Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-01-14 15:31

---

Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos tautinių šokių kolektyvo „Pasagėlė“ merginų rankose – 1991-ųjų sausio laužus primenančios ugnelės.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Sausio 13-ąją, antradienį, rajone buvo paminėta Laisvės gynėjų diena. Žmonės jungėsi prie pilietiškumo akcijų, ėjo į renginius ir pamaldas.

Dieną, prieš 24 metus į Lietuvos istoriją įrašiusią keturiolikos žuvusiųjų už Tėvynės laisvę pavardes, minėjome taip, kaip liepė širdis. Vieni nedaugžodžiaudami segėjo neužmirštuolę – gyvos atminties ir pagarbos ženklą. Kiti dieną pradėjo prisidėdami prie iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir lange dešimčiai minučių uždegė žvakes.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas suskaičiavo, kad šiemet dalyvauti šioje pilietiškumo akcijoje užsiregistravo per 1700 dalyvių. Vilkaviškio rajonui oficialiai atstovavo 30 dalyvių, dauguma jų – švietimo įstaigos. Be jų, registravosi Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyrius, Švietimo pagalbos tarnyba, Vilkaviškio viešosios bibliotekos Bartninkų ir Alvito filialai.

Ne viename lange antradienio rytą degė į oficialią statistiką neįtrauktos žvakelės.

Pavakare žmonių buvo laukiama Vilkaviškio kultūros centre, Laisvės gynėjų dienos minėjime „Išėję su tavo vardu...“ Tą valandą laiko buvo viskam: asmeninėms patirtims, pagarbai žuvusiesiems, simbolikai ir prisiminimams. Savaisiais, išgyventais ankstyvoje jaunystėje, dalijosi rajono meras Algirdas Neiberka.

– Šiandieną tikrai aišku, kad žmonės, kurie išgyveno sausio 13-ąją, kurie buvo tų įvykių liudininkai, kitaip supranta Tėvynę. Tačiau kaip paaiškinti augančiai naujai kartai, kuri nematė tų įvykių ir apie juos girdi tik vieną kartą per metus, kad suprastų keturiolikos žuvusių žmonių mirties prasmę ir jų artimųjų skausmą? – klausė Virbalio vidurinės mokyklos istorijos mokytojas Arūnas Serneckas.

Pedagogas akcentavo:

– Jaunimui reikia konkrečių, žemiškų ir paprastų kasdienių pasakojimų, kad jis galėtų suprasti, jog keturiolikos didvyrių gyvenimas ir kasdienybė buvo tokia pat, kaip ir jų. Niekada nereikia pamiršti vieno: laisvė nėra duotybė. Ji reikalauja pasiaukojimo, pareigų ir sąžiningo jų atlikimo. Tokiu savo elgesiu šiandien mes galime įprasminti žuvusiųjų auką.

Į 1991-ųjų sausį mintys grįžo ir klausantis klasikinę muziką griežusio Čiurlionio kvarteto.

Tiesa, ne visi gyventojai tądien jautėsi turintys galimybę dalyvauti minėjime.

„Renginys Laisvės gynėjų dienai Vilkaviškyje prasideda 16.30 val. Jis vertas dėmesio ir dėl Čiurlionio kvarteto, – argumentavo redakcijai parašęs asmuo. – Kaip dirbančiam žmogui nueiti į renginį? Paskui stebimasi, kodėl valstybės tarnautojai ir kiti dirbantieji juose nesilanko.“

„Valstybės tarnautojams turi būti sudarytos sąlygos apsilankyti tokio pobūdžio renginyje. Minėjimo laiką aptarėme ir su meru, jis priekaištų neturėjo. Norėjome, kad žmonės po minėjimo turėtų galimybę už Lietuvos laisvę pasimelsti mišiose. Nesinori drumsti katedroje nusistovėjusios pamaldų tvarkos, o į minėjimą kviesti po vakaro mišių jau būtų per vėlu, – sakė Vilkaviškio kultūros centro direktorė Renata Medelienė. – Be to, ne visi renginių lankytojai dirba: yra ir senjorų, ir jaunimo, vaikų, yra ir nedirbančių žmonių.“

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---