„Santaka“ / Kito link

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-12-23 17:46

Dalinkitės:  


Kito link

Šiandien



Besibaigiant metams jaučiamės išties labai skirtingai: vieni kupini dėkingumo už viską, kas tik įvyko, kiti kaip visuomet kažką kaltina (nes tuomet lengviau save pateisinti), dar kiti sutrikę, kamuojami nežinios dėl darbo, dėl euro įvedimo. Įvairios mintys sukasi galvose ir širdyse.

Bet jei kiekvienas paimtume popieriaus lapą ir surašytume, kiek prisimename, kas gražaus įvyko per praeinančius metus, kiekvieno sąrašas būtų labai ilgas, o gal vieno lapo mums neužtektų.

Prisimenu, kai dirbau Prienų parapijoje, ten turėjome maldos grupę. Susirinkimo pradžioje prašydavau žmonių pasakyti po vieną džiaugsmą iš praėjusios savaitės. Pradžioje jie jautė net įtampą, sakydavo, kad nieko neįvyko. Kodėl? Todėl, kad esame įpratę prie kažkokių didelių dalykų, darbų, už kuriuos apdovanoja valdžios atstovai, kad vertas dėmesio gal tik tas, apie kurį rašo laikraščiai, rodo televizija. Tai ydingas mąstymas, kuriuo pažymėtas šis mūsų „sužvaigždėjęs“ metas. Mums toje maldos grupėje reikėjo nemažai laiko, kol pradėjome pastebėti visai paprastus kasdienybės dalykus: ant palangės pražydo amarilis, pavyko nudažyti tvorelę ant žmonos kapo, išmokau kepti skanius imbierinius sausainius, gelsta klevai, Nemune plaukia ledo lytys... Ir dar daug daug dalykų. Po kiek laiko privalėdavau nutraukti džiaugsmus, nes žmonės norėjo sakyti jau ne po vieną, o po du tris.

Kas tai nulėmė? Pasikeitęs žvilgsnis į savo kasdienybę ir suvokimas, kad neprivalome stebėti kitų „didelius“ gyvenimus, o atrasti lobius savo gyvenime. Ar kas savaitę „Žmonių“ žurnale besišypsantis „laimingasis“ yra gražesnis už keturis vaikus auginančius tėvus, kurie kasdien turi parūpinti duonos šešioms burnoms (ir dar šuniui su kate)? Ar sporto žvaigždė jums yra svarbiau už anūkėlį, kuris išmoko naują eilėraštį?

Tai mūsų baltieji lapai, į kuriuos rašome metų džiaugsmus. Kaip svarbu ramiai už viską dėkoti. Dievui ir žmonėms. Už tą paprastą kasdienės prasmės duonos trupinį, kuris mažas, bet skalsus, nes tikras.

Neturėtume gailėtis prabėgančio laiko, o stengtis, kad jis būtų prasmingas.

Prieš Kalėdas uždusę lekiame, perkame vienas kitam bet kokius menkniekius, o po Kalėdų sukame galvas, kur dabar viską padėti, tiksliau, kur dabar viską „sukišti“... Ir kodėl mes tą ypatingą dėmesį rodome švenčių proga, o eilinėmis dienomis pasidarome kažkokie kitokie? Todėl, kad nemokame džiaugtis akimirka ir neišgyvename dabarties akimirkos su pasimėgavimu, džiugesiu ir kūrybiškumu, vis laukiame ir laukiame to ar kito momento, šventės, žmogaus, dovanos, premijos, pensijos.

Tas, kas geba prasmingai, ramiai ir pasitikėdamas išgyventi dabartį, į ateitį žvelgia tiesiog natūraliai, nelaukdamas kažkokių efektų, ypatingų pojūčių, nes prasmė yra šiandien: kavą gurkšnojant, kojines mezgant, knygą skaitant, laišką rašant, koją kėdei tekinant, vaiką mokant. Gyvenimas yra čia. Jis yra dabar. Tad jį ir gyvenkime, mažiau vieni kitus kaltindami ir kažko ypatingo laukdami ateity. Kas sekundę esame joje. Dažniau pasidžiaukime, padėkokime, pasidomėkime vienas kitu. Kad galėtume atsiprašyti, nusišypsoti, padovanoti gražią baltą žvakę ar iškepti savo sodo obuolių pyragą, nereikia laukti kitų Kalėdų ar Velykų. Gyvenkime šiandien.



Kun. Rytis BALTRUŠAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas