„Santaka“ / Žemė po kojomis – garantija rytdienai / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Vitas Kušlys, 5 narių kooperatyvo vadovas, triūsiantis su žmona, pasakojo, kad per tą ilgą kooperatyvo gyvavimo laiką buvo įvairių metų, ir geresnių, ir blogesnių, tačiau niekuomet nekilo pavojus, kad kooperatyvas gali neišsilaikyti ir sužlugti.

Žemė po kojomis – garantija rytdienai


Lietuvoje daugiausia kooperatyvų yra susibūrę pieno sektoriuje, tačiau jų esama ir tarp uogų bei vaisių augintojų. Tiesa, jų nėra daug, ir narių skaičius nedidelis, tačiau pati idėja labai gyva ir plėtojama toliau.

„Olrevita“ – sodininkystės kooperatyvas

Kooperatyvas „Olrevita“ Vilkaviškio rajone įsikūrė 1998 m., kai suiro buvęs tarybinis sodininkystės ūkis. Kiek žmonės pajėgė, tiek išsipirko sodų ir susivienijo į kooperatyvą. Vyrauja senosios obelų veislės, kokios ir buvo anksčiau, kaip „Bogatyr“ ar „Auksis“.

Vitas Kušlys, 5 narių kooperatyvo vadovas, pasakoja, kad per tą ilgą kooperatyvo gyvavimo laiką buvo įvairių metų, ir geresnių, ir blogesnių, tačiau niekuomet nekilo pavojus, kad kooperatyvas gali neišsilaikyti ir sužlugti. „Pramoninių obuolių supirkimo kainos priklauso nuo to, kokia yra koncentruotų sulčių paklausa ir kaina Europoje. Anksčiau parduodavome obuolius vokiečiams, tačiau paskutiniu metu visą produkciją, o jos būna nuo 10 iki 20 tonų, realizuojame Lietuvoje. Pramoninius obuolius sultims spausti parduodame UAB „Vaiskona“, o desertinius taip pat superka keli nuolatiniai pirkėjai, tai tikrai patogu“, – aiškina V. Kušlys. Jis pasakoja, kad kooperatyvas ne tik superka obuolius ar kartu visiems nariams perka augalų apsaugos priemones, bet ir pats augina sodus 46 ha plote, kurį tik šiemet išsipirko iš valstybės. „Dabar, kai turime žemę po kojomis, galime ir kitus darbus planuoti, sodus atnaujinti, nors nemaža dalis mūsų kooperatyvo narių jau turi modernius žemaūgius sodus. Žmonių sodai labai įvairių dydžių – nuo 2 iki 80 ha“, – aiškina V. Kušlys. Nuolat prie kooperatyvo sodo dirba 8 žmonės. Kooperatyvas turi visą būtiną techniką sodams prižiūrėti – traktorių, techniką tarpueilių priežiūrai, purkštuvą augalų apsaugai. Kooperatyvas yra gavęs paramą pagal SAPARD ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. Naujasis programinis laikotarpis kooperatyvą taip pat domina, nariai seka naujienas, svarsto, pagal kokią priemonę jie galėtų gauti paramą. Paklaustas, kaip juos pasiekia naujienos, V. Kušlys atsako, kad dirba šioje srityje jau daugiau kaip 30 metų, tad yra sukaupęs labai daug informacijos, tačiau tuo neapsiriboja, nuolat važinėja į seminarus, lauko dienas, kur sužino, kaip dirba, kuo gyvena visi šios srities verslininkai Lietuvoje.


Augina uogas

Kooperatyvas „Juodoji uoga“ įsikūrė 2002 m. Biržų rajone ir tuomet turėjo kone 50 narių. Deja, per laiką narių skaičius labai sumažėjo, tačiau, kaip sako kooperatyvo vadovas Adolfas Jasinevičius, liko patys tikriausi uogų auginimo verslui pasišventę 5 nariai. Visi jie dirba maždaug po 100 ha žemės, yra įsiveisę specializuotus daugiausia juodųjų serbentų uogynus, daug investuoja į savo ūkius, domisi naujienomis ir verslo krypties keisti neketina. Daugelis žmonių, patyrę, kad šis verslas permainingas ir sudėtingas, uogynus išnaikino ir iš kooperatyvo pasitraukė. Kiti tikėjosi tik gerų dividendų, patys nieko neinvestuodami, tad irgi atkrito.
Šiemet daugiausia uogų ir obuolių parduota Lietuvos rinkai.


„Laikomės nelengvai, bet stabiliai, kooperatyvas tikrai nesiruošia žlugti, – pažymi. A. Jasinevičius. – Domimės naujuoju programiniu laikotarpiu, kokią paramą galėtume gauti. Kol kas dar mūsų kooperatyvas nėra pripažintas, tačiau šią situaciją greitu laiku planuojame pakeisti. Tuomet pretenduotume į paramą technikai atnaujinti. Galvojame ir apie tam tikrą perdirbimą, tyrių gamybą ar šaldytų uogų fasavimą, tačiau kol kas mintis tik dėliojame, nesame dar visiškasi apsiprendę“.


Kooperatyvas iš narių superka šviežias uogas, apie 250–300 tonų, jas sušaldo su naujai įsigyta šokine kamera, kuri uogas per parą užšaldo iki minus 30 laipsnių, ir parduoda UAB „Vėtrija“, o šiai teikia laikymo paslaugas. Uogos laikomos minus 18 laipsnių temperatūroje.

Uogas kooperatyvui gali parduoti ir ne kooperatyvo nariai, tačiau tokių nėra daug. Anksčiau, kol situacija uogų rinkoje buvo palankesnė, uogas kooperatyvas parduodavo ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje. Šiemet daugiausia uogų parduota Lietuvos rinkai, ir tik po kelias tonas – Estijai ir Rusijai, iš kurios dar taip ir nesulaukta apmokėjimo.

Kooperatyvo vadovas pasakoja, kad planuoja orientuotis į ekologišką gamybą, nes vis auga tokios produkcijos poreikis. „Uogų rinka nelabai plečiasi, bendra paklausa pasaulyje nedidėja, tad norime išnaudoti kiekvieną galimybę, o tokia atsiranda su ekologiška gamyba. Daug kas teiraujasi, ar neturime ekologiškos produkcijos, todėl ir planuojame jos imtis“, – sako A. Jasinevičius. Jis apgailestauja, kad ekologiškai žaliavai auginti dar labai trūksta mokslinio pagrindimo, kompleksinio požiūrio, ką ir kaip daryti. „Kiekvienas augintojas pats turi tapti mokslininku tyrėju ir ieškoti, bandyti, taikyti naujas technologijas, o tai labai brangiai kainuoja“, – apgailestauja kooperatyvo vadovas. Jis pastebi, kad daug problemų kyla dėl tinkamų augalų apsaugos priemonių, nes Lietuva priskiriama šiaurinei Europos daliai, tuo tarpu Lenkija – viduriniajai, todėl ten augalų apsaugos priemonių pasirinkimas daug didesnis. A. Jasinevičius mano, kad reikėtų atsižvelgti į tai, jog klimatas labai akivaizdžiai keičiasi, ir Lietuvoje gamtos sąlygos kinta, todėl ir mūsų kraštas turėtų priklausyti viduriniajai ar kokia kitai pereinamajai zonai. Pasak jo, Lietuvoje yra paplitusių tokių juodųjų serbentų ligų, nuo kurių nėra registruotų efektyvių priemonių, todėl tai sukelia augintojams didelių problemų. Kooperatyvo vadovas pasakoja, jog ilgą laiką dirbo kartu su Sodininkystės institutu, kartu ieškojo naujų technologijų, tačiau, pasikeitus instituto statusui (jis tapo mokslo institutas), pastarasis technologijomis nebeužsiima. Daug naujienų uogų augintojus pasiekia per Lietuvos uogų augintojų asociaciją, su kuria taip pat glaudžiai bendradarbiaujama. „Dalyvaujame tarptautiniuose renginiuose, sekame visas naujienas, kad žinotume, kas dedasi pasaulio rinkose, kokios naujovės atsiranda, kokios rūšys, kokios technologijos. Žengiame kartu su visais koja kojon“, – neabejoja A. Jasinevičius.






Publikuota: 2015-01-07 09:59:03

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai