„Santaka“ / Kokį vandenį geriame?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą Smėlio g. 20, Virbalyje (17 a sklypas, yra 2 garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis). Tel. 8 614 82 403.
Galioja iki: 2019-08-22 08:01:37

Parduoda 1 ha žemės ūkio paskirties žemės Giedrių k., Šeimenos sen.. Tel. 8 686 25 956.
Galioja iki: 2019-08-22 08:14:46

Tvarkinga šeima išsimokėtinai nupirktų sklypą statyboms. Tel. 8 625 18 726.
Galioja iki: 2019-08-26 08:23:26



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-03 10:00

Dalinkitės:  


Kokį vandenį geriame?

Vanduo lyg moteris: jis dovanoja gyvybę, jis turi nežinomos jėgos. Be vandens nėra nieko.

(Hipokratas)



Vanduo sudaro nuo pusės iki dviejų trečdalių mūsų kūno svorio. Žmogaus organizme vandens kiekis privalo būti pastovus. Dalis vandens išsiskiria pro odą (prakaitas), dalį pašalina plaučiai su iškvepiamu oru, dalį – inkstai su šlapimu ir žarnynas. Vidutiniškai suaugusiam žmogui per parą reikia sunaudoti apie tris litrus vandens, įskaitant ir vandenį, gaunamą su maistu.

Iš vandens išvaizdos dar negalima spręsti, ar jame yra žmogaus organizmui nuodingų medžiagų bei kenksmingų mikrobų (dizenterijos, salmoneliozės, vandens drugio, tuliaremijos). Kartais randama ir kai kurių rūšių kirmėlių kiaušinėlių. Ištirpusias chemines medžiagas sudaro kancerogeninį poveikį turintys nitritai, nitratai, amonis.

Tos pačios vandens talpyklos vanduo įvairiu metų laiku gali labai skirtis. Vasarą ir žiemą vanduo tinka gerti, o pavasarį tirpstant sniegui ar rudenį lyjant vandens kokybė labai pablogėja.

Kastinių šulinių vanduo dažniausiai užsiteršia per dirvožemį. Kartais šuliniai iškasami žemoje vietoje, per arti tvartų, diendaržių, išviečių. Polaidžio ar lietaus metu išviečių nešvarumai, srutos su gyvulių mėšlu iš diendaržių gali užteršti dirvožemį apie šulinį. Jei šulinio rentinys nesandarus, turi plyšių, tuomet ir patenka kenksmingos cheminės medžiagos (nitritai, nitratai, amonis), pavojingi mikrobai (salmonelės, dizenterijos, tuliaremijos).

Užteršti šulinio vandenį galima ir semiant atskirais kibirais. Rekomenduojama pritvirtinti pastovų kibirą ir prie šulinio pastatyti suolelį.

Kai kurie gyventojai šulinių siurblius žiemos metu apdeda mėšlu, tai labai pavojinga tarša. Nesandariai įrengto šulinio (be dangčio, su rentinyje esančiais plyšiais) vandenį užkrečia sergančios tuliaremija žiurkės ir pelės. Užsikrėtę mikrobais graužikai jaučia didelį troškulį, todėl eina prie vandens telkinių ir įkritę per nesandarią šachtą žūsta. Taip mikrobai patenka į vandenį.

Saugant vandens talpyklas būtina apie šulinį 5 metrų spinduliu įrengti sanitarinės apsaugos zoną. Tvartai, išvietės, tręšiami daržai įruošiami 15–20 metrų atstumu. Šulinio rentinio aukštis virš žemės paviršiaus rekomenduojamas ne žemesnis kaip 0,8 metro. Aplink šulinį reikėtų suplūkti 0,7–0,8 m pločio, 1,5 m gylio molio sluoksnį ir užpilti 0,2 m žvyro sluoksnį.

Kartą per metus derėtų išvalyti šulinyje susikaupusį dumblą, nuvalyti rentinių sieneles, profilaktiškai vandenį dezinfekuoti (40 g chloramino 1 žiedui vandens).

Jei šulinio vandenyje yra padidintas nitratų, nitritų, amonio kiekis, dezinfekavimas, virinimas, valgomosios druskos, sodos pylimas į vandenį nepadės. Šiuo metu minėtoms medžiagoms pašalinti Lietuvoje gaminami „Antinitrat“ filtrai. Jų gamyba licencijuota. Informacija apie filtrus buvo pateikta per Lietuvos radiją ir televiziją. Šiuo metu filtrų įsigyti galima „Norfos“ prekybos centre, Nepriklausomybės gatvėje.

Vandenį dėl amonio, nitritų, nitratų tiria Vilkaviškio visuomenės sveikatos centro cheminė laboratorija. Tyrimo kaina – 25,74 Lt. Tel. pasiteirauti 52 701.



Danutė RAUZIENĖ

Med. mikrobiologė




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ūkininkų laukuose žydi facelijos, dobilai, noksta grikiai
* Metusi vadovės darbą banke kraštietė iš naujo atrado save
* Rajono kolektyvai Žolinės šventėje linksmino Punsko lietuvius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar keliate atostogų nuotraukas į socialinius tinklus?
Taip, keliu nuolat.
Įkeliu vieną kitą.
Niekada to nedarau.
Socialiniais tinklais nesinaudoju.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas pasakymas „ko eigoje“?
Ne, tai netaisyklinga konstrukcija. Vyksmo laikui ar tarpui nusakyti žodžio „ eiga “ vietininkas netinka. Vietoj jo gali būti vartojama metu, per ką arba pusdalyvis, padalyvis. Žaidimo eigoje (= Žaidimo metu; Žaidžiant ) išryškėjo komandos pajėgumas. Metų eigoje (= Per metus ) daug kas gali pasikeisti.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas