„Santaka“ / „Nepraleiskime progos patys tapti savo rajono šeimininkais“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-01-16 15:28

Dalinkitės:  



„Nepraleiskime progos patys tapti savo rajono šeimininkais“

Kovo 1-ąją pirmą kartą savo šalies istorijoje tiesiogiai rinksime merus. Su viena iš kandidačių į merus – tarybos narius vilkaviškiete Danute GRABAUSKIENE kalbamės apie savivaldos stiprinimą bei kiekvieno mūsų atsakomybę ir galimybę (!) valdyti ir tvarkyti savo miestą.

– Ilgus metus buvote Vilkaviškio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja. Kodėl nusprendėte pasukti į politiką?

– Socialiniai reikalai – tai ne tik piniginės išmokos ar rūpestis kitais žmonėmis, tai ir užimtumo, ir būsto, ir sveikatos problemos – visa, kas svarbiausia mūsų kasdieniniame gyvenime nuo pat gimimo iki mirties. Galbūt tai, kad dirbau šioje srityje ir nuolatos buvau arčiausiai žmonių, arčiausiai jų problemų, labiausiai ir leido pažinti tikrąjį gyvenimą, susidurti su daugiausiai problemų, kurių valstybės tarnautojai be politikų sprendimų negali išspręsti. Manau, kad atėjo laikas savo patirtį panaudoti aukštesniame – įstatymų leidimo – lygmenyje. Galiu pasidžiaugti, kad savivaldai perėmus socialinės rūpybos funkcijas seniūnijose sudarytos komisijos iš seniūnų, seniūnaičių, bendruomenių atstovų, socialinių darbuotojų, kurie yra arčiausiai žmonių ir gali teikti atitinkamus pasiūlymus, nes stebi, ar socialinė parama (pašalpos ir paslaugos) šeimai yra tikrai reikalinga, ar lėšos panaudojamos tikslingai, o galbūt kažkam reikia padėti ir išimties tvarka. Tačiau vien jų nuoširdžių pastangų neužtenka. Savivalda yra galinga jėga, tačiau dar labai trūksta kai kurių institucijų bendradarbiavimo, kai kurių sprendimų ir pagalbos pačioms mažiausioms jos grandims.

– Ar, Jūsų manymu, reikėtų stiprinti seniūnaičių veiklą?

– Taip, ir ne tik jų, bet ir pačių bendruomenių. Ir džiaugiuosi, kad tuo keliu einame – jau pradėjome tiesiogiai rinkti seniūnaičius, manau, kad netrukus taip rinksime ir seniūnus. Seniūnaitis – gyvenamosios vietos bendruomenės atstovas, kuris savo teritorijų rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Pagal įstatymą sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir šio plano įgyvendinimo, sprendžia klausimus dėl projektų, kuriuos teikia seniūnaitijų teritorijose esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo ir kitus jiems svarbius klausimus. Todėl reikia stiprinti pasitikėjimą šia institucija ir visokeriopai jai padėti.

– O ką, Jūsų nuomone, būtų galima pakeisti bendruomenių veikloje?

– Tiktai aktyvi bendruomenių iniciatyva padeda valdžiai geriau suprasti ir tenkinti gyventojų poreikius. Glaudus vietos valdžios ir bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimas sukuria atvirumo atmosferą, abipusę pagarbą ir pasitikėjimą. Kiekviena problema turi rūpėti ne tik valdžiai, bet pirmiausia tos bendruomenės nariams. Savivaldybės darbo sėkmė iš dalies priklauso nuo grįžtamojo ryšio iš gyventojų, kiek sugebama atsižvelgti į gaunamą informaciją ir atitinkamai koreguoti savo programas. Kiek savivaldybėje yra prikurta brangių projektų, kurie yra pasenę ir jau niekada nebus panaudoti, sumokėtos didelės lėšos, nes gyventojai apie tai neturėjo informacijos ir nebuvo grįžtamojo ryšio bei kontrolės.

Štai džiaugiamės, kad visos bendruomenės turi didžiulius gražius namus, kad organizuoja šventes, tačiau ar visos bendruomenės rūpinasi savo silpniausiais žmonėmis, tais, kurie neturi kur išsiskalbti ar net nusiprausti, ar padeda jiems spręsti nedarbo, pragyvenimo, sveikatos, vaikų užimtumo ir kitas problemas? Juk tai ne vien seniūno ir socialinio darbuotojo pareiga, tai ir mūsų visų bendražmogiškas reikalas padėti šalia esančiam, tam, kuriam labiausiai to reikia.

– Žmonės dažnai turi problemų, kurių vietos savivalda nepajėgi išspręsti, tokių, kaip mažos pensijos, brangi renovacija ar net pieno supirkimo kainos. Ką jiems patartumėte?

– Iš tiesų, susitinkant su gyventojais dažnai tenka išgirsti klausimų ir nepasitenkinimą dėl negrąžinamų ir mažų pensijų, mažos minimalios algos, dėl žemdirbius kamuojančių problemų ir kitų. Tai yra klausimai, kurie iš tiesų pagal įstatymus yra nepriskiriami vietos savivaldos kompetencijai, tačiau nesutikčiau, kad visiškai negalima jiems padėti. Visų pirma, Savivaldybės taryba gali raštu pateikti siūlymus valstybinio administravimo subjektams ir gauti atsakymus. Beje, dar nė vienos ministerijos durys nebuvo užtrenktos nei merui, nei kitiems specialistams – reikia važiuoti, kalbėtis, aiškinti, siūlyti sprendimo variantus. Nes gali būti, kad jie tų mūsų problemų net nežino. Be to, tam ir yra savivaldybės administracijoje specialistai, kurie padėtų gyventojams, kurtų alternatyvius projektus, pavyzdžiui, kad ir žemdirbių kooperatyvams ar smulkioms įmonėlėms įsteigti bendruomenėse, kad nebūtume priklausomi nuo didžiųjų kainų diktatorių. Kaip liaudies išmintis sako, labai norint – įmanoma viskas.

– Savivalda skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį, tačiau po kiekvienų rinkimų vis tas pats: rinkimai baigiasi, pažadai išgaruoja ir vėl viskas po senovei. Ar tikite, kad šiemet kas nors pasikeis?

– Mes dažnai pamirštame pagrindinę savivaldos prievolę – bendruomenės teisę valdyti per nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą. Tarybos narys ne tik privalo dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose, bet ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams. Tačiau bene svarbiausia tarybos nario pareiga – bendrauti ir bendradarbiauti su savo rinkėjais, priimti juos, išklausyti bei padėti spręsti aktualias bendruomenės problemas.

Gyventojai taip pat gali pasidomėti, ar jų rinkti tarybos nariai yra aktyvūs, kiek jie yra pateikę ar inicijavę tarybos sprendimų projektų. Jeigu tarybos narys turi poziciją ir kompetenciją, taryboje jis gali labai pasitarnauti bendruomenės interesams. Svarbiausias dalykas, kuo pasireiškia gyventojų dalyvavimas vietos savivaldoje, yra jų teisė dalyvauti savivaldybės tarybos rinkimuose, kuriuose jie pareiškia savo valią, kas atstovaus jų interesams savivaldybėje.

Be to, Vilkaviškyje „pamiršome“ vieną labai svarbų dalyką – gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje. Nors apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio, tačiau pas mus niekas net nesivargino žmonių paklausti, ką jie mano vienu ar kitu klausimu. Tikiuosi, kad su nauja taryba ateis ir ši tvarka, tai būtų labai sveikintinas reiškinys, ypač sprendžiant strateginius rajono ir Vilkaviškio miesto klausimus. Taigi, turime progą visa tai pakeisti ir patys tapti savo rajono šeimininkais.

– Nuo šių metų yra pakeistas Vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės meras pirmą kartą šalies istorijoje bus renkamas tiesiogiai. Esate viena iš kandidatų. Ar tikite, kad tiesioginiai mero rinkimai atneš didesnės naudos žmonėms?

– Pažiūrėkime į tas savivaldybes, kurios tvarkosi geriausiai. Ten, kur merai yra stiprūs, pasitikintys savimi ir turintys idėjų, sudaroma stipri ir aktyvi komanda, kurios užduotis – pirmiausia nustatyti prioritetinius savivaldybės tikslus ir juos spręsti. Nesiblaškoma.

Manau, kad tiesiogiai gyventojų išrinktas meras turės didesnį autoritetą ir pasitikėjimą savo jėgomis, taip pat ir tiesioginę atsakomybę savo rinkėjams. Bus suteikta daugiau įgaliojimų, bet ir pareikalauti bus galima daugiau, be to, jo nevaržys politinė dauguma ar partiniai nurodymai.

– Dėkojame ir linkime sėkmės!



Daiva ČUGUNOVA



Politinė reklama. Apmokėta iš visuomeninio rinkimų komiteto „Vilkaviškis 2015“ rinkimų sąskaitos.

Užsk. 163







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas