taryboje turėti 4–5 vietas. Labai norėtųsi, kad per rinkimus rajone pavyktų išvengti pikto politikavimo, kad išliktume kultūringi, neįsiveltume į nešvarius dalykus.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---