„Santaka“ / Maistas bus ženklinamas aiškiau

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-12-12 11:02

Dalinkitės:  



Maistas bus ženklinamas aiškiau

Gruodžio 13 d. įsigalioja naujosios EP ir ES Tarybos priimtos maisto produktų ženklinimo taisyklės. Jomis užtikrinama, kad vartotojai gautų aiškesnę, išsamesnę ir tikslesnę informaciją apie maisto produktų sudėtį, o tai padės jiems renkantis maisto produktus.

Šiuolaikiniai vartotojai, tiek perkantys internetu, tiek prekybos centruose, pageidauja vis aiškesnio ir suprantamesnio maisto produktų ženklinimo – pasirinkdami, ką valgyti, jie nori remtis pagrįsta informacija. Be to, vis daugėja alergiškų žmonių. Kaip žemės riešutams alergiškam paaugliui žinoti, ką jam galima valgyti išėjus su draugais į miestą? Kaip žmogui, mėginančiam vartoti mažiau druskos, pasirinkti tinkamiausią užkandį? Kaip vartotojui žinoti, iš kur atvežta ką tik įsigyta mėsa? 2014 m. gruodžio 13 d. visoje ES įsigalios naujos taisyklės, kuriomis sprendžiami panašūs klausimai.

Ar tikrai reikėjo keisti maisto ženklinimo reglamentavimą?

Šiuo metu galiojantis teisės aktas, kuriuo nustatomos bendrosios maisto produktų ženklinimo nuostatos, priimtas 1978 m., o maistingumo ženklinimo taisyklės – 1990 m. Vartotojų poreikiai ir prekybos būdai nuo tada labai pakito. ES vartotojai nori daugiau žinoti apie įsigyjamus maisto produktus. Jie nori, kad etiketės būtų suprantamos, tikslios ir neklaidinančios. Daugiau kaip trejus metus rengtas naujas teisės aktas padės vartotojams pasirinkti perkamą maistą pagrįstai. Be to, sveikai gyventi ir maitintis dabar bus lengviau.

Kas pasikeis įvedus naują ženklinimo sistemą?

Naujuoju teisės aktu nustatomi bendrieji maisto produktų ženklinimo principai. Taip pat jame nustatomi konkretesni reikalavimai, pavyzdžiui:

  • informacija bus geriau įskaitoma (privalomai informacijai nustatytas minimalus šrifto dydis);
  • fasuotų maisto produktų sudedamųjų dalių sąraše bus aiškiau ir nuosekliau nurodomi alergenai (išskiriami tam tikru raidžių dydžiu, šriftu arba spalvotu fonu);
  • bus privalu pateikti informaciją apie alergenus nefasuotuose maisto produktuose, taip pat restoranuose ir kavinėse;
  • daugumai fasuotų perdirbtų maisto produktų bus taikomas reikalavimas pateikti tam tikrą informaciją apie maistingumą;
  • bus privalu pateikti informaciją apie šviežios kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos kilmę;
  • prekybai internetu, nuotoliniu būdu ir parduotuvėse bus taikomi tie patys ženklinimo reikalavimai;
  • bus pateikiamas sudedamosiose dalyse panaudotų dirbtinai sukurtų nanomedžiagų sąrašas;
  • bus pateikiama konkreti informacija apie rafinuotų aliejų ir riebalų augalinę kilmę;
  • sugriežtintos taisyklės dėl klaidinamosios veiklos prevencijos;
  • maisto produktų pakaitalų atveju bus nurodoma pakaitalo medžiaga;
  • bus pateikiamos aiškios žymos „sujungti mėsos gabalėliai“ arba „sujungti žuvies gabalėliai“; ir
  • bus aiškiai pažymėti atšildyti produktai.
Ar bus sprendžiama neįskaitomos informacijos smulkiu šriftu problema?

Šis klausimas naujajame teisės akte yra vienas svarbiausių. Pagal jo nuostatas reikalaujama, kad privalomoji informacija būtų spausdinama ne mažesniu nei nustatyta šriftu, o neprivalomoji (pvz., šūkiai ar teiginiai) nebūtų pateikiama taip, kad kliudytų susipažinti su privalomąja informacija. Vėliau bus nustatyta papildomų informacijos įskaitomumo taisyklių.

Ar naujosios taisyklės padės mums sveikiau maitintis?

Iš esmės taip. Bus pateikiama aiškesnė informacija apie tam tikras svarbias perdirbtų maisto produktų maistines savybes: energinę vertę, riebalus, sočiuosius riebalus, angliavandenius, cukrus, baltymus ir druską. Tai leis vartotojams palyginti maisto produktus prieš juos įsigyjant, priimti geriau pagrįstus sprendimus dėl mitybos, kurie atitiks individualius poreikius. Informacijos apie tam tikras maistines medžiagas taip pat bus galima rasti priekinėje pakuotės pusėje, todėl vartotojams bus lengviau palyginti produktus apsiperkant.

Kaip atsižvelgiama į alergiškų žmonių poreikius?

Naujuoju teisės aktu sugriežtinamos galiojančios nuostatos dėl informavimo apie tam tikras medžiagas, sukeliančias alergines reakcijas ar maisto netoleravimą. Jomis siekiama geriau informuoti maistui alergiškus asmenis ir apsaugoti jų sveikatą. Maisto įmonės turės teikti šią informaciją apie visus maisto produktus. Šios informacijos pateikimo būdus nustatys kiekvienos ES valstybės narės nacionalinės institucijos.

Kokie informavimo reikalavimai taikomi internetinei ar nuotolinei prekybai maistu?

Naujosiose taisyklėse aiškiai nustatyta, kad maisto produktais prekiaujant nuotoliniu būdu didžioji dalis privalomosios ženklinimo informacijos turi būti pateikiama prieš sudarant pirkimo sandorį. Ši informacija turi būti pateikiama nuotolinės prekybos medžiagoje (interneto svetainėje ar kataloge) arba kitomis tinkamomis priemonėmis. Nustatant šį reikalavimą išsamiai įvertinti visi maisto produktų tiekimo vartotojams būdai. Kitaip tariant, informacija, pateiktina ant maisto produktų etikečių, yra ta pati, nesvarbu, ar produktas pirktas internetu, nuotoliniu būdu (iš katalogo), ar prekybos centre.

Ar dėl naujųjų taisyklių daugiau sužinosiu apie savo maisto kilmę?

Iš esmės naujosiose taisyklėse toliau laikomasi dabar galiojančio principo, kad kilmės šalis arba vieta ant maisto produktų nurodoma savanoriškai, išskyrus atvejus, kai tokios informacijos nepateikimas gali klaidinti vartotojus.

Nuo šiol pagal reglamentą šviežios avienos, ožkienos, paukštienos ir kiaulienos kilmės žyma bus privaloma. Komisija priėmė įgyvendinimo taisykles, kuriose apibrėžta, kaip turi būti pateikiama kilmės informacija. Su tam tikromis išimtimis, taisyklėse nustatyta, kad etiketėje turi būti nurodoma valstybė narė arba trečioji šalis, kurioje gyvūnas buvo augintas ir paskerstas.

.. Taip pat turi būti nurodyta pagrindinių sudedamųjų dalių kilmės šalis ar vieta, jeigu tų sudedamųjų dalių ir galutinio produkto kilmės vieta skiriasi. Pavyzdžiui, Belgijoje iš daniško pieno pagaminto sviesto kilmė galėtų būti nurodoma taip: „pagaminta Belgijoje iš daniško pieno“. Šiomis taisyklėmis vartotojai bus saugomi nuo klaidinančių kilmės nuorodų, o maisto tvarkymo subjektai veiks vienodomis sąlygomis.

Iš kur galiu žinoti, kad valgau tikrą, ne padirbtą maistą?

Maisto produktų ir gėrimų klastojimas – didelė problema. Klastojama gali būti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, produktas gali būti skiedžiamas, gali būti pakeičiamos jo sudedamosios dalys ar nurodoma netikra kilmė.

Naujosiomis taisyklėmis bus užtikrinta, kad tais atvejais, kai produktas nėra visai toks, koks, atrodytų, turėtų būti, būtų pateikta reikiama informacija, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl to, kaip produktas yra pateiktas ar atrodo. Kai tam tikros sudedamosios dalys, kurios, kaip tikimasi, turėtų būti maisto produkte, pakeičiamos kitomis sudedamosiomis dalimis, pakaitinės sudedamosios dalys turės būti aiškiai nurodytos ne tik sudedamųjų dalių sąraše, bet ir ant pakuotės. Mėsos ir žuvies produktai turės būti ženklinami pateikiant gerai matomą informaciją apie maisto produkto sudėtyje esantį pridėtą vandenį ir bet kokius kitos gyvūninės kilmės baltymus. Be to, kai, atrodytų, tokie maisto produktai yra iš vientiso mėsos ar žuvies gabalo, nors iš tiesų yra sudaryti iš į vieną gabalą sujungtų skirtingų gabalėlių, bus privalu pateikti žymą „sujungti mėsos gabalėliai“ arba „sujungti žuvies gabalėliai“.

Kad nurodant kilmę nebūtų pateikiama klaidinanti ar neteisinga informacija, naujosiose taisyklėse nustatomi tam tikri kriterijai, kuriais siekiama užtikrinti, kad savanoriškai pateikiamos kilmės nuorodos neklaidintų vartotojų. Kilmės nuorodas naudojantys maisto tvarkymo subjektai privalo pateikti išsamesnės informacijos, kad žmonės žinotų tikrąją svarbiausių maisto produkto sudedamųjų dalių kilmę, o ne paskutinę šalį, kurioje produktas buvo perdirbtas.

Ar po 2014 m. gruodžio 13 d. pamatysime šias permainas etiketėse?

Taip, maisto pramonei buvo suteiktas trejų metų pereinamasis laikotarpis užtikrinti, kad šios taisyklės įsigaliotų nuo 2014 m. gruodžio 13 d. Vis dėlto dar gali pasitaikyti produktų, sužymėtų pagal senąsias taisykles, nes reglamente numatyta galimybė realizuoti visus maisto produktus, į rinką pateiktus arba sužymėtus iki 2014 m. gruodžio 13 d. (pažymėtina, kad tai nepriklauso nuo to, ar bus sunaudotos turimų etikečių atsargos).

Taisyklės dėl privalomosios informacijos apie maistingumą įsigalios tik nuo 2016 m. gruodžio 13 d. Tačiau jei maistingumo deklaracija etiketėje pateikiama po 2014 m. gruodžio 13 d., ji turi atitikti reglamento nuostatas.

Ką reiktų daryti aptikus etiketę, neatitinkančią 2014 m. gruodžio 13 d. įsigaliojusių naujųjų taisyklių?

ES ženklinimo taisyklių vykdymo užtikrinimas yra pavestas valstybėms narėms, todėl skundai turėtų būti teikiami kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.



Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas