„Santaka“ / Ruošiama nuostolių skaičiavimo metodika

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-03 10:08

Dalinkitės:  


Ruošiama nuostolių skaičiavimo metodika

Vilkaviškio rajono savivaldybės balandžio mėnesį sudaryta komisija įvertino žieminių augalų pasėlių būklę. Augalininkystės sektoriuje po žiemos susiklosčiusi situacija yra graudi. Dėl patirtų nuostolių kreipėsi 376 ūkininkai.

Komisija padarė išvadą, kad dėl nepalankių žiemojimo sąlygų nukentėjo didelė dalis žieminių pasėlių, sunyko apie 97 proc. rapsų, tiek pat miežių, apie 40–65 proc. žieminių kviečių. Dalis žiemkenčių nukentėjo nuo pavasarinio pelėsio ir išmirko, o dabar pašalusius, bet dar gyvus augalus žalojančiai veikė sausra. Javų augintojai iššalusius kviečius, miežius ir rapsų pasėlius atsėjo vasarinėmis kultūromis ar dėl lėšų trūkumo lauką paliko pūdymuoti.

Rajono Savivaldybės administracija, vadovaudamasi komisijos išvadomis, kreipėsi į Žemės ūkio ministrę K.D.Prunskienę bei Seimo kaimo reikalų komitetą dėl rajone patirtų nuostolių kompensavimo.

Žemės ūkio ministerijos 2006-05-16 raštu informuojama, kad nuostoliai žemdirbiams yra kompensuojami ne iš Europos Sąjungos, bet iš šalies biudžeto, tačiau valstybės paramai teikti reikia gauti Europos Komisijos leidimą, prieš tai įrodžius, kad tokia parama tikrai būtina.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija ruošia nuostolių skaičiavimo metodiką, pagal kurią bus skaičiuojami ir vertinami žemdirbių nuostoliai. Metodika ruošiama vadovaujantis tokia logika, kad žemdirbiui reikia papildomų lėšų prarastus pasėlius atsėti vasarinėmis kultūromis, įvertinant pačias būtiniausias atsėjimo išlaidas (darbo užmokestį, kaštus degalams, sėkloms, remonto lėšas ir amortizacinius atskaitymus). Taip pat kuriant nuostolių kompensavimo metodiką, skaičiuojama, kiek pajamų netenkama neužaugus planuotam žieminių kultūrų derliui.

Žemės ūkio ministerijos sekretorius V.Grušauskas pabrėžė, kad norint gauti ES komisijos leidimą kompensuoti nuostolius, jų dydis normalaus ūkininkavimo regionuose turi būti ne mažesnis kaip 30 proc., o mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, t.y. Vištyčio, Gražiškių seniūnijose – ne mažesnis kaip 20 proc.

Žemės ūkio ministrė K.Prunskienė siūlo įvesti privalomąjį pasėlių draudimą. Jei besidraudžiančiųjų mastas būtų didesnis, tuomet ir draudimo įkainiai būtų mažesni.

Gautas ES Komisijos leidimas 50 proc. draudimo įnašų dengti iš valstybės biudžeto.



Lina GRYGELAITIENĖ

Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas