„Santaka“ / Kur gyvena gerumo, pamaldumo ir pagarbos žmogiškajai kančiai dvasia

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-03-12 08:16

Dalinkitės:  


Intensyvūs rekonstrukcijos darbai prie Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietos Lurde turistų netrikdo.

Autorės nuotr.


Kur gyvena gerumo, pamaldumo ir pagarbos žmogiškajai kančiai dvasia

Du Lurdai

Suplanavusi kelionę maniau išvysiu vieną Lurdą, o atvykusi kaktomuša susidūriau su dviem. Nakvojau viename, o išaušus eidavau į kitą. Pagrindinė miestelio gatvė tarsi nematoma demarkacinė linija labai akivaizdžiai dalija Lurdą į dvi dalis: maldininkiškąją ir žemiškąją.

Maldininkiškoje dalyje – Aukštutinė (Notre Dame Nekalto Prasidėjimo) ir Maldos (Rožinio) bazilikos, Lurdo Motinos grota, švento vandens maudyklos, Kristaus kančios Kalvarijos, neįgaliųjų prieglaudos, koplyčios, viešbučiai, restoranėliai ir, žinoma, nesuskaičiuojamos religinių suvenyrų parduotuvėlės. Beje, pastarosios ir žymi ribą tarp piligriminio ir įprastojo kasdieninio Lurdo.



Žemiškojoje miesto dalyje – įprasta kasdienybė


Žemiškojoje dalyje religinių suvenyrų parduotuvėlę net ir su žiburiu sunkiai surasi. Ten – įprasta kasdienybė: drabužių ir maisto krautuvėlės, mažos kavinukės, įstaigos ir įstaigėlės, autobusų ir traukinių stotis, skvereliai, gyvenamieji namai – senos vilos ir šiuolaikiški daugiabučiai.

Kovo pradžioje žemiškasis Lurdas gyvesnis, judresnis nei piligriminis, ir gyvenimas čia sukasi kaip ir kiekviename kitame mažame pasaulio provincijos miestelyje: su rytiniu turgumi, piko valandomis automobilių užkimštomis gatvėmis, į mokyklinius autobusus gužančiais „kuprinėtais“ vaikais, rytinių pamaldų bažnyčios varpais, vietinių alkoholikų susibūrimais miesto aikštėje, kavą gurkšnojančiomis poromis, skvere bėgiojančiais mažyliais, išmaldos prašančiais benamiais ir... saulėje tingiai besišildančiais katinais.



Piligrimams dar ne metas


Piligriminis Lurdas kovo pradžioje – vis dar snaudžiantis, dar neprabudęs iš nesezono sapno. Ankstyvą pavasarį dauguma viešbučių bei restoranų tušti ir tylūs aklinai uždarytomis langinėmis. Tik kur ne kur kas kokia dešimta duris atvėrusi religinių suvenyrų krautuvėlė vilioja retus lankytojus. O ir pilvui piktai urgzti pradėjus reikia gerai paieškoti, kur alkio kirminą numalšinti.

Na, atvykėlių yra, bet grūstis nei prie švento vandens šaltinių, nei prie maudyklų netenka. Ir bažnyčios toli gražu ne sausakimšos. Priešingai, eidama Kalvarijas sutikau tik vieną piligrimą ir tris šalia ekskavatoriaus betriūsiančius darbininkus. Beje, ko jau ko, o pamatyti grandiozinių statybų Lurdo šventovėje nesitikėjau. Tuo mane piligriminis Lurdas nustebino, bet ne nuvylė, o priešingai – pamalonino. Išvydau unikalų vaizdą. Prie grotos neprieisi – ją pamačiau aptvertą, aptvarstytą tvoromis ir tvorelėmis, aplink zujo darbininkai, sukiojosi įvairiausia statybų technika: burzgė, riaumojo, trinksėjo, bildėjo, tratėjo. Tik vakarop, jau temstant, triukšmas nurimdavo.



Šventovės rekonstrukcija bus baigta kitais metais


Galėtum paprieštarauti: anokia čia malonė?.. Man tas remontas, rekonstrukcija pasirodė labai simboliška – juk į Lurdą kasmet atvyksta milijonai žmonių iš viso pasaulio su negaluojančiais kūnais ir sielomis, vildamiesi pagyti arba, kitaip sakant, „būti suremontuoti“. Tas faktas, kad net Dievo motinai „reikia remonto“, man ją padarė artimesnę, žmogiškesnę, tarsi mamą, kuri tiek daug savęs, savo meilės, globos, rūpesčio, dėmesio atiduoda savo vaikams, o sulaukusi senatvės ir tapusi silpna bei trapi suteikia progą ir galimybę vaikams atsilyginti jai tuo pačiu.

Nesutikau nė vieno žmogaus, kurio veide būtų nepasitenkinimas dėl vykdomų rekonstrukcijos darbų, neišgirdau nė vieno pasipiktinimo žodžio, kad tas nesibaigiantis statybų triukšmas trukdo maldai ar susikaupimui. Nežinau, ką manė kiti, bet manęs tas šurmulys – cementą liejantys darbininkai, ant kelių suklaupę naujo grindinio klojėjai, medžius genintys vyrai ir jų ūžiantys elektriniai pjūklai – ne tik neerzino, bet savitai kerėjo. Darbas ir piligrimų malda susiliejo į viena. Darbas pavirto savotiška malda – kaip Švento Benedikto priesaikoje vienuoliams „Ora et Labora“: padėkos malda Motinai ir pagarbos malda tikėjimui, vilčiai, skausmui ir kančiai. Kertamų ir genimų medžių skleidžiamas aromatas atstojo apeigų smilkalus.

Beje, šventovės rekonstrukcijos projektas (įkvėptas ir paskatintas pastarųjų dvejų metų potvynių, padariusių daug žalos) iš tiesų grandiozinis ir įspūdingas: darbus, kurių apimtis preliminariai įvertinta daugiau nei šešiais su puse milijono eurų, planuojama užbaigti tik 2016 metais. Numatyta pertvarkyti visą priešais Šv. Marijos grotą esantį plotą, rekonstruoti švento vandens šaltinius, pastatyti naują tiltą į vandens maudyklas, pakeisti apšvietimą ir t. t.



Tautybių margumynas


Apskritai, visame miestelyje tvyrojo geranoriškumo, tolerancijos, paslaugumo dvasia.

Giedra ramybe spinduliavo ne tik dangus, bet ir žmonių veidai. O jų margumas margumėlis! Lurde viešėjau vos keturias dieneles, o kiek įvairiausių tautybių sutikau: iš oro uosto keliavau vienu taksi su airėmis, gyvenau pas seseris vienuoles prancūzes, rožinį kalbėjau su ukrainiete, Kalvarijas ėjau su italu, šventojo vandens maudyklų eilėje šnekučiavausi su vengre, ispane bei angoliete ir buvau pavaišinta ledinukais korėjiečių piligrimių, šventą vandenį gėriau šalia slovakų...

Tiesa, neįgaliųjų bei ligonių dar nebuvo matyti. Kas greičiau, kas lėčiau, bet beveik visi sutiktieji tipeno savo kojomis. Tik paskutinės viešnagės rytą pamačiau į kiemą vyrų išvežamus neįgaliesiems gabenti skirtus triračius. Saulėje sumėlynavus jų jūrai, sekundei įsivaizdavau juos visus pilnus: mano gyslose sustingo kraujas, kažin ar išdrįsčiau į tiek skausmo ir kančios pakelti akis.

Žemai lenkiu galvą prieš Lurde vasarą plušančius šimtus savanorių.



Globa apgaubia kiekvieną užklydėlį


Pamažu kulniavau Lurdo gatvelėmis nesutikdama nė gyvos dvasios, dairiausi į tuščius langus, sušalusi po maldos bazilikoje šildžiausi pavasario saulutėje ir kramsnojau sumuštinį ant sraunios Gave Pau upės kranto, žvelgiau iš tolo į tuščią Procesijų esplanadą ir daviau valią fantazijai, koks absoliučiai skirtingas turėtų būti Lurdas, knibždėte knibždantis piligrimų, prekeivių ir šiaip smalsuolių. Koks skirtingas jis turėtų būti nusitęsus ilgoms maldininkų procesijoms su žvakėmis, skambant jų giesmei, užtvindytas neįgaliųjų bei aukštųjų dvasininkų gausybės.

Rudenėjant minios palieka Lurdą, bet tyli ir paslaptinga čia sklandanti gerumo, užuojautos, pamaldumo ir pagarbos žmogiškajai kančiai dvasia gyvena miestelyje ir tarsi Motinos globa švelniai apgaubia kiekvieną atvykėlį, kad ir kada, kad ir kokiu tikslu jis bebūtų į Lurdą užklydęs.



Rita MITKUTĖ-MADDOCK






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas