„Santaka“ / Moteris daug metų ieško praeities liudininkų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-05-25 09:18

Dalinkitės:  


„Tų metų vaizdai ir išgyvenimai gyvi atmintyje ir širdyje, todėl mielai pasidalyčiau su tais, kuriems įdomu būtų klausytis“, – sakė Stanislova Jakaitienė.

Autorės nuotr.


Moteris daug metų ieško praeities liudininkų

Birutė NENĖNIENĖ

Praėjusios savaitės kelias dienas vilkaviškietė Stanislova Jakaitienė kaip prismeigta sėdėjo savo namuose: laukė viltingo telefono skambučio. Mat moteris „Lietuvos ryte“, skyrelyje „Ieško dingusių“, išspausdino tekstą, jog „norėtų susitikti su būrio vado Bartušo sūnumi arba giminėmis ar būrio draugais“. Turinti daug ką papasakoti. Nurodė adresą, telefono numerį (8 342) 54 356.

„Kas jus paskatino kreiptis į didžiausią tiražą turintį dienraštį?“ – klausiau nemažai už trumpą skelbimo tekstą sumokėjusios garbaus amžiaus pensininkės, kuriai dažnai prireikia medikų pagalbos ir pinigų vaistams. Ji sutiko savo rūpesčiu pasidalyti ir su „Santakos“ skaitytojais, į juos dėdama paskutinį vilties lašelį: „O gal kas nors atsišauks?“



Nusileido kaip saulė...

Stanislova Jakaitienė (Pučkytė) su tėvais į Vilkaviškį atsikraustė iš gimtosios Radviliškio apskrities, kai jai tebuvo treji metukai. Čia gimė brolis, sesuo.

Vilkaviškyje, Kauno gatvėje, tėvai turėjo aludę, butą. Tačiau laimingą šeimą visos nelaimės užgriuvo su pirmosiomis karo dienomis: namai ir turtas sudegė. Tėtis gavo vežiko darbo, bet prarado sveikatą ir visiškai išsekęs mirė. „Kai karstą leido į duobę, paskutiniai besileidžiančios saulės spinduliai krito į ją“, – prisiminė Stanislova. Kartu su šiomis laidotuvėmis išblėso ir jos svajonės apie mokslą. Stanislova sakė, jog dar paauglė buvo išvežta darbams į Vokietiją, ten patyrė daug sunkumų.



Naujas etapas

Pokario laikas pamėtėjo naujų sunkumų, kuriems įveikti reikėjo pasišventimo ir valios. Šeima, jau be tėčio, 1945 metais apsigyveno Pilviškių pakraštyje, mažutėje trobelėje prie geležinkelio, ties Šešupe. Mama tapo partizanų ryšininke – teikdavo jiems informaciją, maisto, drabužių, medikamentų, į šią veiklą įtraukė ir vyriausią dukrą. Stanislova kaip ryšininkė keliaudavo į Šakių rajoną, Gražiškių apylinkes, kur veikė partizanai. Kai tapo aišku, jog saugumiečiai įtarinėja, motina Stanislovą išsiuntė į Radviliškio rajoną, Daukšų kaimą, pas gimines. Mergina ir ten tęsė pradėtą darbą: ruošė ir perdavinėjo maistą, reikalingas žinias, bičiuliavosi su partizanų būrio vadu Bartušu, jo pavaduotoju Juozu Lenartavičiumi. Šis buvo ją išmokęs šaudyti naganu, bėgti iš kovos lauko, kai esi apšaudomas.

Stanislova sakosi buvusi liudininkė, kai 1947 metais Daukšų giraitės laukymėje susirinkę partizanai ruošėsi išvykti į Kazlų Rūdos miškus ir susijungti su kitais Lietuvos partizanais. Nors ji buvo nusiteikusi vykti kartu ir įsitraukti į tolesnę partizanų veiklą, vadas ir jo pavaduotojas griežtai uždraudė. Sakė, jog jie tikriausiai žūsią, o ji turi gyventi, kad laisvoje Lietuvoje galėtų papasakoti apie partizanų kovas.



Buvo persekiojamos, bet nepalūžo

Sugrįžusi į Pilviškius Stanislova neatsisakė savo veiklos. Vienąkart vaistininkei kilo įtarimas, kam merginai reikia tiek daug tvarsliavos, o paskui ir saugumiečiai pradėjo sekti, dar ir kaimynai prasitarė matę Puškienės kieme besilankančių partizanų. Merginą uždarė, tardė, mušė, po to su mama tris mėnesius laikė Kybartų areštinėje. „Marino badu, duodavo tik mažą gabalėlį duonos ir dubenėlį dvokiančios žuvų sriubos, aplinkui lakstė katės didumo žiurkės, kurių niekas nenaikino. Kybartuose tardė žydų tautybės saugumietis ir vis grasino, jog išveš, kur baltos meškos. Bet kada mama įrodė, jog vokiečiams užėjus Vilkaviškyje šelpėme žydus, mus paleido. Turėjome pasižadėti, jog niekur neišvyksime“, – pasakojo moteris.



Paskutinis ryšys ir paieškos

Moteris pasakojo, jog grįžusi iš Kybartų areštinės dar palaikė ryšį su partizanais, vėl buvo sulaikyta ir tris dienas kalėjo Pilviškių areštinėje. Namuose ne kartą su ginklu švaistėsi Pilviškių saugumiečiai.

Vėliau ryšiai su partizanais nutrūko. Ji ištekėjo, daug metų dirbo Kazlų Rūdos medžio apdirbimo įmonėje.

Moteris savo jaunystės istoriją surašė dar 1992 metais ir kreipėsi į tuometinę Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, vėlesniais metais – į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Surado porą žmonių, paliudijusių jos pokario metų veiklą. „Tremtinio“ laikraštis Stanislovos pavardę išspausdino tarp pretendentų rezistento vardui gauti. Jos partizanų paieškas 2003 metais paskelbė žurnalas „Atleisk“.

„Ko jūs dabar tikitės sulaukti?“ – klausiau S.Jakaitienės.

Moteris sakė, jog nėra svarbiausia, ar jai kada nors bus pripažintas laisvės kovų dalyvės statusas. Dėl suluošinimų, silpnos sveikatos neužsidirbo didelės pensijos. Bet ji didžiuojasi, jog pasitarnavo Lietuvos laisvės labui, todėl labiausiai norėtų susitikti pokario laikais kovojusių partizanų vaikus, giminaičius.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas