„Santaka“ / Budrumas dėl euro vartojimą laikinai pristabdys

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-01-07 16:33

Dalinkitės:  


Finansininkė Odeta Bložienė mano, kad antrąjį pusmetį pinigus leisime drąsiau.

Autorės nuotr.


Budrumas dėl euro vartojimą laikinai pristabdys

Renata VITKAUSKIENĖ

Pagrindinė praeitų metų finansų aktualija buvo pasiruošimas euro įvedimui. Garantuotas valiutos pakeitimas turėjo įtakos žmonių sprendimams dėl asmeninių lėšų tvarkymo. Laukdami euro lietuviai rinkosi didesnį vartojimą, o ne ilgalaikį taupymą.



Taupydami vengia rizikos

„Prieš euro įvedimą lietuviai plačiau pravėrė pinigines ir buvo labiau linkę skirti lėšų vidutinio ir ilgo vartojimo prekėms bei nekilnojamajam turtui pirkti“, – apžvelgdama namų ūkių finansinius metus teigė Odeta Bložienė, „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.

Vienas iš esminių pokyčių, pastebėtų pernai, – akivaizdus grynųjų pinigų kiekio sumažėjimas rinkoje. Tačiau nors grynųjų pinigų mažėjo, beveik penktadalis gyventojų turi santaupų ir namuose. „Einamųjų sąskaitų vienadienis „išsipūtimas“ liudija apie tai, kad lėšos jose greičiausiai laikomos tik laikinai dėl valiutos keitimo, o vėliau gali būti vėl išgrynintos arba skirtos vartojimui“, – prognozavo O. Bložienė.

Ji konstatavo, jog namuose saugoti grynieji pinigai nepavirto ilgalaikėmis santaupomis.

„Viena vertus, turėti terminuotų indėlių dabar neskatina palūkanos, – sakė finansininkė. – Kita vertus, Lietuvos gyventojai stokoja žinių, gebėjimų, gal ir drąsos, galbūt yra pernelyg konservatyvūs, kad galėtų pasirinkti tinkamesnius taupymo būdus nei terminuoti indėliai, einamosios sąskaitos, santaupos namuose. Suprantama, jog einamosiose sąskaitose ar namuose laikomi pinigai nieko neuždirba.“



Vartojimas ūgtelėjo

Pasak O. Bložienės, per pirmąjį praeitų metų pusmetį namų ūkių vartojimas išaugo 5,4 proc., o žmonių lūkesčiai buvo gana nemaži. Antrąjį pusmetį dėl geopolitinės situacijos, dėl Rusijos ir Ukrainos karinio konflikto gyventojų finansiniai lūkesčiai ėmė mažėti. Žmonės pradėjo galvoti, kad ekonominės pasekmės bus skaudžios šaliai, o sykiu – ir jų asmeninėms pajamoms. Tačiau metų pabaigoje pesimistinės nuotaikos kiek taisėsi.

„Namų ūkių finansinė padėtis šiais metais nuosekliai gerėjo. Pajamos išaugo kone 5 proc., mažėjo nedarbas, kainų augimas buvo mažesnis ir leido vartoti daugiau. Gyventojai turėjo pajusti perkamosios galios padidėjimą ir, panašu, tuo pasinaudojo“, – apibendrino O. Bložienė.

Pasak „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje, vartojimas augo daugiau negu gyventojų pajamos. Dėl to ji darė prielaidą, jog dalis pinigų buvo paimti iš namuose laikytų santaupų grynaisiais. Vartojimas išaugo ne įsigyjant būtinų prekių, pavyzdžiui, maisto produktų, bet perkant rūbus, avalynę – tas prekes, kurioms, kai prasideda sunkmetis, pinigų skiriama mažiau. „Kai atsigauna šita prekių grupė, galima sakyti, kad gyventojams jau užtenka lėšų būtiniausioms reikmėms ir jie gali tenkinti kitus savo poreikius“, – kalbėjo O. Bložienė. Jos teigimu, lyginant su 2013 m., drabužių ir avalynės pirkimas 2014-aisiais išaugo apie 90 proc., namų apyvokos daiktų, baldų – kone 33 proc.



Pinigų iš užsienio daugėja

„Laukdami euro žmonės kaip saugią investavimo priemonę matė nekilnojamąjį turtą sostinėje. Vilniuje nekilnojamojo turto sandorių skaičius ūgtelėjo beveik 16 proc., o senos statybos būstų pirkimas net šiek tiek viršijo prieškrizinį lygį. Didžioji sandorių dalis sudaryta nuosavomis lėšomis. Esminių pokyčių šiame rinkos segmente šiemet nesitikima. Viltis dėl kainų augimo turėtų slopinti realus euro įvedimas, o sandorių skaičių ir kainas stabilizuos didėjanti nekilnojamojo turto pasiūla“, – prognozavo O. Bložienė.

Šalyje rekordiškai daugėja iš užsienio atsiunčiamų lėšų.

Piniginės perlaidos Lietuvą dažniausiai pasiekia iš Airijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos. Apie 7 proc. namų ūkių vartojimo išlaidų pernai buvo finansuota iš užsienio atsiųstais pinigais.



Kol kas eurus leisime atsargiau

Didžiausias šių metų finansinis iššūkis – įprasti gyventi su euru: pažinti naujus pinigus, įgusti susiskaičiuoti išlaidas. O. Bložienė sakė, kad kai eurą įsivedė Latvija, ten pirmąjį metų pusmetį, ypač sausio mėnesį, vartojimas sulėtėjo. Manoma, jog ir Lietuvoje pirmąjį pusmetį bus panašiai, nes žmonėms reikia prisitaikyti.

Dalies namų ūkių išlaidos 2015 m. didės dėl ūgtelėjusių alkoholio ir tabako kainų, nekilnojamojo turto mokesčių.

Iš praeitų metų į 2015-uosius atėjome su didele ekonomikos problema – ilgalaikiu nedarbu. Jį lemia tai, kad ilgalaikių bedarbių kvalifikacija, kompetencija neatitinka darbdavių poreikių.

Šiemet gyventojų pajamos augs dėl mažiausias pajamas gaunančių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, minimalios algos, senatvės pensijų, ligos, nedarbo išmokų didinimo. Toliau bus kompensuojama dalis sumažintų pensijų.

Minimalios mėnesinės algos padidėjimas nuo sausio 1 d. – ne tik geroji žinia. Tai gali turėti įtakos kai kurių paslaugų ar kainų pokyčiams.

„Bendras gyventojų pajamų augimas tikriausiai didins ir namų ūkių vartojimą. Tiesa, labiau antrąjį pusmetį, nes pirmoje metų pusėje tikėtinas žmonių atsargumas ir budrumas pasikeitus šalies valiutai“, – sakė O. Bložienė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas