„Santaka“ / Sliekai natūraliai didina dirvožemio derlingumą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-05-30 08:42

Dalinkitės:  


Sliekai natūraliai didina dirvožemio derlingumą

Dirvožemis yra brangiausia gamtos dalis, jam susidaryti reikia ilgo laiko. Dirvožemio formavimąsi lemia ne tik fiziniai – cheminiai procesai, bet ir biologiniai, tokie kaip augalija ir gyvūnija. Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys dirvos derlingumą yra pH, fosforo, kalio, augalams prieinamų maisto medžiagų bei humuso kiekiai. Šioms savybėms susidaryti didelę reikšmę turi dirvožemio organizmai, ypač sliekai.

Sliekai – judrūs gyvūnai. Jie rausia urvelius įvairiomis kryptimis ne tik ariamajame sluoksnyje, bet ir 30–70 cm gylyje. Šitaip sliekai maišo ir purena dirvožemio sluoksnius. Sunkios ir galingos žemės ūkio mašinos labai suspaudžia dirvožemio sluoksnius, o sliekai juos išpurena.

Sliekai turi įtakos ir dirvožemio cheminėms savybėms. Dirvoje, kurioje yra sliekų, susidaro daugiau augalams reikalingų tirpiųjų mineralinių junginių. Be to, skirtingų rūšių sliekai organines medžiagas mineralizuoja vis kituose dirvožemio sluoksniuose. Taigi sliekai natūraliai didina dirvožemio derlingumą.

Norėdama nustatyti pasėlių rūšinės sudėties ir sezono įtaką sliekų kiekiui praėjusių metų rudenį ir šių pavasarį Kataučiznos kaime, intensyvios žemdirbystės ūkyje, atlikau tyrimus. Čia vyrauja sunkūs priemoliai, žemės našumas – 48–50 balų.

Pasirinktoje vietoje iškasti sliekai buvo skaičiuojami, matuojami ir sveriami. Paskui sliekai kartu su dirvožemiu grąžinti į tą pačią vietą, iš kur buvo paimti.

Ir rudenį, ir pavasarį sliekai buvo kasami tuose pačiuose laukų plotuose pasirinktuose pasėliuose. Rudenį buvo pasirinkti miežių, pupų, kviečių pasėliai, daugiametė pieva ir juodasis pūdymas. Pavasarį – miežiai, žieminiai kviečiai ir daugiametė pieva.

Gautais duomenimis, sliekų skaičiaus skirtumas matosi ir tarp pasėlių, ir tarp sezonų. Didesnis sliekų skaičius rastas dirvožemyje, kur auginami miežiai (138,4 vnt./m²), mažiausias – juodajame pūdyme (104,8 vnt./m²). Sezoniškumo įtaka taip pat aiškiai matyti. Rudenį sliekų rasta kur kas daugiau (154,6 vnt./m²) nei pavasarį (105,6 vnt./m²).

Tyrimų duomenimis, sliekams augti ir vystytis palankesnės sąlygos yra dirvožemyje, kuriame vyksta mažesnis mechaninis dirvos apdorojimas. Taip pat nustatyta ir sezono įtaka sliekams. Šių metų pavasaris buvo gan vėlyvas ir sausas, o tai įtakojo sliekų paplitimą dirvožemyje – jų pasiskirstymas priklauso nuo dirvožemio drėgmės.

Sliekų skaičiui įtakos turėjo pasėlių rūšinė sudėtis. Tiek rudenį, tiek pavasarį daugiausia sliekų buvo rasta miežių pasėliuose (138,4 vnt./m²) ir daugiametėje pievoje (143,2 vnt./m²), mažiausiai – juodajame pūdyme (105,8 vnt./m²).



Kristina KRIAUČELIŪNAITĖ

Žemės ūkio universiteto magistrantė




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas