„Santaka“ / Viena iš Bažnyčios tarnysčių – egzorcizmas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-02-17 09:01

Dalinkitės:  


Kunigas egzorcistas Kęstutis Rugevičius įsitikinęs, kad blogiui gali pasipriešinti kiekvienas krikščionis, neįsileisdamas jo.

Autorės nuotr.


Viena iš Bažnyčios tarnysčių – egzorcizmas

Vilkaviškyje neseniai viešėjo ir su žmonėmis bendravo Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius teol. lic. kun. Kęstutis Rugevičius. Šis dvasininkas tikintiesiems žinomas ir kaip egzorcistas. Su svečiu kalbėjomės apie egzorcizmą – Bažnyčios maldą už dvasinių sunkumų kamuojamą žmogų.

– Esate kunigas egzorcistas. Koks tai įpareigojimas?

– Tai yra įgaliojimas spręsti dvasines žmonių problemas. Egzorcistas Bažnyčioje – kunigas, kuriam šitą tarnystę yra delegavęs vyskupas. Kiekviena vyskupija turi savo egzorcistą. Tokiam dvasininkui yra suteiktas leidimas atlikti egzorcizmo seansą. Per jį kunigas kalba tam tikrą egzortų maldą, kuria stengiamasi padėti dvasinius sunkumus ir varginimus patiriančiam žmogui.

Kalbant šia tema nereikėtų sutirštinti spalvų. Nereikia egzorcizmo eskaluoti, sureikšminti, žiūrėti į tai kaip į egzotiką. Kunigo egzorcisto tarnystė Bažnyčioje yra nuo pat pradžios.

Be to, sakramentai, kuriuos teikia kunigai, yra daug stipresnė Dievo malonės jėga negu egzorcisto malda. Bet kuris sakramentas yra daug galingesnis, nes leidžia Dievui prisiliesti prie žmogaus. Blogiui gali pasipriešinti kiekvienas krikščionis, neįsileisdamas jo.

Kunigai egzorcistai ir jų bendradarbiai dvasininkai bei pasauliečiai yra susivieniję į Nacionalinę egzorcistų asociaciją.

– Kokios patirtys žmones atveda į tokią dvasinę būseną, kurios nepakeldami jie kreipiasi į egzorcistą?

– Jos yra labai skirtingos. Ezoterika, įvairūs būrimai, susidūrimai su kitomis religijomis. Žmonės įsivaizduoja, kad ten ras atsakymus, ir leidžiasi į tai. Tačiau būdami krikščionys jie tik sužaloja save arba tampa manipuliacijų objektais.

– Kas kamuoja žmones, dėl savęs ar savo artimųjų besikreipiančius pagalbos į kunigą egzorcistą, ir kokių lūkesčių jie turi?

– Žmonių problemos yra labai skirtingos. Jos kyla dėl tarpusavio santykių, dėl ligų, dėl sėkmių ir nesėkmių, dėl suirusio gyvenimo. Labai dažnai jų atsiranda dėl nuodėmių, dėl neatleidimo, dėl iškreipto santykio su savimi arba su kitais, dėl Dievo nepažinimo.

Kai žmonėms kyla kažkokių problemų, jie ieško atsakymo ir ieško visur. Labai dažnai būna, kad pas egzorcistą jie eina ne iš karto, o po to, kai jau būna išvaikščioję pas žiniuonius, pas būrėjus, pas ekstrasensus.

Svarbiausia žinoti, kad egzorcistas nėra tas, kuris už žmogų pasimels, kažką padarys ir atėjusiojo problemos dings. Kartais pas egzorcistą žmonės ateina kaip pas magą ar ekstrasensą, kaip pas burtininką. To tikrai nėra ir negali būti.

Egzorcizmas yra tik viena iš Bažnyčios tarnysčių, kuri tiesiog padeda žmogui, turinčiam dvasinę problemą, kai jam reikalingas išlaisvinimas.

Tačiau žmogus, norėdamas patirti tą pagalbą, privalo pats padaryti „namų darbus“. Jis pats turi turėti santykį sus Dievu, gyventi sakramentinį ir maldos gyvenimą.

Labai dažnai atėjusiajam tenka padėti susivokti, kad jis turi kažkam atleisti, kažką keisti, gilintis į sakramentinį gyvenimą. Mums kiekvienam reikia susitikti su Kristumi ir pažinti jį, atrasti tikėjimo gyvenimą. Tai yra svarbiausia, nes gydo Kristus, ne kunigas.

Dažniausiai žmogui reikia ne egzorcizmo, bet vidinio gydymo, atleidimo, teisingo savęs vertinimo, savęs priėmimo.

– Ar kreipdamasis į egzorcistą žmogus nebando susimažinti atsakomybę už savo paties gyvenimą ir šiam nesiklostant kaltę tarytum perkelti kitam, šiuo atveju dvasininkui?

– Kartais žmonės nori tą padaryti. Bet problemos tikrai neišsispręs, jeigu jas perkelsi, kažką dėl jų apkaltinsi ar norėsi, kad kiti jas išspręstų. Tikrai taip nebus. Problemas spręsti ir atsakymų ieškoti reikia pačiam žmogui.

– Ar kiekvienas seansas baigiasi tuo, ko siekia egzorcistas ir į jį kreipęsis žmogus?

– Ne kiekvienam žmogui, kuris kreipėsi į egzorcistą, būna reikalingas egzortas. Nelygu, kokia problema ir kokia situacija.

Labai dažnai žmonės supainioja ligos simptomus ar pačią psichikos ligą su dvasinėmis problemomis, pavyzdžiui, su apsėdimu.

Kartais žmonės iš egzorcisto kažko tikisi ir nežino patys, ko nori. Labai dažnai žmogui reikia paprotinimo arba sugrįžimo prie sakramentinės praktikos.

Tikrasis egzortas reikalingas retais atvejais. Kai žmonės iš smalsumo dalyvauja spiritizmo seansuose, prakeikia kitus, atlieka tam tikrus veiksmus keršydami kitiems ar norėdami kažką susigrąžinti, tai galų gale atsisuka prieš juos pačius, kerta atgal. Todėl su paminėtais dalykais nederėtų žaisti. Tokie egzorcizmo atvejai yra neviešinami, apie juos paprastai nekalbama, nes tai yra žmogaus asmeninis dalykas.

Kitam žmogui susitikimas su egzorcistu nebūna vienkartinis, tai tęsiasi kelerius metus. Egzorto malda yra palengvinimas, kova su vienokiu ar kitokiu prispaudimu. Tai yra kelionė, kuri apima asmens pastangas ir jo santykį su tikėjimu bei su kitais žmonėmis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas