„Santaka“ / Seimo narė mūsų kraštui jaučia daug sentimentų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-12-22 18:54

Dalinkitės:  


Garsi politikė Vida Marija Čigriejienė Kybartus ir Vilkaviškį vadina savo jaunystės miestais.

Seimo narė mūsų kraštui jaučia daug sentimentų

Eglė KVIESULAITIENĖ

Artėjant didžiosioms metų šventėms, kai širdimi ieškome ramybės ir susikaupimo, mintimis dažnai nuklystame į vaikystę, jaunystę, perkratome pirmuosius į atmintį giliau įsirėžusius gyvenimo įvykius. Tokiomis minutėmis Seimo narė Vida Marija ČIGRIEJIENĖ mintimis sugrįžta į mūsų rajoną – Kybartus ir Vilkaviškį. Čia prabėgo pirmieji jaunos medikės darbo metai. Čia ji sutiko puikių žmonių, padėjusių, patarusių ir paskatinusių siekti karjeros ir kilti aukštyn. Paprašyta interviu „Santakai“, Seimo narė nė minutės nesudvejojo – mūsų kraštui ji jaučia didžiulius sentimentus.

– Jūsų, garsios medikės ir principingos politikės, pristatinėti žmonėms nereikia, bet, ko gero, nedaugelis žino, kas Jus sieja su mūsų rajonu?

– Šviesiausios mano gyvenimo dienos prabėgo Kybartuose ir Vilkaviškyje. Kai 1961 metais baigiau Kauno medicinos institutą, gavau paskyrimą į Kybartų ligoninę. Niekada nebuvau buvusi šiame mieste, todėl visai neįsivaizdavau, ką rasiu. Kai sunkvežimiu įdardėjome į Kybartus ir pamačiau daugiaaukščius namus, pamaniau: „Dieve, čia gi visai didelis miestas.“ Ir pirmasis, ir vėlesni įspūdžiai buvo labai malonūs. Patekau į nedidelę jaukią ligoninę. Buvau joje vienintelė gydytoja ginekologė. Bet tuomet ir pati neturėjau patirties, nedaug mokėjau, todėl mane mokė čia dirbusios akušerės. Su didele nostalgija prisimenu Genutę Kizerskienę, Marytę Grigoravičienę, Marytę Rasiukevičienę ir kitas, kurios tada mane mokė ir puikiai sutarėme, buvome tarsi viena šeima. Prisimenu savo keliones pas ligonius į Vištytį su senu kariniu greitosios pagalbos automobiliu.

Mūsų gydytojų kolektyvas buvo labai jaunas. Vienintelis didesnę patirtį turintis medikas buvo gydytojas Antanas Žiurlys. Ligoninei vadovavo institutą tik metais anksčiau už mane baigęs gydytojas. Gyvenome labai draugiškai, bendravome su miestelio bendruomene: mokytojais, veterinarijos specialistais.

Kybartai buvo puikus miestas, suteikęs man neregėtų galimybių. Čia, būdama dar visai jauna ir neturėdama finansinių išteklių, turėjau galimybę pirmą kartą gyvenime apsilankyti... Paryžiuje, Berlyne, Maskvos departamente. Man buvo labai linksma, kad vietiniai gyventojai taip vadindavo kelis senus pasienyje stovėjusius namus. Grįžusi į gimtinę vis juokaudavau ir pasakodavau įspūdžius iš „užsienio“ kelionių.

Kybartuose, kur mane vyresni žmonės galėtų prisiminti Šapokaitės pavarde, dirbau trejus metus. Vėliau buvau perkelta į kur kas didesnę Vilkaviškio ligoninę. Ten akušerijos-ginekologijos skyriui tuomet vadovavo Genovaitė Dačinskienė, dirbo puikios akušerės.

Tais laikais gydytojus rajone galėjai suskaičiuoti ant pirštų, todėl dažnai tekdavo vienai dirbti ne tik Vilkaviškio ligoninėje, bet ir vykti vaduoti ginekologų į Marijampolę. Vilkaviškyje taip pat susidraugavau ne tik su medikais, bet su aibe žmonių, su kuriais ir vėliau bendravome šeimomis. Vilkaviškiečiai man buvo labai geri draugai, kolektyvas mane mylėjo.

Iš Vilkaviškio rajono, praleidusi čia penkerius metus, nutariau išvykti dėl to, kad norėjau pasiekti daugiau: subręsti kaip tikra gydytoja, dirbti mokslinį darbą, kopti karjeros laiptais. Todėl pakėliau sparnus ir pratęsiau mokslus klinikinėje ordinatūroje, apsigyniau mokslų daktaro disertaciją, parašiau ne vieną medicinos vadovėlį.

– Jūsų indėlis į šalies ginekologiją ir akušeriją – labai didelis. Kodėl rinkotės būtent šią medicinos sritį?

– Iš pradžių žadėjau tapti chirurge, nes man patiko kraujas, žaizdos. Bet pamaniau, kad vyrai man, moteriai, neduos pakilti aukščiau. Ginekologija ir akušerija patiko tuo, jog tai džiugesį teikianti sritis, susijusi su gyvybės atėjimu į šį pasaulį. Negalėčiau būti šeimos gydytoja, kur tenka susidurti su sunkiomis ligomis sergančiais žmonėmis ir dažnai nieko negali padaryti, kad žmogus jaustųsi laimingas. O naujagimis visuomet į namus atneša džiaugsmą.

– Tad kodėl mėgstamą ir džiaugsmą teikusią mediciną iškeitėte į politiką?

– Viskam ateina laikas. Kauno klinikose dešimtmetį vadovavau Akušerijos ir ginekologijos klinikai. Kai baigėsi kadencija, įkūriau Perinatologijos centrą, onkoginekologijos sektorių ir šiam taip pat vadovavau. Su amžiumi pradėjau daugiau domėtis politika ir mane erzino, kad į valdžią kopia daug įžūlaus jaunimo. Norėjosi jiems mesti iššūkį.

Kai prieš dešimtmetį pirmą kartą nutariau kandidatuoti į Seimą, netgi svarsčiau galimybę jūsų rajone kelti savo kandidatūrą. Tačiau sužinojusi, jog vilkaviškiečiai turi stiprų ir mylimą kandidatą Algirdą Butkevičių, nutariau balotiruotis Kaune. Buvau nepartinė – tik tremtinė, tačiau rinkimus laimėjau.

Manau, kad už mane balsavo mano pacientai, buvę studentai, mane žinantys Kauno žmonės. Juk buvau daug metų medicinai atidavusi ir šioje srityje nemažai pasiekusi gydytoja.

– Ar darbas Seime suteikia profesinio džiaugsmo?

– Kaip politikė didžiuojuosi tuo, kad visuomet turiu tvirtą nuomonę ir balsuoju taip, kaip liepia širdis ir žmonės, kurie mane rinko, o ne partija. Čia, manau, mano, kaip politikės, didžiausia dorybė. Džiaugiuosi kai kuriais įstatymais, kuriuos inicijavau ir kolegoms sugebėjau įrodyti, jog jie būtini. Vienas tokių – žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Tik jį priėmus buvo leista Kėdainiuose statyti krematoriumą, ir dabar mūsų šalies žmonės pagaliau gali gauti kremavimo paslaugą.

Turiu tvirtą nuomonę ir apie įstatymą, kuriuo norima visiškai uždrausti abortus. Mūsų visuomenė tokiam įstatymui dar tikrai nesubrendusi. Pirmiausia lytinis švietimas mokyklose turi būti tokio lygio, kad jauni žmonės suvoktų atsakomybę. Nieko valstybėje negalima daryti revoliucijos būdu. Revoliucija atveda prie labai blogų dalykų ir drastiškų sprendimų. Prisimenu labai skaudžių atvejų iš senesnių laikų, kai jaunos moterys mirdavo į ligoninę atvežtos po kriminalinių abortų.

Pateisinu abortą ir sunkių apsigimimų, kuriuos šiuolaikinės medicinos galimybės leidžia nustatyti gan anksti, atvejais. Šeima turi teisę apsispręsti ir nutraukti tokį nėštumą. Juk jai reikės auginti neįgalų kūdikį, o ne Seimo nariams. Į diskusijas dėl šio įstatymo per daug kišasi bažnyčia. Pamirštama, kad ji mūsų šalyje atskirta nuo valstybės. Aš pripažįstu, jog susijungus dviem ląstelėms atsiranda gyvybė. Tačiau to dar negalima vadinti žmogumi. Kad gimtų žmogus, reikalinga centrinė nervų sistema. O ji pradeda vystytis tik ketvirtą nėštumo savaitę.

Viliuosi, jog pavyks priimti pagalbinio apvaisinimo įstatymą, nes daug šeimų šalyje kenčia dėl nevaisingumo. Yra ir daugiau įstatymų, kuriuos būtina priimti. Tad Seime dar turiu daug neužbaigtų darbų.

– Artėja gražiausios metų šventės. Ką palinkėtumėte mūsų krašto žmonėms?

– Palinkėčiau gyvenimo džiaugsmo, vilties, kovoti už vietą po saule ir elgtis bendruomeniškai, nes vienas sunkumų neįveiksi. Suvalkiečiai – darbštūs žmonės, tad jie tikrai nemirs iš bado. Tik nereikia nuolat dejuoti, kad mūsų šalyje blogai. Mano karta išgyveno ir karą, ir tremtį – tai daugiau neturi pasikartoti. Tad visi drauge tuo ir pasirūpinkime.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas