„Santaka“ / Žemės ūkio rūmų pirmininkas su pienininkais aptarė jų problemas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-02-23 15:45

Dalinkitės:  


Rajono ūkininkai beveik vieningai pasirašė už naujo mokesčio, skirto Žemės ūkio rūmų išlaikymui, įvedimą.

Autoriaus nuotr.


Žemės ūkio rūmų pirmininkas su pienininkais aptarė jų problemas

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškyje viešėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. Rajono žemdirbiams jis ne tik pristatė savo vadovaujamos įstaigos veiklą bei tikslus, tačiau aptarė ir opiausias pieno sektoriaus problemas.



Numatė, bet nepasiruošė

Į susitikimą su rajono ūkininkais taip pat atvykę rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vitas Gavėnas bei Vilkaviškio krašto pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Albinas Šneideris apgailestavo, kad Žemės ūkio rūmų vadovo vizitas sudomino tik nedidelę dalį rajono pieno gamintojų.

Susitikti su A. Stančiku atvyko apie 40 ūkininkų, nors iš viso melžiamas karves rajone laiko šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. žemdirbių.

Pasak svečio, šiuo metu situacija pieno sektoriuje – itin skaudi ir kol kas sunku pasakyti, kada ji pagerės. Tiesa, dėl kritusių pieno supirkimo kainų jis nebuvo linkęs kaltinti vien Rusijos paskelbto embargo.

„Iš tikrųjų pieno kainos kristi pradėjo jau praėjusių metų pradžioje. Dar 2008 m. Europos politikai priėmė sprendimą, kad nuo šių metų balandžio 1 d. bus panaikintos pieno kvotos. Tai reiškia, jog nebeliks jokių gamybos reguliavimų. 2013 m. vien Europoje buvo pagaminta 5,5 mln. tonų daugiau pieno nei 2012 m. Gamybos augimas bei pieno perteklius ir sukėlė kainų kritimą. Rusijos embargas tik dar labiau paryškino problemas“, – tikrąsias pieno kainų kritimo priežastis įvardijo A. Stančikas.

Pasak jo, Europos ekspertai jau prieš keletą metų prognozavo, kad pieno sektoriuje kriziniai bus 2015, 2016 bei 2019 metai. Deja, net ir žinodami šias prognozes nei lietuviai, nei kiti europiečiai tam nepasiruošė.



Nesustoja kovoti

Pasak A. Stančiko, problemų pieno sektoriuje turi ne tik lietuviai. Tiesa, kai kurių šalių problemos, palyginti su Lietuvos, atrodo, švelniai tariant, juokingos.

„Pavyzdžiui, suomiai save įvardija kaip labiausiai nuo Rusijos embargo nukentėjusią šalį. Jie prarado apie ketvirtadalį visos pieno rinkos. Šiandien pas juos pieno supirkimo kainos nukrito iki 37 euro centų. Kai aš jiems pasakiau, jog mūsų šalyje smulkesnieji ūkininkai kai kur gauna vos 11 euro centų už litrą pieno, jie taip ir nesuprato, ar aš juokauju, ar ne. Manau, jei mes gautume 37 euro centus, būtume labai patenkinti“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Jis tvirtino, kad jo vadovaujamos įstaigos atstovai nuolat kovoja dėl pienininkų teisių. Praėjusių metų rugpjūčio 7 d. Rusijai paskelbus embargą, jau po kelių dienų Žemės ūkio rūmų specialistai Rygoje kartu su kitų Baltijos šalių atstovais pasirašė dokumentą, kuriuo buvo prašoma ES pripažinti Baltijos šalis kaip labiausiai nukentėjusias nuo Rusijos embargo valstybes. Iš pradžių į šį dokumentą skeptiškai žiūrėjo net mūsų Žemės ūkio ministerija, tačiau pastangos nenuėjo veltui. Lietuvai kartu su Latvija, Estija bei Suomija buvo skirta 14 mln. eurų parama.

Šiandien visos šalies ūkininkai, tarp jų ir vilkaviškiečiai, dalyvauja visuotiniame pieno gamintojų suvažiavime „Litexpo“ parodų ir kongresų centre Vilniuje. Jame su aukščiausiais šalies vadovais tikimasi aptarti sudėtingą pieno gamintojų situaciją, mažas pieno supirkimo kainas bei nepakankamas Europos Sąjungos tiesiogines išmokas šalies ūkininkams.

„Mes norime tik vieno – geros pieno supirkimo kainos, iš kurios galėtume išgyventi. Mums nereikia jokių malonių, išmokų ar kompensacijų. Norime tik garantuotos kainos, kurios šiandien, deja, neturime. Kovosime, kol tai pasieksime“, – kalbėjo ryžtingai nusiteikęs A. Stančikas.



Pritaria įstatymo projektui

Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko, vidaus rinkoje didžiausią atsakomybę už kritusias kainas turėtų prisiimti perdirbėjai. Anot jo, Lietuvoje suvartojama apie 60 proc. viso šalyje perdirbamo pieno, likę 40 proc. – eksportuojami. Dar apie 30 proc. pieno produktų į Lietuvą atsivežama iš kitų šalių.

„Vadinasi, vidaus rinkoje galėtų būti suvartojama apie 90 proc. šalyje pagaminamo pieno. Dėl šios priežasties kaina negalėjo tiek daug nukristi. Perdirbėjai skundžiasi, kad jų sandėliai pilni produkcijos, kad nėra kur jos dėti, tačiau įvairių patikrų metu sandėliai būna tušti. Kažkas žaidžia labai nešvarius žaidimus“, – kalbėjo svečias.

Jis teigė palaikantis žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įregistruotą įstatymo projektą, kuris turėtų padėti sureguliuoti kainų proporcijas ir santykius tarp pieno gamintojų, perdirbėjų bei prekybininkų. Pagrindinis įstatymo tikslas yra siekti sąžiningų santykių tarp žemdirbių ir verslo, kad šalių interesai būtų apsaugoti. Įstatyme numatoma, jog pieno gamintojams pristačius vienodą pieno kiekį, – nesvarbu, ar tai būtų kooperatyvas, ar stambus ūkis, – būtų mokama vienoda kaina. Taip pat įstatyme ketinama numatyti 30 dienų terminą, kurio turės paisyti perdirbėjai, norėdami žemdirbiams keisti pieno supirkimo sąlygas. Pieno kainų skirtumai turėtų būti pagrįsti.



Ūkininkai nepražus

„Man kartais susidaro įspūdis, kad pienininkus apskritai norima išstumti iš rinkos. Nors dabar perdirbėjai grasina, kad pieno gali atsivežti ir iš kitų šalių, bet būtent jie labiausiai ir nukentėtų, jei šalyje neliktų karvių augintojų. Ūkininkai nepražūtų, jie persiorientuotų į kitas rinkas“, – sakė A. Stančikas.

Anot jo, panašus scenarijus kažkada vyko linų pramonėje.

Lietuva garsėjo stipria linų pramone. Žaliavą augino vietiniai ūkininkai. Tačiau jiems buvo sudarytos tokios nepalankios sąlygos, kad bijodami bankroto jie paprasčiausiai pasitraukė iš šios veiklos. Labai greitai išnyko ir visa linų pramonė.

„Jei karvių auginimo atsisakys vis daugiau ūkininkų, tai tik laiko klausimas, kada neliks ir pieno perdirbimo įmonių. Iš užsienio tam tikrą dalį žaliavos galima įsivežti, bet kai žaliavos nebeliks šalies viduje, įmonės bankrutuos“, – prognozavo Žemės ūkio rūmų pirmininkas.



Ūkininkai pritaria mokesčiui

Vienas iš A. Stančiko vizito tikslų buvo pristatyti savo vadovaujamos įstaigos veiklą bei atsiklausti žemdirbių nuomonės apie numatomą naujo mokesčio įvedimą.

Pasak svečio, Žemės ūkio rūmų tradicijos – itin gilios. Jie įkurti dar 1926 m. Ilgai rūmų svarba buvo didesnė nei Žemės ūkio ministerijos. Dabar pagrindinis rūmų tikslas yra atstovauti žemdirbiams įvairiose valstybės valdžios institucijose.

„Mūsų darbdavys – paprastas žemdirbys, todėl ir giname jo interesus. Nors rūmai išlaikomi iš valstybės biudžeto, tačiau per pastaruosius kelerius metus finansavimas sumažėjo nuo 4 mln. litų iki kiek daugiau nei 1 mln. litų per metus. Iš šių pinigų reikia mokėti mokesčius, išlaikyti beveik 70 darbuotojų. Finansavimas kasmet mažėja, todėl ir išgyventi tampa vis sunkiau“, – pabrėžė A. Stančikas.

Pasak jo, situacija pasikeistų, jeigu šalies bei Vilkaviškio rajono žemdirbiai pritartų privalomam naujam mokesčiui, skirtam Žemės ūkio rūmų išlaikymui. Siūloma ūkininkams kasmet mokėti po 1 eurą už kiekvieną dirbamos žemės hektarą. Susirinkime dalyvavę žemdirbiai beveik vienbalsiai pritarė šiam numatomam mokesčiui.

Susirinkimo pabaigoje Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Bindokaitė trumpai pristatė investicinių kreditų palūkanų kompensavimo naujoves.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas