„Santaka“ / Paežeriuose kiekvienas galėjo sugrįžti į savo tėviškę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-07 17:17

Dalinkitės:  


Pro karštus garus vos matėsi žuvienės, kurią skaniai srėbė ir mažiausi šventės žiūrovai, virėjai.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Paežeriuose kiekvienas galėjo sugrįžti į savo tėviškę

Birutė NENĖNIENĖ


Šeštadienį Paežerių dvaro rūmų parko teritoriją nuo pusiaudienio užvaldė amatininkai ir panorusieji pasigrožėti jų darbais. Priešpietę į renginį ragino arklių traukiama brikele po miestą važinėję kviesliai, bet pirmoji gražiai saulėta vasaros diena ir be ypatingo kvietimo išjudino net užkietėjusius namisėdas.

Krašto muziejaus muziejininkės Aušros Mickevičienės iniciatyva, talkininkaujant visiems muziejaus bendradarbiams ir gausiam būriui rėmėjų, antrą kartą iš įvairių Sūduvos kampelių sugužėjo amatininkai, linksmino muzikantai jautraus pavadinimo šventėje „Į tėviškę sugrįžtam“.

Be mažiausio savo giminei būdingo užsispyrimo visą pusdienį vaikų prisėdusį vežimaitį tampė gižiečio Algio Astromskio asiliukas Džonis. Į Didžiųjų Būdežerių gyventojo Kazio Kubiliaus širmių tempiamą brikelę sėdosi suaugusieji. Paežerės vėsoje didžiuliame katile ant laužo daugiau kaip šimtą litrų žuvienės išvirė „Tauro“ medžiotojų klubo vyrai. Pro karštus garus vos besimatantis įkaitęs Kęstas Navickas kiekvienam panorusiam į dubenėlį atseikėjo po samtį ar daugiau, bet kulinarinių paslapčių per daug negarsino. Užtat muzikantai griežė nustelbdami paprastai parke tvyrančius garsus.



Pavargę nuo žvalgytuvių ir derybų amatininkų kiemeliuose žmonės galėjo vaišintis šašlykais, saldumynais ar gaivintis gėrimais bei klausytis ansamblių, pasigėrėti Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus moksleivių madų kolekcijomis.

„Džiugu, kad atvykote susitikti su savo jaunyste, pasigrožėti krašto amatininkų kūryba, susipažinti su tuo, ką jie daro gražindami Lietuvą“, – prieš pradedant plačią ir įvairią renginio programą į susirinkusiuosius kreipėsi muziejaus direktorius Antanas Žilinskas.

„Šimtus vaizdinių mums sukelia pasakymas „sugrįžtu į savo tėviškę“. O jei tos tėviškės jau nebėra, jei ją primena tik pilkas laukų riedulys palaukėje ar gimtosios trobos vietoje pajuodęs kryžius pakelėje, vis tiek mes sakome, kad sugrįžtame į tėviškę, kur mūsų šaknys. Amatų šventė – tai atmintis ir pagarba tam, ką mokėjo ir kuo gyveno mūsų proseneliai ar tėvai“, – kalbėjo projekto autorė A.Mickevičienė.

Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius sakė, jog malonu pamatyti išlikusius ir demonstruojamus senuosius amatus, padėkojo šventės organizatoriams. Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė Danguolė Micutienė pasidžiaugė gražia tradicija, kai dvaro sodybos prieglobstyje įsikūrusios dvi kultūros įstaigos – Krašto muziejus ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninis kultūros centras – antrą kartą sukvietė kūrėjus iš viso krašto. Išreiškė viltį, jog ateityje ši šventė išsiplėtos į kasmet laukiamą didelį Sūduvos krašto meistrų ir meno puoselėtojų pasibuvimą.



Su amatininkais, visokių gražių darbelių kūrėjais buvo susipažįstama lankant jų „kiemelius“. Pakelyje nuo vieno prie kito paežerietis Albinas Selmistraitis virkdė armoniką, o muziejininkė A.Mickevičienė į mikrofoną stengėsi „išpešti“ iš kūrėjų ką nors apie jų darbus.

Pirmąkart mūsų rajone savo drožinius rodė marijampolietis Klemensas Kvainauskas. Daugelio akys užkliuvo už jo medinukų – padėklų gėlėms. Savitų drožinių atsivežė Aldona Kaminskienė iš Vištyčio.

Lukšietis kalvis Regimantas Sakalauskas rodė XIX amžiaus pabaigos kalvystės paslaptis.

Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriuje mokomų įvairiausių amatų demonstravo šios mokyklos mokytojai ir mokiniai.

Pilviškietė Rasa Margelienė, atsivežusi savo rankdarbius, sakė, jog pastaruoju metu labai paklausios siuvinėtos staltiesėlės, užuolaidėlės, staltiesės, jų nori ir lietuviai savo namams papuošti.

Audėjų artelės atstovė Margarita Kutkienė demonstravo rankšluosčio audimą ir džiaugėsi, jog šiuo metu užtenka užsakymų prijuostėms.

Žmonės galėjo susisukti iš vaško žvakę, nusižiesti puodynėlę, pasigėrėti ir pasimokyti daryti suvenyrus iš vilnos, nerti, pasigrožėti šiaudų sodais ir t.t. Vilkaviškietis Juozas Cibulskis skubinosi muziejininkei Aušrai užbaigti klumpes.



Muziejininkės, kaip ir pernai, su iš fondų paimtais įvairiais senovės buities rakandais, rodė, kaip buvo malami grūdai, skalbiama, lyginama ir t.t.

Kai kurie praėjusių metų šventės elementai neišvengiamai atsikartojo, atvyko tie patys dalyviai. Tačiau amatų šventė įdomi savo giliu turiniu, prikeliama gražia praeitimi, į ką rengėjai labiausiai ir nori atkreipti žiūrovų dėmesį. Šventė pasipildė keliais naujais akcentais.

Tautodailininkas Algimantas Sakalauskas pristatė savo parengtą katalogą „Sūduvos krašto drožyba, skulptūra, kryždirbystė“. Jame išspausdintos dvidešimties mūsų rajono drožėjų nuotraukos bei aprašymai. Rajono Savivaldybė kiekvienam jų dovanojo po šią knygą.

Marijampolietis Romas Linionis pristatė savo fotografijų parodą – nuotraukose užfiksuota įvairių Sūduvos krašte rengtų švenčių vaizdai, žmonių veidai. Savo fotografijų ciklą, kuriame daugiausia Gurbšilio kaimo žmonių atvaizdai, pristatė Valentinas Juraitis. Šiomis parodomis kurį laiką galima pasigrožėti užsukus į muziejų.

Visiems amatų „kiemelių“ dalyviams, pristačiusiems savo darbus ir demonstravusiems jų procesą, Krašto muziejus įteikė padėkas.



Publikuota: 2006-06-07 17:17:33

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai