„Santaka“ / Kariai savanoriai renkasi karybos pradžiamokslį ir iššūkius

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-03-04 16:16

Dalinkitės:  


Kapitonas Kęstutis Danaitis, profesinės karo tarnybos karininkas, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose vadovauja kariams savanoriams.

Autorės nuotr.


Kariai savanoriai renkasi karybos pradžiamokslį ir iššūkius

Renata VITKAUSKIENĖ

Kelis mėnesius Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 106 (Vilkaviškio) kuopai vadovauja kapitonas Kęstutis DANAITIS, profesinės karo tarnybos karininkas. Su juo kalbamės apie profesinę ir krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, apie kario statuso teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius.

– Koks KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 106-osios (Vilkaviškio) kuopos statistinis portretas?

– Tai yra draugiška, linksma, įgijusi daug žinių ir patirties karių savanorių kuopa. Šiuo metu joje tarnauja 74 kariai savanoriai, 10 iš jų – merginos. Žmonių amžiaus vidurkis – apie 30 metų. Yra bedarbių, yra ir dirbančiųjų. Pastarieji turi derinti savo darbą su pomėgiu – su tarnyba KASP.

Pirminės kovinio rengimo pratybos, per kurias įgyjama individualių įgūdžių, vedamos Marijampolėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione. Kolektyvinis rengimas vyksta kariniuose poligonuose. Karys savanoris per mėnesį pratybose praleidžia dažniausiai porą dienų. Kai kada jos būna ilgesnės ir vyksta ne tik savaitgalį, bet ir savaitės viduryje. Tarnybos dienos (per metus jų turi būti 17–20) būna įtemptos, nes laiko mažai, o pratybų reikia atlikti daug.

– Tarnybą KASP pavadinote pomėgiu?

– Sakyčiau, kad buvimas kariu savanoriu yra tam tikras žmogaus pomėgis. Juk šitas Lietuvos piliečio pasirinkimas eiti tarnauti tėvynei yra savanoriškas. Asmuo savo laiką, liekantį nuo darbo ir šeimos, leidžia gilindamas žinias kitame, naujame ir nekasdieniame, amplua.

Žmogus, siekiantis tapti profesinės karo tarnybos kariu, eitų į kariuomenę.

Tarnauti KASP ateinama savo noru, tarnyba nėra karių savanorių pragyvenimo šaltinis, todėl jie, manau, turi didesnę motyvaciją, ir būtent savanoriškumas yra rimtas jų privalumas. Kariai savanoriai turi daug mažiau kovinio rengimo pratybų, dėl to jų patirtis yra mažesnė negu tarnaujančiųjų reguliariosiose pajėgose.

Kita vertus, yra toks posakis: „Žmonės juokiasi iš kariškių, kai jie „žaidžia“ karą, ir verkia, kai kariškiai pradeda veikti rimtai.“ Į jį pasigilinus – tegul geriau jau žmonės juokiasi.

– Kokia Jūsų, profesinės karo tarnybos karininko, istorija?

– Galbūt mano žvilgsnį į kariuomenę pasuko senelis. Jis užaugo šalia „smetoninės“ Lietuvos karinio dalinio. Matyt, tai jam paliko didelį įspūdį. Senelis man dažnai pasakodavo apie to meto karininkus: kokie jie gražūs, kokios tvarkingos jų uniformos, kaip gražiai jie atrodė su žirgais, su kardais.

Tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjau Vilniuje 1999 m. kaip šauktinis karys. Kiek tarnavęs, įstojau į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. 2004 m. ją baigiau. Studijuoti buvo nelengva, bet įdomu. Karybos mokslas yra nestandartinis. Specifinės ir kariūnų gyvenimo sąlygos. Studentiško gyvenimo nedaug teko paragauti. Karo akademijoje – tvarka, disciplina, kurių privalu laikytis, laisvo studentiško gyvenimo nėra.

Karinė (ir pagrindinė) mano profesija – būrio vadas, o civilinė specialybė – personalo vadyba. Karjerą pradėjau Tauragėje. Buvau būrio vadas, vėliau – žvalgybos karininkas, paskui tapau skyriaus viršininku. Sykiu su pareigomis kilo ir karinis laipsnis. Dabar esu kapitonas, o mano tarnybos vieta – Marijampolė.

Laikausi tos nuomonės, kad kiekvienas karininkas turi save išmėginti misijoje. Taigi pusmečiui savo noru buvau išvykęs į Afganistaną, į Goro provinciją. Dalyvavimas misijoje buvo neįkainojama patirtis. Lietuvoje karybos mokomės teoriškai, o Goro provincijoje viskas vyko realybėje. Misija buvo savotiškas iššūkis pažiūrėti, kaip viskas atrodo iš tikrųjų, o ne „ant popieriaus“ ir pratybose. Buvo įdomu išbandyti save, nes Afganistane mano pareigos buvo tokios pačios, kokioms aš ruošiausi ir kokias vykdžiau Lietuvoje. Važiavau kaip saugumo karininkas, buvau atsakingas už budėjimus, už stovyklos ir pajėgų apsaugą.

– Kokios yra dabartinės, tai yra kuopos vado, pareigos?

– Rūpinimasis kariais, jų gerove, koviniu rengimu, karjera, apdovanojimais, skatinimu. Didžiąją darbo dalį sudaro bendravimas su kariais, esu jiems kaip antras tėvas. Kariai savanoriai ateina pasikalbėti apie karjeros planus, apie norus tapti, pavyzdžiui, skyriaus vadu, granatsvaidininku, kulkosvaidininku.

Nemažai tenka bendrauti su darbdaviais, kad karius savanorius išleistų į pratybas. Pasitaiko, jog kartais nenorima darbuotojo išleisti. O mes siekiame kuo geresnio karių savanorių dalyvavimo pratybose ir lankomumo, kad jie įgautų kuo daugiau žinių, patirties ir praktikos. Tada stengiamės rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

– Kas gali tarnauti KASP?

– Tarnauti gali bet kuris pilietis, kuriam sukakę 18 metų ir yra ne daugiau kaip 55-eri metai. Pretendentas į KASP savo biografijos negali būti suteršęs faktu apie bausmę, skirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Sveikata taip pat svarbu, nes tarnyba – ne iš lengvųjų, ji yra tam tikras fizinis išbandymas. Kariams reikia išlaikyti fizinius normatyvus, dalyvauti pratybose, eiti į žygius, nešiotis nelengvus kuprinę ir ginklą. Sveikatos problemos, manau, yra su kariuomene nesuderinamas dalykas. Dėl to kiekvieno kandidato sveikata yra tikrinama.

Kad pilietis taptų kariu savanoriu, jis turi baigti tris savaites trunkančius bazinius kario savanorio įgūdžių kursus. Per šiuos kursus duodama kario priesaika.

– Kaip atlyginama už savanorišką tarnybą KASP?

– Karys savanoris gauna finansinį atlygį už kiekvieną dieną, praleistą pratybose. Jo dydis priklauso nuo užtarnauto karinio laipsnio. Pratybų dienomis kariui yra suteikiamos visos socialinės garantijos. Stojantieji studijuoti kariai savanoriai gali kreiptis dėl tam tikrų finansinių lengvatų mokant už mokslą.

– Kokia Jūsų nuomonė apie planus Lietuvoje grįžti prie šauktinių kariuomenės?

– Susiklosčius tokiai situacijai pasaulyje, manau, yra protinga sugrąžinti į karo tarnybą šauktinius, tuo labiau kad mūsų kariuomenė nėra labai didelė. Jaunimui tai būtų pravartu kaip vyriškumo mokykla, kuri įdiegtų drausmės, vyriškos tvarkos, fiziškai sustiprintų. Jeigu minėtas sprendimas bus galutinai patvirtintas, manau, tikrai išaugs žmonių susidomėjimas tarnyba KASP.

– Ką iš tarnybos karys išsineša į civilinį gyvenimą?

– Drausmę, pareigą ir šeimai, ir tėvynei. Žmogus sutvirtėja fiziškai ir morališkai, išbando save kitoje srityje. Žinoma, prasiplečia draugų ratas.

Civiliniame gyvenime karys savanoris, kaip ir visi kiti pareigūnai, turi būti pavyzdys kitiems savo tvarkinga išvaizda, geru elgesiu, pagelbėti žmonėms.

– Kaip Jums pavyksta būti ir kariu profesionalu, kurio gyvenimui didelės įtakos turi rotacija, ir gausios šeimos tėčiu?

– Dabar pagal rotaciją tarnauju Marijampolėje, o mano šeima – žmona ir trynukai vaikai – gyvena Jurbarke. Pas juos grįžtu tik savaitgaliais. Dideli yra mano žmonos nuopelnai, nes jai tenka didžiausias krūvis auginant vaikus. Be to, žmona dar ir dirba. Tekėdama už karininko ji žinojo, koks mano gyvenimas, žinojo apie rotaciją, pratybas ir mokymus. Kai sužinojome apie gimsiančius trynukus, patyrėme lengvą šoką. Ateinantį rudenį du mūsų sūnūs ir dukra jau keliaus į mokyklą. Labai daug padeda abi mūsų vaikų močiutės. Taigi, kol kas pavyksta suderinti tarnybą su pareigomis šeimai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas