„Santaka“ / Naminės gamintojai gamtai daro milžinišką žalą / Gamta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35

Pirktų nedidelį (nuo kelių iki keliolikos arų) žemės ūkio paskirties sklypą netoli Kybartų. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 699 37 846.
Galioja iki: 2019-02-03 14:12:19

Parduoda arba išnuomoja komercinės paskirties patalpas Kybartuose. Tel. 8 650 28 933.
Galioja iki: 2019-02-03 14:13:18



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

Dalinkitės:  



Naminės gamintojai gamtai daro milžinišką žalą

Policijos duomenys rodo itin didelius naminės degtinės, populiariai vadinamos samagonu, gaminimo mastus. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad tokie nelegalūs fabrikėliai ne tik kelia grėsmę žmonių sveikatai dėl neaiškios kokybės produkcijos, bet ir padaro didelę žalą gamtai – nelegaliai kertami medžiai, naikinamos žuvys upeliuose, į kuriuos supilami gamybos proceso likučiai ir ruošiniai.

Specialistai skaičiuoja, kad degtindariai medžių iškerta daugiau nei nelegaliai eglučių miške ieškantys gyventojai, nors atskirai tokios statistikos nė viena institucija nefiksuoja.

Iškirsti medžiai – akivaizdus pažeidimas

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, nelegalūs eglučių kirtimai šventiniu laikotarpiu sudaro apie 1 proc. nuo bendrai neteisėtai iškertamo miško. Tai sudaro maždaug 80 kub. m medienos nuo per metus fiksuojamų 7830 kub. m neteisėtai iškertamo miško. Vis dėlto specialistai neslepia, kad pagaunama tik maždaug dešimtadalis nelegalių miško kirtėjų.

Specialistai pripažįsta, kad tarp šių skaičių slepiasi ir paprastai nelegaliai malkas kertantys degtindariai, jomis kūrenantys samagono fabrikėlius. Naminės degtinės gamyba yra laiko ir kaitros reikalaujantis procesas, jo metu turi būti nuolatos kūrenama ugnis, kuriai dažniausiai naudojami netoliese augantys medžiai. Tai dažniausiai užfiksuojamas nelegalių degtindarių gamtosaugos pažeidimas, nes jo įrodymus paslėpti sunku.

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius pastebi, kad Lietuvoje naminės degtinės gamyba nebėra kaimo senolių užsiėmimas, kurie kartas nuo karto išvirdavo nedidelį kiekį degtinės bulviakasiui, dabar gamintojai yra tapę stambiomis nelegalaus verslo grupuotėmis.

„Man tenka vaikščioti po miškus, dažnai randame buvusių apleistų mažų varyklų liekanas. Galima spėti, kad kadaise į rinką atėję stambūs nelegalaus pilstuko gamintojai panaikino sau konkurenciją. Gaminamas alkoholis, žinoma, ne sau, o pardavimui, todėl ir kokybė atitinkama, o kūrenama tikrai ne pirktinėmis malkomis, todėl nukertamas toli gražu ne vienas medis“, – pasakoja A. Gaidamavičius.

Didžiausias pavojus – gaisras

Gamtininko nuomone, nelegalių naminės degtinės fabrikėlių veikla didelį pavojų gamtai kelia dėl be priežiūros paliekamos liepsnos ir degiųjų medžiagų.

Gaminant alkoholį distiliavimo principu, varykla be pertraukos kūrenama keliolika valandų, o distiliuojant alkoholį išsiskiria degios medžiagos. Jei įranga nėra sandari, galimas didelės koncentracijos alkoholio garų arba skysčio nuotėkis, kuris gali lengvai užsiliepsnoti.

Nuodus pila į upes

Specialistai pabrėžia, kad naminiu būdu gaminant alkoholį susidaro ir kitos nuodingos medžiagos, dažniausiai metanolis. Nekontroliuojami degtindariai jį gali tiesiog išpilti į aplinką. Priklausomai nuo gamybos apimties, samagono varymo metu gali susidaryti iki keliolikos litrų metanolio.

50 mililitrų metanolio yra mirtina dozė žmogui, mažesni kiekiai sukelia apakimą ir kitus regos pažeidimus. Gamtininkų teigimu, net ir labai mažas kiekis metanolio gali būti pražūtingas žuvims ir kitiems upelių gyventojams.

Lietuvoje jau buvo užfiksuoti atvejai, kai upeliuose masiškai krisdavo žuvys dėl, įtariama, į jį patekusios brogos – raugo, iš kurio vėliau distiliuojamas alkoholis.

Samagono gamintojai paprastai įsikuria prie vandens telkinių, nes naminės degtinės gaminimui reikalingi dideli vandens kiekiai – raugui gaminti ir vėliau aušinimui, kai iš kaitinamos brogos garinamas alkoholis.
Degtindariai medžių iškerta daugiau nei nelegaliai eglučių miške ieškantys gyventojai, nors atskirai tokios statistikos nė viena institucija nefiksuoja.


Nelegalius degtindarius gaudantys policijos pareigūnai pasakoja, kad šie įsigudrina samagoną virti iš upelių, tvenkinių, melioracijos griovių ar net balų vandens.

Žala sunkiai įrodoma

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Kontrolės priežiūros skyriaus vedėjo Audriaus Želvio teigimu, šiltuoju metų laiku supylus raugą į nedidelį vandens telkinį dėl cheminės raugo sudėties vandenyje gali pasireikšti deguonies trūkumas. Dėl to taip pat ima gaišti žuvys. Vėliau tokią žalą yra sunku įrodyti, kadangi išsisklaidžiusių teršalų šaltinį nustatyti labai sudėtinga.

Anot Lietuvos Žaliųjų judėjimo pirmininko Rimanto Braziulio, pagal poveikį aplinkai samagono varyklos labiau lygintinos ne su namų gamyba, o su sovietinės pramonės objektais.

„Sovietmečiu, tarkime, Obelių spirito varykla galėtų būti prilyginta didelio masto naminės degtinės gamyklai. Nesilaikant jokių aplinkosaugos normų atliekos buvo pilamos į šalia esančius vandens telkinius. Šiandien pramonės objektai yra priversti užtikrinti savo atliekų valymą ir žalos aplinkai mažinimą“, – sako R. Braziulis.

Tuo tarpu nelegalūs degtindariai jokių aplinkosauginių įsipareigojimų neprisiima ir veiklą stengiasi vykdyti kuo pigiau, nepaisydami daromos žalos gamtai, kad uždirbtų didesnį pelną.

Policijos departamento duomenimis, 2014 m. pirmąjį pusmetį policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos iš viso išėmė 71 tūkst. litrų alkoholio produktų, arba net 37, 3 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus (51, 7 tūkst. litrų). 72 proc. iš nelegalios apyvartos išimto alkoholio kiekio sudarė ruošinys naminei degtinei, vadinamoji broga, ir 15 proc. – naminė degtinė.

Kas trečias spiritinis gėrimas – nelegalus

„Visa Europe“ ir Linco universiteto (Austrija) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje šešėlyje slepiasi 28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kartu su Bulgarija bei Rumunija tai didžiausi skaičiai Europos Sąjungoje.

Visuomeninė organizacija „Lietuva be šešėlio“ atkreipia dėmesį, kad 62 proc. Lietuvos gyventojų vis dar toleruoja šešėlinę prekybą. Kas trečia surūkoma cigaretė ir įsigyjamas spiritinis gėrimas Lietuvoje yra nelegalūs, vidutiniškai vienas iš 6 litrų sunaudojamų degalų yra kontrabandinis.

Dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos Lietuvos biudžetas kasmet netenka apie 377 mln. eurų pajamų (akcizo ir PVM). Vadinasi, kiekvienas pensininkas kasmet galėtų gauti maždaug 900 eurų didesnę pensiją arba kiekvienas mokytojas kasmet galėtų uždirbti vidutiniškai 8 tūkst. eurų daugiau.



„Lietuva be šešėlio“ nfo






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas