„Santaka“ / Greitieji kreditai skolininką gali palikti be namų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-01-16 15:14

Dalinkitės:  


Lengvai gautus pinigus žmonės paprastai lengvai ir išleidžia.

Greitieji kreditai skolininką gali palikti be namų

Eglė KVIESULAITIENĖ

Teisėsaugininkai suka galvą, kaip greitąsias paskolas bei vartojimo kreditus pamėgusius rajono gyventojus atgrasyti nuo šio įpročio. Teismus jau užplūdo tokių skolininkų bylos.



Tarsi lavina

Greitieji kreditai, o su jais kartu ir skolininkų gretos mūsų rajone plinta tarsi infekcija. Tai galėtų patvirtinti ir rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėja Odeta Viltrakytė-Kojutienė, kuriai tenka ruošti aibes procesinių dokumentų civilinėse bylose pagal kredito bendrovių ieškinius. Per praėjusius metus tokių bylų buvo apie keturi šimtai. Tiesa, ne visos jų pasiekė teismą – kai kurios baigėsi teismo įsakymo išdavimu. Jei skolininkas su ieškiniu sutinka ir nereiškia prieštaravimų, šis įsakymas įsiteisėja automatiškai ir pradedamas vykdyti. Skolininkas, gavęs teismo įsakymą, per 20 dienų gali įsiskolinimą grąžinti. To nepadarius, kreditorius kreipiasi į antstolį ir skola išieškoma priverstinai.

Sprendžiant pagal bylų skaičių teisme, daugiausia mūsų rajono gyventojai pinigus mėgsta skolintis ir negrąžinti kredito bendrovei „4 Finance“, tačiau nedaug atsilieka ir kitos.

O. Viltrakytė-Kojutienė pastebėjo tendenciją, jog daugėja žmonių, įsiskolinusių iš karto kelioms kredito bendrovėms. Sulaukus vienos bendrovės ieškinio, kiti užgriūva tarsi lavina. Matyt, nesugebėję grąžinti skolos žmonės dažnai kreipiasi į kitą kredito bendrovę ir pasiskolina pinigų ankstesnei skolai padengti.



Atsiduria aklavietėje

Anot teisėjo padėjėjos, dažniausiai ne prisikaupusi skolos suma lemia, kada bendrovė kreipsis į teismą. Pasitaiko ieškinių ir dėl kelių šimtų, ir dėl kelių dešimčių tūkstančių litų. Patirties su skolininkais turinčios bendrovės į teismą kreipiasi iš karto, kai tik skolininkas nustoja vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį. Sutartyse būna numatyta, per kiek laiko skolininkas turi įnešti vieną ar kitą įmoką. Pavėlavus sutartis gali būti nutraukiama, o kreditorius, net nesibaigus sutarties laikui, gali išsiieškoti visą paskolintą sumą su palūkanomis ir delspinigiais.

Teisininkams susidaro įspūdis, jog greituosius kreditus imantys žmonės visiškai nemąsto apie pasekmes. Juk labai maža tikimybė, kad pinigų stokojantis asmuo po kelių mėnesių staiga praturtės, gaus gerai apmokamą darbą ar pan. Dažniausiai, norint vykdyti įsipareigojimus kreditoriui, tenka imti paskolą iš kitos bendrovės, po to dar iš kitos ir t. t. Tačiau vieną dieną skolininkas vis dėlto atsiduria aklavietėje.



Veltui neduoda

Teisėjo padėjėja įsitikinusi, jog daugelį žmonių užliūliuoja kredito bendrovių reklamos. Neva su paskola galima greitai ir patogiai išspręsti finansines problemas. Tačiau iš tiesų taip nėra. Imdamas kreditą, pinigų stokojantis žmogus dar labiau klimpsta. Juk paskolos veltui niekas neduoda: reikia mokėti palūkanas, numatytus mokesčius. Greituosius kreditus imantys žmonės dažniausiai nesuskaičiuoja, kad sumokėjus nemenkas palūkanas už paimtą kreditą teks grąžinti beveik dvigubai didesnę sumą.

Jeigu laiku neatgavusi kredito paskolų bendrovė kreipiasi į teismą, skolininkui tenka sumokėti ne tik pasiskolintą sumą bei palūkanas, bet ir delspinigius, teismo išlaidas. O jei dar byla nukeliauja pas antstolius, keli šimtai pasiskolintų litų gali virsti tūkstantinėmis išlaidomis. Tenka pripažinti, jog dauguma skolininkų vis dėlto nepasinaudoja galimybe skolą sumokėti iki teismo, tad atsakomybė ant jų pečių gula visu sunkumu.



Atskleidžia nesunkiai

O. Viltrakytė-Kojutienė sakė negalinti „nupiešti“ tradicinio skolintojo portreto, mat kreditus mėgsta imti ir jauni, ir pagyvenę žmonės, tiek kaimiečiai, tiek miestiečiai.

Retai šie asmenys pasakoja, kokiu tikslu ėmę kreditą. Tačiau žinoma, kad pinigai imami ne vien dėl užklupusios ligos ar kitos rimtos priežasties. Ne paslaptis, jog pasitaiko ir tokių, kurie greitąjį kreditą ryžtasi imti, kad galėtų išvykti į kelionę ar pažaisti azartinius žaidimus.

Dažniausiai gyventojai greituosius kreditus ima pasinaudodami elektronine bankininkyste. Toks būdas patogus, nes nereikia eiti iš namų, sukti galvos dėl asmens dokumentų ir pan. Tačiau į teismą patenka ne viena byla, kai kreditas paimamas pasinaudojus svetimais elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis. Beje, tokie nusikaltimai nesunkiai atskleidžiami, nes savininkas paprastai žino, kas galėjo prieiti prie dokumentų. Be to, banko išrašuose lieka duomenys, į kieno sąskaitą nukeliavo paimtas kreditas.



„Skola – ne rona...“

O. Viltrakytė-Kojutienė pamena, kad praėjusiais metais buvo ne viena byla, kai sukčiautojai sulaukė atpildo už svetimu vardu paimtą kreditą. Tada ne tik tenka atsakyti civilinio proceso tvarka ir sumokėti paimtą kreditą, bet ir pagal Baudžiamąjį kodeksą skiriama bausmė už sukčiavimą.

Kone kasdien po kelias skolų grąžinimo bylas nagrinėjantys rajono apylinkės teismo teisėjai patartų žmonėms, susigundantiems lengvai gaunamais kreditais, prieš juos imant labai gerai pagalvoti. Juk, anot lietuvių liaudies patarlės, „skola – ne rona“ – ją vis tiek reikės grąžinti, net jeigu teks parduoti gyvulius, turtą ar netgi namus.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas