„Santaka“ / Vilkaviškyje susitiko Mažojo Unguto gyventojai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-05-26 17:30

Dalinkitės:  


Dauguma jų augo ir brendo Mažajame Ungute. Kai kurie po daugelio metų pirmąkart susitiko Vilkaviškyje.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Vilkaviškyje susitiko Mažojo Unguto gyventojai

Birutė NENĖNIENĖ

Vilkaviškiečių tremtinių seserų Reginos Neiberkienės ir Zitos Vaškevičienės (buvusių Kulbokaičių iš Būdviečių kaimo) ir jų svainio Juozo Olekos iniciatyva praeitą šeštadienį Vilkaviškyje susitiko tremtiniai, apie dešimtį savo gyvenimo metų praleidę Krasnojarsko srities Mansko rajono gyvenvietėje Mažajame Ungute. Iš Lietuvos – Šakių, Varėnos, Anykščių bei Vilkaviškio rajonų – jie buvo ištremti tą pačią, 1948 metų gegužės 22 dieną.

Tremtiniai savo susitikimą ir negrįžusių bei mirusių atminimą pirmiausia palaimino dalyvaudami šv. Mišiose Katedroje, paskui ilgai bendravo parapijos salėje. Organizatoriai apgalvojo ir smulkiausias renginio detales. Ant didžiulio torto pavaizdavo Sibiro upę Maną, prie kurios glaudėsi Mažasis Ungutas. Salę papuošė Sibiro simboliu berželiu, prie jo pastatė nedidelę trispalvę, kurią išsaugojo nuo pirmojo Mažojo Unguto gyventojų susitikimo. Reginos Neiberkienės rūpesčiu jis buvo surengtas 1988 metais Ožkabaliuose.

Į šiemetinį susitikimą, apie kurį organizatoriai pradėjo galvoti prieš porą mėnesių, atvyko beveik šimtas žmonių. Vaikai, anūkai, net tie, kurie apie Sibirą žino tik iš pasakojimų, savo tėvus, senelius atvežė iš Klaipėdos, Kauno, Anykščių, Elektrėnų, kitų vietų. Iš tremties grįžę ne visi turėjo teisę apsigyventi savame krašte, todėl gyvena išsisklaidę po Lietuvą.

Vilkaviškyje susirinkusiems tremtiniams nerūpėjo politikuoti ar aptarinėti šiandienos gyvenimo trūkumus. Kelias valandas juos vienijo bendri išgyvenimai, vaikystės ir jaunystės prisiminimai.

Dauguma lietuvių Mažajame Ungute kartu baigė keturias klases, vėliau lankė mokyklą Didžiajame Ungute, kartu pjovė mišką, plukdė sielius... Atvyko nemažai žmonių, kurie nuo 1958–1959 metų nebuvo matęsi.

Vilkaviškyje, vieni kitus iškart stebėję iš tolo, netruko atpažinti iš žiburiuojančių akių arba išsiaiškinę, kuriuose barakuose, su kuo gyveno. Vieni atsivežė padidintų Sibiro laikų nuotraukų, kiti – filmuotą medžiagą iš jau Atgimimo metų ekspedicijos tremties vietomis. Tačiau visa, kas brangiausia, saugoma kiekvieno širdies kertelėje. „Laiko pakeisti negalėjome, nugyvenome tą tarpsnį, kurį lėmė likimas, prisiminimuose iškyla tai, kas mieliausia, gražiausia. Nelabai svarbu dabartinės pavardės, užimami postai. Tik kalbėjomės ir verkėme, žiūrinėjome nuotraukas, kurios mums yra kaip draugiško sugyvenimo relikvija“, – nesuvaldydama susitikimo džiaugsmo ašarų pasakojo Regina Neiberkienė.

Tomis 1948-ųjų gegužės dienomis ore kaip dabar tvyrojo žydinčių alyvų kvapas. Didelė dalis ūkininkų, kurie prievarta paliko pradedančius plaukėti javų laukus bei visą turtą, į nežinią išvyko su keliais ryšulėliais ir mažais vaikais, nesulaukė šių susitikimų. Kiti – garbaus amžiaus, negalių spaudžiami jau negali atvykti.

„Bet kol mūsų karta gyva, kol esame, kol pajėgiame, norime susitikti“, – sakė Regina Neiberkienė.

Dalis buvusių Mažojo Unguto tremtinių atvyksta į kasmetinius susitikimus Ariogaloje, tačiau ten „prapuola“ tarp daugumos ir pritrūksta laiko išsikalbėti arba patylėti, prigludus prie jaunystės draugo peties. Šio susitikimo įspūdžių įkvėpti besiskirstydami žmonės sakė norintys dažniau bendrauti. Kitą panašų susibūrimą galvojama sukviesti po dvejų metų.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas