„Santaka“ / Lašišos išbrauktos iš Raudonosios knygos / Gamta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

Dalinkitės:  



Lašišos išbrauktos iš Raudonosios knygos

Į valstybinės reikšmės vandens telkinius kasmet įveisiama vis daugiau retų žuvų. Vertingų žuvų ir vėžių išteklių palaikymo, atkūrimo ir gausinimo programas rengia bei jas įgyvendina Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba). „Keičiantis ekonominei situacijai, sudėtingėjant žuvų išteklių kontrolei, vidaus vandenų žuvininkyste būtina rūpintis valstybiniu lygiu. Žuvininkystės tarnybos pastangos išsaugoti šalies retų žuvų išteklius teikia didelių vilčių“, – sako žuvininkystės sektorių kuruojanti žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė.

Žuvininkystės tarnyba, turinti ilgametę gamybos patirtį, į žuvivaisos veiklą žvelgia naujai: ne tik veisia vis daugiau žuvų rūšių uždarosiose vandens apytakos sistemose, tvenkiniuose ir baseinuose, prioritetą teikdama žvejų verslininkų ir mėgėjų vertinamoms žuvims, bet ir tobulina esamas technologijas bei diegia naujas.

Žuvininkystės tarnybos Rusnės, Simno, Trakų Vokės, Laukystos, Žeimenos ir Ignalinos poskyriuose veisiamos ir paauginamos 17 rūšių žuvys, tarp kurių šlakiai, lašišos, margieji upėtakiai, kiršliai, sykai, šamai, aštriašnipiai eršketai, sterkai, lydekos, lynai, vėgėlės, unguriai, plačiažnypliai vėžiai. Tai retos ir vertingos žuvų rūšys, saugomos Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos. Jos Lietuvoje veisiamos išskirtinai tik Žuvininkystės tarnybos poskyriuose. „Privačios akvakultūros įmonės šių žuvų dėl didelių auginimo kaštų bei būtinų nuolatinių investicijų į naujas technologijas neaugina, nes neturi tam reikalingų gamybos bazių“, – teigia viceministrė L. Kujalytė.

Į Lietuvos valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žvejybos plotą, Žuvininkystės tarnyba kasmet išleidžia vidutiniškai 20–28 mln. vnt. žuvų ir vėžių. Juos veisiant griežtai laikomasi mokslininkų rekomendacijų – į vandens telkinius patenka paauginti žuvų jaunikliai. Šiemet jie sudarė jau 30 proc. iš viso įveisiamų žuvų kiekio, kai tuo tarpu prieš 5 metus šis skaičius tesiekė 4 proc.

Žuvininkystės tarnyba valstybinius vandens telkinius įžuvina ir plėšriosiomis žuvimis. Kasmet į vidaus vandens telkinius išleidžiama po 3–4 mln. vnt. paaugintų lydekų, 1, 5 mln. vnt. starkių bei 100 tūkst. vnt. europinių šamų.
Per ketverius metus į Lietuvos upes įveista beveik 1,5 mln. vnt. lašišų ir šlakių.


Ypač vertingas žuvis – lašišas ir šlakius Žuvininkystės tarnybos poskyriai dirbtinai veisia ir augina nuo 1998 m., kai ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis buvo pradėtos įgyvendinti šių žuvų išteklių atkūrimo programos. Jose buvo numatytas ne tik dirbtinis veisimas, bet ir nerštaviečių apsauga, migracijos sąlygų gerinimo darbai, žuvų praėjimo takų statyba, taršos ir brakonieriavimo kontrolė bei kt. Pastaraisiais metais šių žuvų gerokai pagausėjo – per ketverius metus į Lietuvos upes įveista beveik 1, 5 mln. vnt. lašišų ir šlakių. „Džiaugiamės, kad sėkmingai įgyvendinus šių vertingų žuvų išteklių atkūrimo programas, lašišos pagaliau išbrauktos iš Lietuvos raudonosios knygos“, – situaciją apibūdina viceministrė.

Žuvininkystės tarnyba inicijavo ir XX a. viduryje Lietuvos vandens telkiniuose išnykusių aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimą. Jie veisiami Žuvininkystės tarnybos poskyriuose Rusnėje ir Simne. Per trejus metus į Neries ir Šventosios upes įveista daugiau kaip 40 tūkst. vnt. įvairaus amžiaus eršketų. Nuo 2012 m. į laisvę paleidžiami eršketai sužymimi elektroniniais radijo sekimo žymekliais, suteikiančiais daug informacijos moksliniams tyrimams, kuriuos finansuoja Žemės ūkio ministerija.

Žuvininkystės tarnyba, įgyvendinama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje planą, 2011–2014 m. į valstybinius vandens telkinius įveisė 2, 2 mln. vnt. unguriukų. Žuvivaisa gausina ir vietinių vėžių rūšių – plačiažnyplių ir siauražnyplių populiaciją. Siekdama ją išsaugoti, Žuvininkystės tarnyba vėžius veisia ir reguliariai išleidžia į vandens telkinius.

Dalis Žuvininkystės tarnybos poskyrių turi gruntinius tvenkinius, kuriuose reprodukcijai, motininėms bandoms formuoti auginamos ir įprastinės žuvų rūšys: lydekos, lynai, sterkai, peledės, karpiai, karosai, šamai. Atkreiptinas dėmesys, kad šios žuvys iki prekinio dydžio neauginamos – dalis jų, įvykdžius įveisimo planus, parduodamos žvejybos plotų naudotojams, privatiems asmenims. Visos gautos pajamos pervedamos į valstybės biudžetą.

ŽŪM info




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas