„Santaka“ / Lašišos išbrauktos iš Raudonosios knygos / Gamta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda ekologiškai užaugintą mėsinę kiaulę (apie 200 kg svorio, 1,70 Eur už kg). Tel. 8 670 98 550.
Galioja iki: 2019-02-21 13:54:29

Atlieka vidaus ir lauko apdailos darbus. Tel. 8 623 56 052.
Galioja iki: 2019-02-23 09:35:01

Parduoda arba išnuomuoja 3 ha žemės Vilkupių kaime. Tel. 8 626 38 767.
Galioja iki: 2019-02-28 08:11:49

Parduoda naudotą 6 stalčių šaldiklį BOSCH, šiaudapjovę („akselinę“) su vienfaziu vokišku varikliu. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2019-02-28 08:12:20

Parduoda 0,74 ha žemės ūkio paskirties sklypą (1 km nuo Vilkaviškio, yra elektra prie kelio, tinka namui statyti), 0,25 ha namų valdą Vilkaviškio miesto ribose ir gretimą 0,14 ha žemės ūkio paskirties sklypą (galima pirkti abu kartu). Tel. 8 680 59 859.
Galioja iki: 2019-03-02 11:48:20

Parduoda hidraules žarnas traktoriui DT-75, paleidimo varikliuką PD-8, UAZ-452 dalis, grėblį-vartytuvą TZK-7, būgninius volus (300 l talpos), 5 m³ cisterną, grūdų sėjamąją SZ-3,6, siją (18 m), elektros variklius (3 kW–20 kW), vartomą 3 vagų plūgą. Tel. 8 643 28 365.
Galioja iki: 2019-03-02 15:11:28



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

Dalinkitės:  



Lašišos išbrauktos iš Raudonosios knygos

Į valstybinės reikšmės vandens telkinius kasmet įveisiama vis daugiau retų žuvų. Vertingų žuvų ir vėžių išteklių palaikymo, atkūrimo ir gausinimo programas rengia bei jas įgyvendina Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba). „Keičiantis ekonominei situacijai, sudėtingėjant žuvų išteklių kontrolei, vidaus vandenų žuvininkyste būtina rūpintis valstybiniu lygiu. Žuvininkystės tarnybos pastangos išsaugoti šalies retų žuvų išteklius teikia didelių vilčių“, – sako žuvininkystės sektorių kuruojanti žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė.

Žuvininkystės tarnyba, turinti ilgametę gamybos patirtį, į žuvivaisos veiklą žvelgia naujai: ne tik veisia vis daugiau žuvų rūšių uždarosiose vandens apytakos sistemose, tvenkiniuose ir baseinuose, prioritetą teikdama žvejų verslininkų ir mėgėjų vertinamoms žuvims, bet ir tobulina esamas technologijas bei diegia naujas.

Žuvininkystės tarnybos Rusnės, Simno, Trakų Vokės, Laukystos, Žeimenos ir Ignalinos poskyriuose veisiamos ir paauginamos 17 rūšių žuvys, tarp kurių šlakiai, lašišos, margieji upėtakiai, kiršliai, sykai, šamai, aštriašnipiai eršketai, sterkai, lydekos, lynai, vėgėlės, unguriai, plačiažnypliai vėžiai. Tai retos ir vertingos žuvų rūšys, saugomos Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos. Jos Lietuvoje veisiamos išskirtinai tik Žuvininkystės tarnybos poskyriuose. „Privačios akvakultūros įmonės šių žuvų dėl didelių auginimo kaštų bei būtinų nuolatinių investicijų į naujas technologijas neaugina, nes neturi tam reikalingų gamybos bazių“, – teigia viceministrė L. Kujalytė.

Į Lietuvos valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žvejybos plotą, Žuvininkystės tarnyba kasmet išleidžia vidutiniškai 20–28 mln. vnt. žuvų ir vėžių. Juos veisiant griežtai laikomasi mokslininkų rekomendacijų – į vandens telkinius patenka paauginti žuvų jaunikliai. Šiemet jie sudarė jau 30 proc. iš viso įveisiamų žuvų kiekio, kai tuo tarpu prieš 5 metus šis skaičius tesiekė 4 proc.

Žuvininkystės tarnyba valstybinius vandens telkinius įžuvina ir plėšriosiomis žuvimis. Kasmet į vidaus vandens telkinius išleidžiama po 3–4 mln. vnt. paaugintų lydekų, 1, 5 mln. vnt. starkių bei 100 tūkst. vnt. europinių šamų.
Per ketverius metus į Lietuvos upes įveista beveik 1,5 mln. vnt. lašišų ir šlakių.


Ypač vertingas žuvis – lašišas ir šlakius Žuvininkystės tarnybos poskyriai dirbtinai veisia ir augina nuo 1998 m., kai ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis buvo pradėtos įgyvendinti šių žuvų išteklių atkūrimo programos. Jose buvo numatytas ne tik dirbtinis veisimas, bet ir nerštaviečių apsauga, migracijos sąlygų gerinimo darbai, žuvų praėjimo takų statyba, taršos ir brakonieriavimo kontrolė bei kt. Pastaraisiais metais šių žuvų gerokai pagausėjo – per ketverius metus į Lietuvos upes įveista beveik 1, 5 mln. vnt. lašišų ir šlakių. „Džiaugiamės, kad sėkmingai įgyvendinus šių vertingų žuvų išteklių atkūrimo programas, lašišos pagaliau išbrauktos iš Lietuvos raudonosios knygos“, – situaciją apibūdina viceministrė.

Žuvininkystės tarnyba inicijavo ir XX a. viduryje Lietuvos vandens telkiniuose išnykusių aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimą. Jie veisiami Žuvininkystės tarnybos poskyriuose Rusnėje ir Simne. Per trejus metus į Neries ir Šventosios upes įveista daugiau kaip 40 tūkst. vnt. įvairaus amžiaus eršketų. Nuo 2012 m. į laisvę paleidžiami eršketai sužymimi elektroniniais radijo sekimo žymekliais, suteikiančiais daug informacijos moksliniams tyrimams, kuriuos finansuoja Žemės ūkio ministerija.

Žuvininkystės tarnyba, įgyvendinama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje planą, 2011–2014 m. į valstybinius vandens telkinius įveisė 2, 2 mln. vnt. unguriukų. Žuvivaisa gausina ir vietinių vėžių rūšių – plačiažnyplių ir siauražnyplių populiaciją. Siekdama ją išsaugoti, Žuvininkystės tarnyba vėžius veisia ir reguliariai išleidžia į vandens telkinius.

Dalis Žuvininkystės tarnybos poskyrių turi gruntinius tvenkinius, kuriuose reprodukcijai, motininėms bandoms formuoti auginamos ir įprastinės žuvų rūšys: lydekos, lynai, sterkai, peledės, karpiai, karosai, šamai. Atkreiptinas dėmesys, kad šios žuvys iki prekinio dydžio neauginamos – dalis jų, įvykdžius įveisimo planus, parduodamos žvejybos plotų naudotojams, privatiems asmenims. Visos gautos pajamos pervedamos į valstybės biudžetą.

ŽŪM info




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Darbus ir dainas skyrė Lietuvai
* Pakeitęs pavardę praeities neištrinsi
* Vištyčio gyventojų sodyboje kas rytą pusryčiauja voverės
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Už kurį kandidatą į merus balsuotumėte?
Sauleną Aželską
Žilviną Gelgotą
Valentiną Gražulį
Algirdą Neiberką



Kalbos patarimai

Ar vartotinas junginys „bendrai paėmus“?
Ne, prieveiksmis „bendrai“ nevartotinas kaip apibendrinamasis žodis, vartotina apskritai paėmus. Pvz.: Bendrai (= Apskritai ) paėmus, rezultatai buvo neblogi.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas