Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-06 08:17

---

Mūsų kraštietis fotomenininkas V.Juraitis fotografiją su Paežerių dvaro bei parko vaizdu iš paukščio skrydžio dovanoja Suvalkijos (Sūduvos) regioninio kultūros centro direktorei Gražinai Pauliukonienei.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Gurbšilis – geografinė vietovė Vilkaviškio rajono Gižų ir kitos seniūnijos, juosiančios šiuo vardu pavadintą mišką. Čia – mano gimtinė, čia – viskas taip pat, kaip ir kitur, tačiau kažkas savito... Parodą paskyriau savo gimtinės žmonėms.

Nuolatos bendrauju su savojo krašto žmonėmis ir vis labiau įsitikinu, kad kaimo žmogaus charakterį ugdo žemės derlingumas.

Tuomet, kai Vilniuje ir kituose šalies centruose tvyro postmodernistinė dvasia, didžioji Lietuvos kaimo dalis gyvena ikiindustrinį, etnografinį gyvenimą, kur ryškus tautinis ir etninis identitetas.

Dvi Lietuvos. Skirtumas toks, kad fotografijų herojus iš Gurbšilio neatsakytų, už kiek modernusis vilniškės kompanijos bosas perka kaklaraištį. Kaip kad ir anas neatspėtų, kad kaimiečio kostiumas dėvėtų drabužių turguje kainuoja tik litą kitą.

Gyvenimas Lietuvoje keičiasi taip greitai, kad jau po metų kitų gal neliks autentiško kaimo. Aš siekiu dokumentuoti Suvalkijos kaimo žmonių gyvenimą, juos parodyti savame kraštovaizdyje. Mano fotoportretuose atsiskleidžia provincijos socialinis kraštovaizdis.

Fotografijų herojai – dar nespėję emigruoti arba emigracijai nereikalingi Gurbšilio gyventojai: Juozas, Salomėja, Gintas, Emilija ir kiti vietiniai laisvos dvasios žmonės. Nors ir jausdami materialinius nepriteklius, jie išsaugoję savigarbos jausmą. Patenkinti, kad gyvena čia, savuose namuose be plastikinių langų ir durų, kvėpuoja tyru oru, vaikšto dar niekada nedažytomis medinėmis grindimis...

Šią temą intensyviau gvildenu gal porą metų. Anksčiau domėjausi industrijos bei urbanistikos reiškiniais ir aplinkos užterštumo grimasomis.

Daug fotografavau Atgimimo metu, leidžiu fotografijos žurnalą „Vyzdys foto/video“. Fotografijų paroda „Gurbšilio žmonės“ buvo eksponuota Šilkalnio kaime po atviru dangumi, Gižuose, Senamiesčio galerijoje Vilniuje, Marijampolėje. 2004-aisiais metais parodą buvau nuvežęs į Čikagą (JAV), M.K.Čiurlionio galerijoje ją parodė įvairių kartų lietuvių emigrantams.

Tris personalines parodas esu surengęs Vilniuje – Profsąjungų rūmuose (1984 m.), Vilniaus TE-3 statybos aikštelėje (1986 m.), Šiuolaikinio meno centre (1989 m.), taip pat Dnepropetrovsko kultūros rūmuose Ukrainoje (1985 m.), Amsterdamo galerijoje „Focus“ Olandijoje (1989 m.).

Kam įdomus Lietuvos kaimas bei mano kūryba, užsukite į parodą „Gurbšilio žmonės“, kuri Paežerių dvaro rūmuose, Suvalkijos (Sūduvos) regioniniame kultūros centre, bus eksponuojama visą birželio mėnesį.



Valentinas JURAITIS

Fotomenininkas

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---