|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gamta
|
|
|
Į valstybinės reikšmės vandens telkinius kasmet įveisiama vis daugiau retų žuvų. Vertingų žuvų ir vėžių išteklių palaikymo, atkūrimo ir gausinimo programas rengia bei jas įgyvendina Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba). „Keičiantis ekonominei situacijai, sudėtingėjant žuvų išteklių kontrolei, vidaus vandenų žuvininkyste būtina rūpintis valstybiniu lygiu. Žuvininkystės tarnybos pastangos išsaugoti šalies retų žuvų išteklius teikia didelių vilčių“, – sako žuvininkystės sektorių kuruojanti žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė.
Žuvininkystės tarnyba, turinti ilgametę gamybos patirtį, į žuvivaisos veiklą žvelgia naujai: ne tik veisia vis daugiau žuvų rūšių uždarosiose vandens apytakos sistemose, tvenkiniuose ir baseinuose, prioritetą teikdama žvejų verslininkų ir mėgėjų vertinamoms žuvims, bet ir tobulina esamas technologijas bei diegia naujas.
Žuvininkystės tarnybos Rusnės, Simno, Trakų Vokės, Laukystos, Žeimenos ir Ignalinos poskyriuose veisiamos ir paauginamos 17 rūšių žuvys, tarp kurių šlakiai, lašišos, margieji upėtakiai, kiršliai, sykai, šamai, aštriašnipiai eršketai, sterkai, lydekos, lynai, vėgėlės, unguriai, plačiažnypliai vėžiai. Tai retos ir vertingos žuvų rūšys, saugomos Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos. Jos Lietuvoje veisiamos išskirtinai tik Žuvininkystės tarnybos poskyriuose. „Privačios akvakultūros įmonės šių žuvų dėl didelių auginimo kaštų bei būtinų nuolatinių investicijų į naujas technologijas neaugina, nes neturi tam reikalingų gamybos bazių“, – teigia viceministrė L. Kujalytė.
Į Lietuvos valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žvejybos plotą, Žuvininkystės tarnyba kasmet išleidžia vidutiniškai 20–28 mln. vnt. žuvų ir vėžių. Juos veisiant griežtai laikomasi mokslininkų rekomendacijų – į vandens telkinius patenka paauginti žuvų jaunikliai. Šiemet jie sudarė jau 30 proc. iš viso įveisiamų žuvų kiekio, kai tuo tarpu prieš 5 metus šis skaičius tesiekė 4 proc.
Žuvininkystės tarnyba valstybinius vandens telkinius įžuvina ir plėšriosiomis žuvimis. Kasmet į vidaus vandens telkinius išleidžiama po 3–4 mln. vnt. paaugintų lydekų, 1, 5 mln. vnt. starkių bei 100 tūkst. vnt. europinių šamų. Per ketverius metus į Lietuvos upes įveista beveik 1,5 mln. vnt. lašišų ir šlakių.
Ypač vertingas žuvis – lašišas ir šlakius Žuvininkystės tarnybos poskyriai dirbtinai veisia ir augina nuo 1998 m., kai ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis buvo pradėtos įgyvendinti šių žuvų išteklių atkūrimo programos. Jose buvo numatytas ne tik dirbtinis veisimas, bet ir nerštaviečių apsauga, migracijos sąlygų gerinimo darbai, žuvų praėjimo takų statyba, taršos ir brakonieriavimo kontrolė bei kt. Pastaraisiais metais šių žuvų gerokai pagausėjo – per ketverius metus į Lietuvos upes įveista beveik 1, 5 mln. vnt. lašišų ir šlakių. „Džiaugiamės, kad sėkmingai įgyvendinus šių vertingų žuvų išteklių atkūrimo programas, lašišos pagaliau išbrauktos iš Lietuvos raudonosios knygos“, – situaciją apibūdina viceministrė.
Žuvininkystės tarnyba inicijavo ir XX a. viduryje Lietuvos vandens telkiniuose išnykusių aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimą. Jie veisiami Žuvininkystės tarnybos poskyriuose Rusnėje ir Simne. Per trejus metus į Neries ir Šventosios upes įveista daugiau kaip 40 tūkst. vnt. įvairaus amžiaus eršketų. Nuo 2012 m. į laisvę paleidžiami eršketai sužymimi elektroniniais radijo sekimo žymekliais, suteikiančiais daug informacijos moksliniams tyrimams, kuriuos finansuoja Žemės ūkio ministerija.
Žuvininkystės tarnyba, įgyvendinama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje planą, 2011–2014 m. į valstybinius vandens telkinius įveisė 2, 2 mln. vnt. unguriukų. Žuvivaisa gausina ir vietinių vėžių rūšių – plačiažnyplių ir siauražnyplių populiaciją. Siekdama ją išsaugoti, Žuvininkystės tarnyba vėžius veisia ir reguliariai išleidžia į vandens telkinius.
Dalis Žuvininkystės tarnybos poskyrių turi gruntinius tvenkinius, kuriuose reprodukcijai, motininėms bandoms formuoti auginamos ir įprastinės žuvų rūšys: lydekos, lynai, sterkai, peledės, karpiai, karosai, šamai. Atkreiptinas dėmesys, kad šios žuvys iki prekinio dydžio neauginamos – dalis jų, įvykdžius įveisimo planus, parduodamos žvejybos plotų naudotojams, privatiems asmenims. Visos gautos pajamos pervedamos į valstybės biudžetą.
ŽŪM info
Į valstybinės reikšmės vandens telkinius kasmet įveisiama vis daugiau retų žuvų. Vertingų žuvų ir vėžių išteklių palaikymo, atkūrimo ir gausinimo programas rengia bei jas įgyvendina Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba). „Keičiantis ekonominei situacijai, sudėtingėjant žuvų išteklių kontrolei, vidaus vandenų žuvininkyste būtina rūpintis valstybiniu lygiu. Žuvininkystės tarnybos pastangos išsaugoti šalies retų žuvų išteklius teikia didelių vilčių“, – sako žuvininkystės sektorių kuruojanti žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė. |
Žuvininkystės tarnyba, turinti ilgametę gamybos patirtį, į žuvivaisos veiklą žvelgia naujai: ne tik veisia vis daugiau žuvų rūšių uždarosiose vandens apytakos sistemose, tvenkiniuose ir baseinuose, prioritetą teikdama žvejų verslininkų ir mėgėjų vertinamoms žuvims, bet ir tobulina esamas technologijas bei diegia naujas.
Žuvininkystės tarnybos Rusnės, Simno, Trakų Vokės, Laukystos, Žeimenos ir Ignalinos poskyriuose veisiamos ir paauginamos 17 rūšių žuvys, tarp kurių šlakiai, lašišos, margieji upėtakiai, kiršliai, sykai, šamai, aštriašnipiai eršketai, sterkai, lydekos, lynai, vėgėlės, unguriai, plačiažnypliai vėžiai. Tai retos ir vertingos žuvų rūšys, saugomos Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos. Jos Lietuvoje veisiamos išskirtinai tik Žuvininkystės tarnybos poskyriuose. „Privačios akvakultūros įmonės šių žuvų dėl didelių auginimo kaštų bei būtinų nuolatinių investicijų į naujas technologijas neaugina, nes neturi tam reikalingų gamybos bazių“, – teigia viceministrė L. Kujalytė.
Į Lietuvos valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žvejybos plotą, Žuvininkystės tarnyba kasmet išleidžia vidutiniškai 20–28 mln. vnt. žuvų ir vėžių. Juos veisiant griežtai laikomasi mokslininkų rekomendacijų – į vandens telkinius patenka paauginti žuvų jaunikliai. Šiemet jie sudarė jau 30 proc. iš viso įveisiamų žuvų kiekio, kai tuo tarpu prieš 5 metus šis skaičius tesiekė 4 proc.
Žuvininkystės tarnyba valstybinius vandens telkinius įžuvina ir plėšriosiomis žuvimis. Kasmet į vidaus vandens telkinius išleidžiama po 3–4 mln. vnt. paaugintų lydekų, 1, 5 mln. vnt. starkių bei 100 tūkst. vnt. europinių šamų.
Per ketverius metus į Lietuvos upes įveista beveik 1,5 mln. vnt. lašišų ir šlakių.
Ypač vertingas žuvis – lašišas ir šlakius Žuvininkystės tarnybos poskyriai dirbtinai veisia ir augina nuo 1998 m., kai ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis buvo pradėtos įgyvendinti šių žuvų išteklių atkūrimo programos. Jose buvo numatytas ne tik dirbtinis veisimas, bet ir nerštaviečių apsauga, migracijos sąlygų gerinimo darbai, žuvų praėjimo takų statyba, taršos ir brakonieriavimo kontrolė bei kt. Pastaraisiais metais šių žuvų gerokai pagausėjo – per ketverius metus į Lietuvos upes įveista beveik 1, 5 mln. vnt. lašišų ir šlakių. „Džiaugiamės, kad sėkmingai įgyvendinus šių vertingų žuvų išteklių atkūrimo programas, lašišos pagaliau išbrauktos iš Lietuvos raudonosios knygos“, – situaciją apibūdina viceministrė.
Žuvininkystės tarnyba inicijavo ir XX a. viduryje Lietuvos vandens telkiniuose išnykusių aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimą. Jie veisiami Žuvininkystės tarnybos poskyriuose Rusnėje ir Simne. Per trejus metus į Neries ir Šventosios upes įveista daugiau kaip 40 tūkst. vnt. įvairaus amžiaus eršketų. Nuo 2012 m. į laisvę paleidžiami eršketai sužymimi elektroniniais radijo sekimo žymekliais, suteikiančiais daug informacijos moksliniams tyrimams, kuriuos finansuoja Žemės ūkio ministerija.
Žuvininkystės tarnyba, įgyvendinama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje planą, 2011–2014 m. į valstybinius vandens telkinius įveisė 2, 2 mln. vnt. unguriukų. Žuvivaisa gausina ir vietinių vėžių rūšių – plačiažnyplių ir siauražnyplių populiaciją. Siekdama ją išsaugoti, Žuvininkystės tarnyba vėžius veisia ir reguliariai išleidžia į vandens telkinius.
Dalis Žuvininkystės tarnybos poskyrių turi gruntinius tvenkinius, kuriuose reprodukcijai, motininėms bandoms formuoti auginamos ir įprastinės žuvų rūšys: lydekos, lynai, sterkai, peledės, karpiai, karosai, šamai. Atkreiptinas dėmesys, kad šios žuvys iki prekinio dydžio neauginamos – dalis jų, įvykdžius įveisimo planus, parduodamos žvejybos plotų naudotojams, privatiems asmenims. Visos gautos pajamos pervedamos į valstybės biudžetą.
ŽŪM info
Publikuota: 2014-12-22 12:15:12
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|