„Santaka“ / Įspūdingas milijardų aruodas – šalies žemdirbiai turi iš ko pasisemti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-01-09 16:31

Dalinkitės:  


Įspūdingas milijardų aruodas – šalies žemdirbiai turi iš ko pasisemti

Naujos sudėtinės dalys

Tiesioginių išmokų struktūra 2015 m. iš esmės skirsis nuo buvusios 2007–2014 metais, tačiau ūkininkai ir toliau turės laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Pareiškėjams ir toliau ketinama mokėti nacionalines išmokas, kurioms Vyriausybė kasmet skiria lėšų.

2015 m. bus taikomos šios paramos schemos: pagrindinė išmoka už plotus (mokama taip pat, kaip ir iki šiol); žalinimo išmoka; jaunųjų ūkininkų išmoka; susietoji parama už gyvulius ir augalus; išmoka už pirmuosius 30 hektarų.

„Tiesioginė parama buvo ir išlieka vienas svarbiausių žemdirbių pajamų palaikymo įrankių. Nors Lietuvos ūkininkų gaunamos tiesioginės išmokos toli gražu nepasiekia senųjų ES šalių išmokų, jos smarkiai išauga. Ankstesniuoju 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu tiesioginės išmokos siekė 6,5 mlrd. Lt, o 2014–2020 m. tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams išauga iki 11,2 mlrd. Lt“, – teigė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.



Ką labiausiai apsimoka auginti

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Karolis Anužis pabrėžė, kad iš viso iš ES biudžeto 2014 m. išmokoms yra skirta 1 mlrd. 322 mln. Lt. „Didesniems nei 14 ha ūkiams yra taikoma finansinė disciplina (moduliacija), tai yra toms tiesioginių išmokų sumoms, kurios viršija 2 tūkst. eurų ribą, taikomas 1,3 proc. mažinimas“, – paaiškino K. Anužis.

Nacionalinei paramai iš valstybės biudžeto skirta 117 mln. Lt už pasėlius, gyvulius, pieną. „Ypatingas dėmesys skiriamas pieno ūkiams: nacionalinė parama už 2014 m. siekia 67 mln. Lt, specialioji parama – 42 mln. Lt, kompensacijos pieno gamintojams dėl Rusijos embargo susidariusių kainų skirtumų siekia 48 mln. iš ES ir 30 mln. Lt – iš nacionalinio biudžeto“, – pasakojo K. Anužis.



Kas yra aktyvus ūkininkas

Nuo 2015 m. ES tiesioginės išmokos gali būti skiriamos tik aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams. Pasak K. Anužio, asmuo, norintis gauti tiesiogines išmokas, turės įrodyti, kad jo gaunamų tiesioginių išmokų suma sudaro bent 5 proc. jo ne žemės ūkio veiklos pajamų arba jo įmonės įstatuose žemės ūkio veikla numatyta kaip pagrindinė. Pievų ir ganyklų plotuose pareiškėjai turės vykdyti valstybės narės nustatytą minimalią veiklą – šienauti pievas.

Žalinimas – išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą

Nuo 2015 m. įsigalioja ir žalinimo reikalavimai. K. Anužis atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai kelia klausimą, kam reikalingas žalinimas, tačiau turint mintyje, jog žemės ūkiui skiriama 40 proc. viso ES biudžeto, o iš jo 76 proc. tenka tiesioginėms išmokoms ir rinkos reguliavimo priemonėms, visuomenė nusipelno tokios privilegijos, kad žemės ūkio veikla būtų naudinga aplinkai ir klimatui.

„Žalinimas reiškia, jog turi būti įvairinami pasėliai. Turintiesiems daugiau kaip 10 ha ariamos žemės būtina auginti bent 2 skirtingas kultūras, o tiems, kas turi daugiau kaip 30 ha, būtinos 3 skirtingos kultūros. Svarbu išlaikyti daugiametes ganyklas ir išskirti ekologiniu požiūriu svarbias vietoves. Turintieji daugiau kaip 15 ha žemės privalo 5 proc. nuo ariamos žemės atidėti azotą fiksuojantiems augalams arba pūdymui“, – aiškino ministerijos pareigūnas. Jis nuramino žemdirbius, sakydamas, kad Žemės ūkio ministerija padės jiems suprasti, kaip laikytis žalinimo reikalavimų, nes jau iki šių metų pradžios parengtos Tiesioginių išmokų taisyklės, ministerijos tinklalapyje yra įkelta Žalinimo reikalavimų bandomoji skaičiuoklė ir parengtos Žalinimo reikalavimų įgyvendinimo gairės.



Susietoji parama

Tai papildoma parama pareiškėjams už einamųjų metų gamybą. Parama gali būti mokama už deklaruotus plotus pasirinktame augalininkystės sektoriuje arba už gyvulius gyvulininkystės sektoriuje. Šiai schemai galima skirti iki 13 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos. Ši dalis gali būti padidinta dar 2 proc. punktais, skiriant bent 2 proc. tiesioginių išmokų bendros sumos baltyminiams augalams remti, todėl teoriškai savanoriškajai susietajai paramai galima skirti iki 15 proc. Lietuva, siekdama kaip galima stipriau remti gamybą, nusprendė susietajai paramai skirti visus 15 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos.

Susietoji parama 2014 m. mokama už 2013–2014 m. pagamintą pieno kiekį, o nuo 2015 m. ši parama bus mokama už einamaisiais metais laikytą karvių ir bulių skaičių.



Numatomi tiesioginių išmokų dydžiai

Numatoma, kad vienkartinė išmoka už plotus kartu su žalinimo išmoka sieks 352 Lt už hektarą, išmoka už pirmuosius 30 hektarų –161 Lt, jaunojo ūkininko gaunama papildoma išmoka – 159 Lt. Vienkartinė išmoka už plotus kartu su žalinimo išmoka ir išmoka už pirmuosius hektarus – 513 Lt, o išmoka už plotus kartu su žalinimo išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus ir jaunojo ūkininko išmoka prilygs 672 Lt už hektarą.

2015 m. didžiausias dėmesys bus skiriamas vidutiniams jaunųjų ūkininkų gyvulininkyste besiverčiantiems ūkiams, o vienas svarbiausių Žemės ūkio ministerijos uždavinių – tinkamai paruošti administravimo sistemą bei užtikrinti, kad apie būsimas priemones visuomenė būtų informuojama laiku, todėl jau vasario mėnesį ministerija ketina organizuoti mokymus savivaldybių ir seniūnijų darbuotojams.



Žemės ūkio ministerijos inf.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas