„Santaka“ / Nevalai kamino – kraustykis iš apskrities!

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-01-02 16:32

Dalinkitės:  


Nevalai kamino – kraustykis iš apskrities!

Eglė MIČIULIENĖ

Atnešė į gaisrinę

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Saulius Bakša saugo įdomų eksponatą – 1923–1927 metų „Lietuvos Gaisrininko“ laikraščių komplektą.

Pareigūnas pasakojo, jog prieš keletą metų, kai jis dar dirbo priešgaisrinės tarnybos inspektoriumi Lazdijuose, į gaisrinę atėjo pagyvenęs žmogus. Šis paklausė, ar S. Bakšos nesudomintų knyga, kurioje įrišti tarpukario leidiniai apie ugniagesius.

– Žinoma, susidomėjau. Kur jis tą knygą rado, man taip ir nepaaiškino. Sumokėjau simboliškai, nors žmogus atlygio net neprašė, – pasakojo VPPP viršininkas.



Pirmas leidinys

Įdomu, jog tai – pirmasis Lietuvos ugniagesių leidinys. „Išleidžiant šį pirmąjį savo laikraščio N-rį žmonėsna „Lietuvos gaisrininko“ redakcijai tenka pažymėti, jog jis yra pirmas ir vienintelis Lietuvos gaisrininkų, pirmas kovai su gaisrų nelaime ir Lietuvos ugniagesių reikalams skiriamas spaudos organas“, – rašoma jame.

Beveik prieš devyniasdešimt metų spausdintas leidinys žavi gražia senąja lietuvių kalba. Ugniagesiams įdomu paskaityti apie jų tarpukario kolegų darbą, gausias komandas, naudotas gaisrų gesinimo priemones ir pan.

Leidinyje yra daug įvairių žinių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio. Įdomi tiek gaisrų statistika, tiek įvairūs istoriniai faktai, iš kurių galima spręsti apie miestų plėtrą, besikeičiančius įstatymus ir kt.



Daugiausia – savanoriai

Tarpukariu Lietuvos gaisrininkų pajėgos buvo gausios, tačiau daugiausia nuo gaisrų saugojo ugniagesiai savanoriai – jų Lietuvoje buvo 45 komandos. Taip pat veikė 6 savivaldybių ugniagesių komandos, 3 – vadinamosios gelžkelių ir viena – karo komanda. „Lietuvos Gaisrininkas“ pateikia statistiką, kad 1924 m. Vilkaviškio apskrityje buvo net 322 ugniagesiai. Iš jų 100 priklausė Virbalio gelžkelių komandai, kiti buvo savanoriai (įdomu palyginti – šiuo metu rajone su administracijos darbuotojais yra 92 ugniagesiai).

Leidinyje informacijos pateikiama ir apie pačias komandas.

1924 m. rugpjūtį rašoma (leidinio kalba netaisyta): „Vilkavišky, Naumiesty, Virbaly ir Kybartuose komandos labai gerai sutvarkytos ir neblogai apmokytos, įvesta disciplina.“ Tačiau mūsų kaimynai marijampoliečiai kritikuojami, esą, tenykštė savanorių gaisrininkų draugija „blogai pastatyta“, „neorganizuota, privisusi neaiškaus elemento“. Vis dėlto „Aps. Policijos Vadas p. Mačinskas imasi gaisrininkų D-ją perorganizuoti ir pastatyti ant kojų“.



Buvo nežinomi iki gegužinių

1923 m. rugsėjo–lapkričio numeryje smagios kritikos pažerta šypseną keliančiame straipsnelyje apie Pilviškių ugniagesių draugijos gegužines. Ši publikacija buvo perspausdinta iš „Lietuvos Žinių“: „Prasidėjo rimtai, bet baigėsi nerimtai. Pušyne, kur buvo gegužinės, galėjai girdėti nežmonišką, ne savais balsais riksmą, šūkavimus, visus lietuviškus ir rusiškus keiksmus su visokiais „pridėčkais“, žydberniškas įvairias „lietuviškas“ dainuškas net moterų tarpe, buteliukų skambėjimą, plius tuščių bačkų mėtymą. <...> Pilv. ugniagesių dr. pasirodė visai ne dr-ja, bet palaidų, nedisciplinuotų ir nesuvaldomų žmonių būrys. Ar ten nebuvo nė vieno viršininko, ar buvo desėtkas jų ar daugiau jų – suprasti niekaip nebuvo galima: visur švilpia, rėkia, triūbija, stumdosi, norint išrikiuoti ir su lazda reikia pabaidyti.“ O juokingiausia, kad, kaip rašoma straipsnelio gale, „Pilviškių ugniagesių Draugija visai neįregistruota ir apie jos veikimą ligi šiol nieko nebuvo girdėti“.

Apskritai kritikos leidinyje negailima. Sakykime, 1924 m. birželio mėn. numeryje šaipomasi, kad savivaldybės leidžia „viduramžių laikų“ privalomus įsakymus. Pavyzdžiui, apsisaugojimui nuo gaisrų visuose namuose turi būti įtaisytos... šluotos! „Ir išties, įvažiuojant į kiekvieną kaimą matyti prikaišiotų ant ilgų stiebų daugybė šluotų. Nejaugi savivaldybės mano iš tikrųjų šluotomis gaisrus šluoti?!“



Žinios – iš mūsų rajono

Leidinyje nemažai informacijos galime rasti ir apie mūsų rajone kilusius gaisrus. Viename 1923 m. numeryje rašoma: „Liepos 16 d. Karklinių dvare, išnuomotame danams, kilo didelis gaisras. Sudegė du klojimu su javais, 1 kumetbutis, 3 kūgiai javų ir kelios ūkio mašinos. Spėjama, kad buvęs padegimas. Daromas tardymas.“

1924 m.: „Vilkaviškis. Sausio 11 d. apie 10 val. turgavietėj kilo gaisras. Ugnis apėmė lubas ir visas namas pradėjo degti. Gaisrininkai nieko negalėjo padėti, nes jų mašinos buvo užšalusios. Piliečių pagelba gaisras buvo likviduotas. Miesto taryba posėdy nutarė duoti 200 litų dovanų gaisrininkams už pasižymėjimą gaisre ir asignuoti 3000 litų įtaisymui garaže šildymo ir įrankiams nupirkti.“

1924 m.: „Vilkaviškis. Po karšto ir tvankaus oro gegužės 16 d. (1924 m.) vakare kilo didelė perkūnija su lietumi. Apskrityje matėsi virš 10 gaisrų. Yra žmonių aukų. Vandeniu papluko dirvos ir pievos. Sėjimas vasarojų sutrikdytas. Dauguma ūkininkų skubiai statosi perkūnsargius. Statytojai nesuspėja išpildyti užsakymus.“

1926 m.: „Virbalis. Gruodžio 5 d. 2 val. naktį buvo užsidegęs Virbalio stoties viršininko butas. Gaisras su pagalba garvežio tuojau buvo užgesintas.“



Jokių „privatumų“

Akivaizdu, jog tarpukario Lietuvoje asmens privatumo reikalavimų per daug paisoma nebuvo. Jei jau kas nutiko – įvykio dalyviai buvo įvardijami pavardėmis, nurodomas jų socialinis statusas, šeiminė padėtis ir pan. Nevengiama ir pikantiškų asmeninių detalių. „Kerštas dėl meilės“ – taip vadinasi straipsnelis apie Rokiškyje kilusį gaisrą: „Uršulė Skardžiūtė, jau nelabai jauna panelė (41 m.), įsimylėjo labai į savo mažų dienų draugą Juozą Stančiką, kurį prikalbinėjo, kad vestų ją ir t. t. Stančikas nebenorėjo vesti Skardžiūtę, nes jis buvo daug jaunesnis ir jau rengė vesti kitą Avižienytę; Skardžiūtė pamačiusi, kad jos privalė Avižienytė yra laimingesnė, sumanė pastarajai atkeršyti – ir naktį prieš vestuves sudegino Avižienių trobesius, iš kurių vos spėjo išsigelbėti jaunikiai ir Avižienių šeimyna. <...> Teismas pripažino Skardžiūtę kaltą ir nubaudė pusketvirtų metų sunkiųjų darbų kalėjimo, atimant pilietės teises, be to, priteisė iš jos nemažą sumą pinigų.“



Bausmės – ypač griežtos

Kaip žinia, šių laikų ugniagesiai į privačių valdų priešgaisrinę saugą nesikiša, tačiau kasmet prasidėjus kūrenimo sezonui prašo prisižiūrėti krosnis, valyti kaminus ir pan. Tarpukario Lietuvoje požiūris į pažeidėjus buvo kur kas griežtesnis. Štai toks skelbimas išspausdintas „Lietuvos gaisrininko“ leidinyje:

„Priešgaisrinės priemonės Kaune 1920–1921 m.

Skelbiu visiems Kauno miesto ir priemiesčių gyventojams, kad visi namų savininkai, kaminkrėčiai ir kiti asmenys, kurie bus patėmyti: kaminų užleidime suodžiais, blogame jų valyme, atsisakyme valyti, neatsargiame elgimesi su ugnia, nesigriebime visų kitų galimų priešgaisrinių priemonių, o taip pat visi tie, kurie savo laiku neišpildys civilės administracijos priešgaisrinių parėdymų ir reikalavimų, be kitų jiems gresiančių bausmių bus dar baudžiami talpinimu koncentracijos stovyklon arba pašalinimu iš Kauno miesto ir apskrities, kaipo pavojingi visuomenės tvarkai ir ramybei asmenys. Padegikai gi bus atiduodami Karo Lauko Teisman ir baudžiami ligi mirties bausmės.“






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas