„Santaka“ / Dideliems darbams įkvepia Kūrėjas ir žmonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-05-31 17:15

Dalinkitės:  


Prelatas Vytautas Gustaitis (kairėje) iškilmėms pasipuošė titulą žyminčia purpurine kepurėle – biretu. Užrašui ant koplytstulpio, kurį pašventino vyskupas Rimantas Norvila, pasirinko žodžius iš psalmės: „Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu už visą gerą, ką man padarė?“

Autorės nuotr.


Dideliems darbams įkvepia Kūrėjas ir žmonės

Birutė NENĖNIENĖ

Lenkėsi savo mamai

Praeito penktadienio pavakarę Katedros šventorių papuošė naujas akcentas – koplytstulpis. Tai – Vilkaviškio dekano prelato Vytauto Gustaičio padėka Dievui už visas suteikiamas malones, sutiktus žmones, kurių pagalba įmanoma nuveikti didelius darbus, ženklinančius jo kunigystės 25 metų kelią. Iš kunigo tarnystės ketvirčio amžiaus daugiau nei aštuoniolika metų pašvęsta Vilkaviškio žmonių reikalams.

Sekmadienį Katedroje sumos šv. Mišiose, dalyvaujant vyskupams Rimantui Norvilai, Juozui Žemaičiui ir Juozui Preikšui, dideliam būriui kunigų, iškilios sukakties proga prelatą pagerbė Seimo, apskrities, rajono Savivaldybės, verslo, švietimo, medicinos, visuomeninių ir bažnytinių organizacijų atstovai. Dalyvavo prelato seminarijos bendramoksliai, artimieji, bičiuliai. Jo pagerbti atvyko buvęs dėstytojas prof. bažnytinės teisės hab. dr. Pranas Vaičekonis, Kauno VDU Teologijos fakulteto dekanas prelatas Vytautas Vaičiūnas, Katedros projektuotojai Vytautas Ražaitis, Juozas Palaima, vitražų meistras Kazimieras Morkūnas, Ahauso miesto (Vokietija) Raudonojo Kryžiaus organizacijos nariai ir kiti.

Mišių metu pamokslą pasakęs VDU docentas, teol. dr. Algimantas Kajackas mintis akcentavo į kunigo tarnystės grožį bei prasmę. Pabrėžė, jog prieš 25 metus tapti kunigu ir tam ruoštis reikėjo išskirtinės drąsos ir pasiryžimo bei Dievo pašaukimo ženklų. Keleri vikaravimo ir klebonavimo kitose parapijose metai jauną kunigą užgrūdino išskirtinei užduočiai – Vilkaviškio Katedros atstatymui. Statybų metu reikėjo derinti priešingus dalykus – kunigo pareigas, pamaldumą ir statybų reikalus. Docentas linkėjo, kad jubiliejaus proga Bažnyčios teikiamas palaiminimas padėtų toliau vykdyti pagrindinį kunigo tarnystės siekį – žmonių sielose gaivinti dvasingumą.

Studijų kunigų seminarijoje bičiulis Mažeikių dekanas Zenonas Degutis sveikinimo kalboje priminė bendrus jaunystės idealus ir tai, jog visa, kas per 25 metus pasiekta – nėra asmeninė nuosavybė ar nuopelnas. Visa tai – iš Dievo, per žmones, kuriuos jis siunčia.

Jubiliatas dėkojo jį sveikinusiems žmonėms, visiems susirinkusiesiems suteikė palaiminimą ir su gėlių puokšte žemai lenkėsi savo mamai, visą gyvenimą laiminančiai jo pašaukimo kelią.



Per labai trumpą laiką

Koplytstulpį sukūrė VšĮ „Prienų drožėjai“ kūrėjas ir vadovas, žinomas medžio drožėjas mūsų kraštietis Algimantas Sakalauskas. Penktadienį meistras savo kūrinį atlydėjo į Vilkaviškį, dalyvavo jį įtvirtinant.

Šio koplytstulpio sukūrimą menininkas pavadino sugrįžimu į Vilkaviškį po ilgos pertraukos.

Pirmasis vilkaviškiečiams žinomas A.Sakalausko darbas – restauruotas buvęs Katedros šventoriaus kryžius (stovi prie mažosios bažnyčios). Kiek vėliau išdrožė koplytstulpį naujosioms Vilkaviškio kapinėms jų oficialaus atidarymo proga, paskui – paminklus Vištyčio miesteliui, Tautinio atgimimo ąžuolynui, koplytstulpį Dailučiuose, Didvyžių kapinėse.

– Ar sudėtinga buvo priderinti koplytstulpį prie Katedros architektūros ir atspindėti žmogų, kurio garbingai gyvenimo ir veiklos sukakčiai jis skiriamas? – klausiau meistro.

– Man dekanas imponuoja kaip asmenybė. Juk ne kiekvienas klebonas pajėgus pastatyti Katedrą. Jis – kaip uola, kaip medis, auginantis lapus ir visiems juos dalijantis. Todėl ir tokią formą parinkau, kuri artima Katedros architektūrai, bet neatitrūksta ir nuo archajinių stogastulpių. Kiekviename paminklo elemente persipina Eucharistiniai simboliai bei šios dienos ženklai ir Aukščiausiojo pėdsakai, jo nešama viltis, kiekvieno mūsų kelias.

– Su kokiais sunkumais susidūrėte kurdami?

– Ilgiau užtruko, kol suradome ir suderinome idėją, simbolius bei formą. Tam reikėjo didžiulio ąžuolo – 3,3 kubinių metrų medienos arba beveik pusketvirtos tonos. Dviejų šimtų metų ąžuolą suieškojome Prienų miškuose. Trijų žmonių grupė koplytstulpį padarėme per beprotiškai trumpą laiką – dirbdami nuo aušros iki sutemų – per pusantros savaitės.



Pristatys katalogą

– Pernai pirmąkart Paežerių dvaro rūmų parke surengtoje Sūduvių amatų šventėje Jūs, kaip Krašto muziejaus bičiulis, su sūnumi Vyteniu išskaptavote ir padovanojote muziejui suolelį. Ateinantį šeštadienį Krašto muziejuje vėl amatininkų šventė. Su kokiu kraičiu sulauksime jūsų?

– Esu labai užimtas. Nebent atvykčiau pristatyti katalogą „Sūduvos krašto drožyba, skulptūra ir kryždirbystė“.

– Kaip Jums kilo idėja parengti tokį, bene pirmąjį Lietuvoje, katalogą?

– Labai paprastai. Drožėjai susitinkame, žinome, kad viename ar kitame krašte yra kuriančių, drožiančių žmonių, tačiau ne visi pažįstami, ne visų adresai ir darbai žinomi. Pabandėme suregistruoti, nurodyti koordinates, kad ateityje galima būtų palaikyti ryšį.

Šį darbą pradėjau prieš porą metų. Man svarbiausia buvo suregistruoti tuos žmones, kurių darbai turi išliekamąją vertę. Žinoma, dėl įvairių priežasčių į jį pateko gal apie 90 procentų Sūduvos drožėjų, o jų šiame krašte daugiau nei kur kitur.

Be rėmėjų, be bičiulių šio katalogo nebūčiau išleidęs. Pavyzdžiui, iš Vilkaviškio rajono informaciją surinko muziejininkė Aušra Mickevičienė.



Daug vilčių – į jaunimą

– Kataloge publikuojate pavardes tokių drožėjų, kuriuos prieš daugiau kaip dešimtį metų jūs vadinote pradedančiais savo mokiniais.

– Kartais susilaukiu priekaištų, jog „gaminuosi“ konkurentus. Bet aš manau, jei mes, drožėjai, neturėsime pamainos, nebus kuriančių, nebus paskatos tuos darbus įsigyti.

Visada gyvenau idėja į šią sritį įtraukti kuo daugiau jaunimo. Per penkiolika aktyvaus savo darbo metų kasmet atrandu po 2–3 jaunus žmones. Stovyklos, ypač tarptautinės, yra pagrindinė mokymosi kalvė. Jau šešeri metai pagret į įvairiuose regionuose organizuojamas stovyklas, simpoziumus iš Lietuvos važiuoja po 2–4 drožėjus, kai iš kitur – tik po vieną, todėl Europoje sakoma, jog Lietuva yra drožėjų karalystė.

– Kur artimiausiu metu esate laukiamas?

– Kasdieniai darbai ir užsakymai „sukasi“ – yra užsakymų Marijampolės, Prienų miškų urėdijoms. Artimiausiu metu laukia projektas Ežerėlio miestelio (Kauno raj.) penkiasdešimtmečiui, o birželio pabaigoje – darbai Taline, šiemetiniai vasaros stovyklų keliai nuves į Austriją, Čekiją.

– Prie savo amato prisijaukinote ir sūnus?

– Prievartos niekada nenaudojau. Didelių vilčių nededu, kad eitų mano keliu. Dvejus metus per atostogas abu dirbdavo prie kitų meistrų. O paskui mes trise darėme paminklą Kinderiškių dendrologinio parko (Kėdainių raj.) jubiliejui. Pernai jaunesnysis sūnus Vytenis vyko į Austriją kaip pagalbininkas ir ten pasiūlė idėją, pagal ją sukūrėme skulptūrą. Vytenis – jauniausias drožėjų plenero dalyvis.



Vilkaviškio krašto muziejuje, Paežerių dvaro parke, birželio 3 dieną rengiama antroji sūduvių amatų šventė „Į tėviškę sugrįžtam“. Pradžia – 14 valandą. Lankytojai pamatys prieškario Lietuvos kaimą, jo buitį. Kiemeliuose įsikūrę amatininkai parodys, kaip audžiama, verpiama, žiedžiami puodai ir t.t. Patikusius gaminius bus galima įsigyti.

Bus pristatomas katalogas „Sūduvos krašto drožyba, skulptūra ir kryždirbystė“. Susitikti, pabendrauti kviečiami kraštiečiai. Vaikai galės pajodinėti poniu, pasivažinėti asiliuko traukiama brikele, žaisti įvairius žaidimus. Pasirodys etnografiniai ansambliai, koncertuos Jungėnų kaimo kapela.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas