„Santaka“ / Runkelius ūkininkai augins dar bent metus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-03-13 15:44

Dalinkitės:  


Cukrinių runkelių fabriko savininkas Vidmantas Kučinskas dar sykį privertė žemdirbius patikėti jo pažadais.

Autoriaus nuotr.


Runkelius ūkininkai augins dar bent metus

Andrius GRYGELAITIS

Marijampolės regiono žemdirbiai linksta dar sykį patikėti UAB „Arvi cukrus“ vadovų pažadais ir ketina dar bent metus auginti cukrinius runkelius.

Marijampolėje įvyko regiono ūkininkų ir cukrinių runkelių fabriko vadovų susitikimas. Jame dalyvavo ne tik žemės ūkio kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ atstovai, bet ir UAB „Arvi cukrus“ generalinis direktorius Andrius Leškevičius bei pats fabriko savininkas Vidmantas Kučinskas, taip pat Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys.

Dar prieš susitikimą dėl smarkiai vėluojančių atsiskaitymų už supirktą produkciją nepatenkinti žemdirbiai grasino daugiau nebeauginti cukrinių runkelių. Pagal pirminius įsipareigojimus galutinai su ūkininkais turėjo būti atsiskaityta iki kovo pirmos dienos. Deja, pinigų šakniagumbių augintojai nesulaukė.

Galiausiai buvo pasirašytas naujas susitarimas, pagal kurį už 2014 metų kvotinius bei ketvirtadalį virškvotinių runkelių dalimis žadama atsiskaityti iki šių metų gegužės 30 d. Galutinai už virškvotinę produkciją UAB „Arvi cukrus“ ketina atsiskaityti iki rugpjūčio 30 d., o skola už papildomus virškvotinius runkelius turėtų būti sumokėta iki lapkričio 1 d. Šiandien runkelių augintojai yra atgavę tik pusę savo uždirbtų pinigų.

„Garantuoju, jog visų terminų bus laikomasi. Rinkoje krito cukraus kaina ir mes negavome planuotų beveik 4,8 mln. eurų (apie 16,5 mln. litų) pajamų. Sunku ne tik ūkininkams, bet ir mums. Buvo ir anksčiau sunkių laikų, bet visuomet su ūkininkais atsiskaitydavome. Tai padarysime ir šįkart“, – užtikrino fabriko savininkas V. Kučinskas.

Nors susitikimo metu žemdirbiai bandė išsiderėti, kad numatyti atsiskaitymai būtų paankstinti, tačiau V. Kučinskas buvo kategoriškas ir to pažadėti negalėjo.

„Kiti metai taip pat bus labai sunkūs. Tą galiu pasakyti jau dabar. Cukraus kaina rinkoje ir toliau išlieka neaiški. Mūsų fabrikas – mažiausias visoje Europos Sąjungoje, negalime konkuruoti su gigantais. Niekada neprašėme ūkininkų nuleisti iš anksto suderėtas kainas. Ką pažadame, tą ir mokame, nors kartais dėl to patys nukenčiame. Sumokėsime ir šįsyk. Manau, jog su žemdirbių pagalba ir supratimu bent iki 2017 m., kai Europoje bus panaikintos baltojo cukraus gamybos kvotos, galime išgyventi“, – mintimis pasidalijo V. Kučinskas.

Jis taip pat paneigė sklandančius gandus, kad UAB „Arvi cukrus“ runkelių augintojų pinigus investuoja į kitus savo verslus. Pasak verslininko, kiekviena su šia bendrove susijusi įmonė stengiasi gyvuoti savarankiškai ir pinigai nėra perkeliami iš vienų sąskaitų į kitas.

Susitikimo metu emocijos liejosi per kraštus. Žemdirbiai stebėjosi, kad nė vienoje kitoje ūkio srityje atsiskaitymai su jais nevėluoja. Ūkininkai netgi reikalavo cukrinių runkelių fabriko akcijas perrašyti jiems arba parduoti jas kitam šalyje veikiančiam cukrinių runkelių fabrikui AB „Nordic Sugar Kėdainiai“. V. Kučinskas į tokias ūkininkų replikas reagavo su pašaipa. Pasak jo, jei žemdirbiai nenori auginti šakniagumbių, to gali ir nedaryti, o vietoje dabar veikiančio fabriko jis lengvai galėtų įkurti kokį nors pramogų centrą.

„Esame daugybę kartų jumis patikėję, kodėl tą turėtume daryti vėl?“ – retoriškai klausė ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ vadovas Mangirdas Krunkaitis.

Vis dėlto panašu, kad fabriko savininkui pavyko tiek jį, tiek kitus ūkininkus įtikinti dar bent metus auginti cukrinius runkelius. Tiesa, tik su viena sąlyga: V. Kučinskas su žemdirbiais sutiko pasirašyti dar vieną papildomą sutartį, pagal kurią, nesilaikant atsiskaitymo terminų, jis ūkininkams mokėtų po 20 proc. metinių palūkanų nuo esamos skolos.

„Pažadu, jog palūkanų mokėti nereikės, nes tikrai laikysimės sutartų terminų“, – užtikrino fabriko savininkas.

Nors ūkininkai dar mėgino išsiderėti didesnes runkelių supirkimo kainas ir reikalavo mokėti bent 31,8 euro (110 litų) už toną, tačiau V. Kučinskas nesutiko nusileisti. Pasak jo, kainos krito visoje Europoje ir UAB „Arvi cukrus“ kitais metais nemokės didesnės sumos nei 27,8 euro (96 litų) už toną, t. y. tiek pat, kiek žada savo klientams ir Kėdainių cukrinių runkelių fabrikas.

Vis dėlto M. Krunkaitis tikino, kad jo vadovaujamas kooperatyvas tęs derybas ir vylėsi, jog pavyks išsiderėti bent šiek tiek didesnę cukrinių runkelių supirkimo kainą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas