„Santaka“ / Kaip leidžiame Europos Sąjungos lėšas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-03-19 11:20

Dalinkitės:  


Kaip leidžiame Europos Sąjungos lėšas

Žemės ūkio ministerijoje apsilankė aukštas Europos Audito Rūmų narės pareigas einanti Rasa Budbergytė, kuri pristatė Audito Rūmų 2013 m. metinę ataskaitą dėl Europos Sąjungos biudžeto vykdymo, taip pat papasakojo apie planus, kokie veiklos auditai žemės ūkio srityje numatomi atlikti ateityje.

Kaip paaiškino R. Budbergytė, Europos Audito Rūmai, audituodami ES biudžeto vykdymą, nepasisako apie atskiras Bendrijos šalis nares, jos į metinę ataskaitą patenka tik radus tipinių pavyzdžių, iliustruojančių pasikartojančias klaidas. Lietuva yra audituojama sąlygiškai mažai, nes ir Europos pinigų srautai yra gana maži, palyginti su didžiosiomis valstybėmis. Be to, visi mokėjimai, projektai, kuriuos testuoja Europos audito rūmai, krinta atsitiktinės atrankos būdu. Tačiau, kaip pažymėjo Audito Rūmų narė, Lietuva bendrame ES šalių narių kontekste atrodo neblogai.

R. Budbergytė, kalbėdama apie jos kuruojamas sritis – žemės ūkį, kaimo plėtrą, žuvininkystę, aplinką ir sveikatą, pažymėjo, jog dauguma žemės ūkyje padaromų klaidų yra susiję su tuo, jog ES paramos priemonių įgyvendinimo taisyklės yra gana sudėtingos, ribotas jų patikrinimas, nepakankami institucijų administraciniai gebėjimai, tyčiniai pareiškėjų veiksmai. Audito Rūmų narė pabrėžė, jog labai svarbu tinkamai supaprastinti įgyvendinamas Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir kaimo plėtros priemones, tačiau labai svarbu ir tai, kad būtų pasiekti numatytieji tikslai, sukurta tam tikra pridėtinė vertė, o pasiekti tą aukso vidurį tarp priemonių supaprastinimo ir siekiamų rezultatų sudėtinga. „Svarbiausia pasiekti į rezultatus orientuotą vartojimo kultūrą, galvoti, kaip atsipirks įgyvendinami projektai, ką jie sukurs, tačiau į tai dar tik einama“, – akcentavo R. Budbergytė.

Apžvelgdama dažniausias žemės ūkyje padaromas klaidas, Audito Rūmų narė pastebėjo, jog jos dažniausiai susijusios su žemės ūkio paskirties žemės plotu. Itin paplitusi klaida yra perdėtas žemės ploto deklaravimas. Kompleksinio susiejimo reikalavimų pažeidimai būdingi ketvirtadaliui visų operacijų. „Jei valstybių narių institucijos panaudotų esamą informaciją, leidžiančią aptikti ir ištaisyti klaidas, įvertintas klaidų lygis žemės ūkyje prilygtų tik 2, 5 proc., tuo tarpu siekia 3, 6 proc. Kaimo plėtros srityje daugelio klaidų priežastis ta, kad buvo nesilaikoma tinkamumo reikalavimų, pirmiausia – agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų, specialiųjų reikalavimų, taikomų investiciniams projektams, ir viešųjų pirkimų taisyklių. Jei valstybių narių institucijos panaudotų esamą informaciją, leidžiančią aptikti ir ištaisyti klaidas, įvertintas kaimo plėtros srities klaidų lygis būtų 2, 0 proc. o ne 6, 7 proc.“, – pabrėžė Audito Rūmų narė.

Klaidų lygis, palyginti ES išlaidas 2012 ir 2013 m., nežymiai mažėja. 2012 m. žemės ūkio srityje fiksuotas 3, 8 proc. klaidų lygis, tuo tarpu 2013 m. – 3, 6 proc. Atitinkamai kaimo plėtros, aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos srityse fiksuotas 7, 9 proc. ir 6, 7 proc. klaidų lygis.

Viceministras Gintas Saulius Cironka pristatė viešniai naująją Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą, tiesioginės paramos priemones, pristatė Lietuvos poziciją dėl BŽŪP supaprastinimo ir valstybių narių didesnio savarankiškumo galimybių. Susitarta daugiau rengti bendrų susitikimų, kelti ir spręsti konkrečius su auditu susijusius klausimus.

ŽŪM info






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas