„Santaka“ / Žolės degintojai naikina gamtą ir kelia grėsmę sau

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-03-10 08:18

Dalinkitės:  


Žolės degintojai naikina gamtą ir kelia grėsmę sau

Sausas, nelietingas pavasaris – džiaugsmas žmogui. Tačiau pačiai gamtai jis naudingas ne visuomet. Kasmet, vos pradeda šilti orai ir džiūti pievos, pasiėmę degtukus į jas ima žvalgytis ir neūkiški šeimininkai – tie, kurie savo plotų nenusišienavo ir nesusitvarkė rudenį.


Pradėjo anksti


Šiais metais žiema iš kiemo pasitraukė kaip niekada anksti. Lietuvoje vasaris buvo šiltas, gražus, tad pakaitinusi saulutė nutirpdė paskutines sniego saleles ir atidengė pernykštę nurudusią žolę.

Deja, kaip reta anksti laukuose pasirodė ir pirmieji žolės degintojai.

Vilkaviškio rajone pirmasis pievų gaisras užfiksuotas dar vasario 17 dieną Lauckaimio kaime, Kybartų seniūnijoje, kur nudegintas maždaug 5 hektarų žolės plotas.

Tą pačią savaitę, vasario 22 dieną, ugniagesiai vėl važiavo į laukus gesinti degančios pievos. Šįkart išdegė 4 ha senos žolės Andriškių kaime, Klausučių sen.


Pievų gaisrų vėl padaugėjo


Panaši situacija buvo ne tik Suvalkijoje – pernykštė žolė visoje Lietuvoje šiemet pradėjo liepsnoti rekordiškai anksti, net neprasidėjus pavasariui. Dar gerai, kad pievų gaisrai neprilygo tiems, kurie kilo šalia Lietuvos esančiuose Rusijos Federacijos Kaliningrado srities regionuose. Ten pirmi žolės gaisrai šiemet buvo užfiksuoti iškart po Naujųjų metų, jau sausio 3 d., o iki kovo pradžios jų užregistruota arti pusantro šimto.

Toks gamtą niokojantis „aplinkos tvarkymas“ ugnimi siejamas su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu. Jau keletą metų tokių atvejų retėjo – atrodė, kad žmonės ima suprasti, jog ugnis kelia pavojų jų pačių turtui ir daro žalą aplinkai.

Deja, palyginti su ankstesniais metais, žolės ir ražienų gaisrų Vilkaviškio rajone pernai kilo dvigubai daugiau. Vilkaviškio rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, 2013 metais užfiksuoti 26 pievų bei ražienų gaisrai, o 2014 m. – net 50. Tai buvo pati dažniausia gaisrų priežastis rajone. Statistika panaši ir visoje Lietuvoje: daugiausiai gaisrų pernai kilo atvirose teritorijose – net 5923 (44,5 proc. visų gaisrų), jų metu išdegė per 10 tūkst. hektarų žolės ir ražienų. Palyginti su 2013 m., gaisrų skaičius atvirose teritorijose išaugo 36,2 proc.


Prašo nepraeiti


Degindami pernykštę žolę, žmonės sunaikina ir joje esančią gyvybę. Žūsta ne tik smulki fauna, bet ir didesni gyvūnai: įvairūs graužikai, ežiai, lapės, kiškiai. Nuo liepsnojančios žolės ugnis gali persimesti ir į miškus, durpynus. Lietuvoje buvęs ne vienas atvejis, kai nuo padegtų pievų atklydusi liepsna suniokojo gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Tokie gaisrai smarkiai didina oro taršą, kelia pavojų ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Aplinkosaugininkai prašo gyventojų nepraeiti pro šalį pamačius degančią žolę ar miško paklotę ir pasistengti užgesinti ugnį, kad ji neplistų. Nedideliame plote ją lengva užplakti šakomis ir užtrypti kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Jei akivaizdu, kad ugnies nepavyks pažaboti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.


Numatytos baudos


Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė: gali būti skiriama nuo 28 eurų iki 231 euro bauda, o pareigūnams – nuo 57 iki 289 eurų bauda.

Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą piliečiams skiriama nuo 57 iki 289 eurų bauda, pareigūnams – nuo 115 iki 347 eurų bauda.

Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams bei valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 28 iki 173 eurų bauda, taip pat – sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė ar ražienos.

Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus, sukėlusius miško gaisrą, baudos dar didesnės. Piliečiai šiuo atveju gali būti baudžiami nuo 579 iki1158 eurų, o pareigūnai – nuo 1158 iki 2316 eurų baudomis.

Padegėjui gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti ne vieną šimtą eurų.

Kartais žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvai ir pedagogai turėtų jiems priminti apie ugnies daromą žalą.

Užsk. 1112






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas