|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-06-07 17:17
Pro karštus garus vos matėsi žuvienės, kurią skaniai srėbė ir mažiausi šventės žiūrovai, virėjai.Romo ČĖPLOS nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Krašto muziejaus muziejininkės Aušros Mickevičienės iniciatyva, talkininkaujant visiems muziejaus bendradarbiams ir gausiam būriui rėmėjų, antrą kartą iš įvairių Sūduvos kampelių sugužėjo amatininkai, linksmino muzikantai jautraus pavadinimo šventėje „Į tėviškę sugrįžtam“. Be mažiausio savo giminei būdingo užsispyrimo visą pusdienį vaikų prisėdusį vežimaitį tampė gižiečio Algio Astromskio asiliukas Džonis. Į Didžiųjų Būdežerių gyventojo Kazio Kubiliaus širmių tempiamą brikelę sėdosi suaugusieji. Paežerės vėsoje didžiuliame katile ant laužo daugiau kaip šimtą litrų žuvienės išvirė „Tauro“ medžiotojų klubo vyrai. Pro karštus garus vos besimatantis įkaitęs Kęstas Navickas kiekvienam panorusiam į dubenėlį atseikėjo po samtį ar daugiau, bet kulinarinių paslapčių per daug negarsino. Užtat muzikantai griežė nustelbdami paprastai parke tvyrančius garsus. Pavargę nuo žvalgytuvių ir derybų amatininkų kiemeliuose žmonės galėjo vaišintis šašlykais, saldumynais ar gaivintis gėrimais bei klausytis ansamblių, pasigėrėti Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus moksleivių madų kolekcijomis. „Džiugu, kad atvykote susitikti su savo jaunyste, pasigrožėti krašto amatininkų kūryba, susipažinti su tuo, ką jie daro gražindami Lietuvą“, – prieš pradedant plačią ir įvairią renginio programą į susirinkusiuosius kreipėsi muziejaus direktorius Antanas Žilinskas. „Šimtus vaizdinių mums sukelia pasakymas „sugrįžtu į savo tėviškę“. O jei tos tėviškės jau nebėra, jei ją primena tik pilkas laukų riedulys palaukėje ar gimtosios trobos vietoje pajuodęs kryžius pakelėje, vis tiek mes sakome, kad sugrįžtame į tėviškę, kur mūsų šaknys. Amatų šventė – tai atmintis ir pagarba tam, ką mokėjo ir kuo gyveno mūsų proseneliai ar tėvai“, – kalbėjo projekto autorė A.Mickevičienė. Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius sakė, jog malonu pamatyti išlikusius ir demonstruojamus senuosius amatus, padėkojo šventės organizatoriams. Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė Danguolė Micutienė pasidžiaugė gražia tradicija, kai dvaro sodybos prieglobstyje įsikūrusios dvi kultūros įstaigos – Krašto muziejus ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninis kultūros centras – antrą kartą sukvietė kūrėjus iš viso krašto. Išreiškė viltį, jog ateityje ši šventė išsiplėtos į kasmet laukiamą didelį Sūduvos krašto meistrų ir meno puoselėtojų pasibuvimą. Su amatininkais, visokių gražių darbelių kūrėjais buvo susipažįstama lankant jų „kiemelius“. Pakelyje nuo vieno prie kito paežerietis Albinas Selmistraitis virkdė armoniką, o muziejininkė A.Mickevičienė į mikrofoną stengėsi „išpešti“ iš kūrėjų ką nors apie jų darbus. Pirmąkart mūsų rajone savo drožinius rodė marijampolietis Klemensas Kvainauskas. Daugelio akys užkliuvo už jo medinukų – padėklų gėlėms. Savitų drožinių atsivežė Aldona Kaminskienė iš Vištyčio. Lukšietis kalvis Regimantas Sakalauskas rodė XIX amžiaus pabaigos kalvystės paslaptis. Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriuje mokomų įvairiausių amatų demonstravo šios mokyklos mokytojai ir mokiniai. Pilviškietė Rasa Margelienė, atsivežusi savo rankdarbius, sakė, jog pastaruoju metu labai paklausios siuvinėtos staltiesėlės, užuolaidėlės, staltiesės, jų nori ir lietuviai savo namams papuošti. Audėjų artelės atstovė Margarita Kutkienė demonstravo rankšluosčio audimą ir džiaugėsi, jog šiuo metu užtenka užsakymų prijuostėms. Žmonės galėjo susisukti iš vaško žvakę, nusižiesti puodynėlę, pasigėrėti ir pasimokyti daryti suvenyrus iš vilnos, nerti, pasigrožėti šiaudų sodais ir t.t. Vilkaviškietis Juozas Cibulskis skubinosi muziejininkei Aušrai užbaigti klumpes. Muziejininkės, kaip ir pernai, su iš fondų paimtais įvairiais senovės buities rakandais, rodė, kaip buvo malami grūdai, skalbiama, lyginama ir t.t. Kai kurie praėjusių metų šventės elementai neišvengiamai atsikartojo, atvyko tie patys dalyviai. Tačiau amatų šventė įdomi savo giliu turiniu, prikeliama gražia praeitimi, į ką rengėjai labiausiai ir nori atkreipti žiūrovų dėmesį. Šventė pasipildė keliais naujais akcentais. Tautodailininkas Algimantas Sakalauskas pristatė savo parengtą katalogą „Sūduvos krašto drožyba, skulptūra, kryždirbystė“. Jame išspausdintos dvidešimties mūsų rajono drožėjų nuotraukos bei aprašymai. Rajono Savivaldybė kiekvienam jų dovanojo po šią knygą. Marijampolietis Romas Linionis pristatė savo fotografijų parodą – nuotraukose užfiksuota įvairių Sūduvos krašte rengtų švenčių vaizdai, žmonių veidai. Savo fotografijų ciklą, kuriame daugiausia Gurbšilio kaimo žmonių atvaizdai, pristatė Valentinas Juraitis. Šiomis parodomis kurį laiką galima pasigrožėti užsukus į muziejų. Visiems amatų „kiemelių“ dalyviams, pristačiusiems savo darbus ir demonstravusiems jų procesą, Krašto muziejus įteikė padėkas. Publikuota: 2006-06-07 17:17:33 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|