Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-07 17:09

---

Gėles ir žvakeles prie tremtį žyminčio paminklo padėjo seniūnijos, mokyklos ir bendruomenės atstovai.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Gegužei baigiantis Pilviškių seniūnijos, kaimo bendruomenės ir mokyklos atstovai sutarė surengti tremties 65-ųjų metinių minėjimą. „Tokį laiką pasirinkome todėl, kad labai norėjome, jog šiame renginyje dalyvautų atostogauti dar neišsiskirstę mokiniai ir iš gyvų liudijimų pajaustų tremčių laiko dvasią. Be to, birželį būna ir daugiau renginių, skirtų šiai datai paminėti“, – sakė Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas.

Pilviškiečiai turi savo praeities skausmo vietą, beje, toliau nuo pakeleivių akių. Tai – geležinkelio stotis. 2001 metais, minint nekaltų žmonių tremčių iš Lietuvos pradžios 60-ąsias metines, laukymėlėje prie stoties buvo pastatytas šią sukaktį ženklinantis paminklas. Ant lauko riedulio kuklų simbolį ir užrašą „Tremtiniams“ iškalė pilviškietis Antanas Mykolaitis. Ši vieta skaudaus kelio be Tėvynės pradžią mena Pilviškių, Barzdų, Antanavo ir aplinkinių kraštų žmonėms. Čia, kaip ir Vilkaviškio geležinkelio stotyje, buvo formuojami ešelonai, riedėję ilgą kelią į Sibiro šaltį, nežinią ir mirtį.

Šiemetinis minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis bažnyčioje. Prie paminklo trumpai susimąstymo minutei sustojo būrelis žmonių, mokyklos jaunųjų šaulių. Kaimo bendruomenės, mokyklos ir seniūnijos atstovai padėjo gėlių. Mokytojo Donato Šlivinsko gitaros skambesio fone nuaidėjo moksleivių deklamuojamos eilės, „Jovaro“ patriotinės dainos.

Pilviškių parapijos klebonas Algirdas Žukauskas kvietė pasimelsti, už tai, kad visoje žemėje išnyktų tremtys, kad atsiverstų priespaudos vykdytojai, jėgų ir pasitikėjimo savo misija neprarastų taikdariai.

„Dar atsimenu, kaip 1948-ųjų gegužę čia buvo atvežami žmonės, pasmerkti tremčiai. Buvę geležinkelio prižiūrėtojai Girniukaitis, Štrimaitis, Kundrotas galėtų papasakoti, kaip jie pasmerktiesiems perduodavo daiktų, padėdavo palaikyti ryšį. Bet jų jau nėra gyvų“, – palingavo galvą į minėjimą su lazdele pasiramsčiuojančia žmona atėjęs netoliese gyvenantis Antanas Grigutis.

„Mes nebuvome ištremtos, bet matėme, kaip vežė, todėl ir ateiname pagerbti visų kentėjusių ir negrįžusių“, – sakė sunkiai žingsnelius bežengiančios moteriškės.

Po minėjimo prie paminklo Pilviškių vidurinės mokyklos salėje vietas užėmė ir mokyklinis jaunimas, ir miestelio gyventojai. Turininga moksleivių programa, „Jovaro“, neįgaliųjų ansamblio dainos jungė panašias į tokį renginį susirinkusiųjų mintis. Trumpą pranešimą iš tremčių istorijos ir okupantų užmačių perskaitė mokytoja Romutė Kukienė.

Savo, 1941-ųjų metų birželio 14-osios tremtinio, prisiminimais pasidalijo pilviškietis Vincas Bačinskas.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---