„Santaka“ / „Geriau negu šitoj vietoj dar neradome“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-12-05 17:20

Dalinkitės:  


Valdonė ir Karolis Bereikai savo laimės ieško kūryboje ir darnoje su aplinka.

Nuotr. iš asmeninio archyvo


„Geriau negu šitoj vietoj dar neradome“

Renata VITKAUSKIENĖ

„Jau trečia žiema“, – taip laiką, einantį kaime, skaičiuoja Valdonės ir Karolio Bereikų šeima. Iš Vilniaus į vienkiemį Lankeliškiuose atsikėlusi pora ieško, kaip galėtų gyventi pagal savo nusistatymą: nepriklausyti nuo darbų bei pinigų, pragyventi iš savo sodybos ir žemės neskriaudžiant aplinkos.



Šalia standartų

Aukštuosius mokslus baigę jauni žmonės sakėsi pajutę, kad visuomenė suteikia per mažai atsakomybės pačiam rinktis savo kelią. Prieš apsigyvendami Lankeliškių kaime (Šeimenos sen.), jie abu sukaupė panašios patirties.

„Yra daug spaudimo: turi baigti mokyklą, bakalauro, vėliau – magistro studijas. Numatytas visas žmogaus kelias. Jei kažkur metus ar porą užtrunki, esi lyg nurašomas. Labai stiprus turi būti, kad kitaip darytum, – kalbėjo V. Bereikienė. – Mieste užaugusi, jaučiuosi labiau įsprausta į standartus. Karolis, kaip kaimo žmogus, kur kas drąsesnis, sugalvojo ir žengia žingsnį. Tiesa, ir kaime žmonės siekia to, kas yra mieste, gyvena pagal miestietišką standartą. Mes einame šalia standartų, manome, kad kaime galima gyventi kitaip negu mieste.“

Savų argumentų turėjo ir Karolis: „Sustoti ir pagalvoti, pačiam sau atsakyti, kur eini, kodėl eini, kažką veiki, nereikėjo nei mokykloje, nei universitete. Jaučiau, kad net ir baigęs universitetą dar nemokėjau mąstyti, pats sugalvoti, ką daryti.“

Į studijų pabaigą K. Bereika pagal mainų programą išvyko į Portugaliją. „Ten pirmą sykį pajutau kitokią atmosferą, pamačiau kitokius žmones, suvokiau, kad ratas, kuriame sukiesi, nėra pats svarbiausias, esama kitų dalykų. Nebūtinai svarbesnių, bet jie yra“, – kalbėjo vyras.

Vėliau iš Jungtinės Karalystės jis parsivežė dar kitokios patirties. „Atsiduri svetimoje žemėje, esi svetimkūnis. Gauni pinigų. Renkiesi, ar nori būti laimingas, bendrauti su šeima, ar turėti pinigų“, – svarstė Karolis. Vyras prisiminė metą, kai, anot jo paties, pradėjo gyventi iš naujo: „Pasakysiu gal kiek simboliškai – kai pradėjau mąstyti. Tai daryti pastūmėjo draugas. Pabendravęs su juo pradėjau galvoti, kodėl studijuoju aplinkos inžineriją, ar aš to noriu.“



Laimė ateina per kūrybą

Su vilniete Valdone, užaugusia su liaudies dainų klubu „Raskila“, vaikinas susipažino tradicinių šokių vakaronėje.

„Iki tol niekada nemaniau, kad galėčiau šokti, o apie dainavimą tuo labiau minčių nebuvo“, – apie naujus interesus pasakojo K. Bereika.

„Raskilos“ aplinka visas kultūrines vertybes man nuo pat vaikystės įskiepijo. Etnomuzikologija, mano specialybė, irgi labai artima kaimo kultūrai. Dėl to mintis iš Vilniaus keltis į vienkiemį neišgąsdino“, – tvirtino V. Bereikienė.

Dairydamasi savų namų, pora svarstė ir kitą variantą – ekogyvenvietę. „Apsigyvenus šalia jau įsikūrusių šeimų būtų lengviau išlaikyti pradinius idealus, savo nusistatymus, kuriais tikime. Tačiau nenorėjome, kad mus apribotų tų šeimų pasirinktas gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, yra ekogyvenviečių, kuriose žmonės nusistatę nelaikyti gyvulių. Reikalavimai, iškelti kitų, šiek tiek išgąsdino. Nutarėme keltis čia ir gyventi taip, kaip mes norime“, – pasakojo K. Bereika. Be to, norėjosi įsikurti arčiau kurio nors tėvų, o Karolis kilęs nuo Alvito.

„Manau, pagrindinis žmogaus planas – būti laimingam. Tad ir ieškai, kaip to pasiekti, kad ir tu pats, ir kiti gerai jaustųsi. Laimė gyvenime ateina per kūrybą. O kūryba gali būti visokia: galima dainuoti, šokti, statyti, sodinti, drožti, pjauti... Laimę susikurti pirmiausia reikia galvoje“, – sakė Karolis.

Jiedu su žmona norėtų patys savo rankomis dirbti ir užsidirbti. „Svarbiausia, turime savo namus ir žemės. Netekęs darbo, iš sodybos, iš žemės gali bent jau išgyventi. Turime tikslą kažkada iš to gauti bent minimalių pajamų, nevažinėti į darbą. Kaip tai pasiekti, reikia sugalvoti, plano dar neturime. Kita mūsų sutampanti vertybė – nenuskriausti aplinkos kažką darant“, – kalbėjo sutuoktiniai.

Vienas šeimos bandymas – sode kurti sąlygas, kuo palankesnes pagal tam tikrą technologiją auginti grybus. Pirmojo derliaus jiedu jau paragavo.

Tvartelyje bliauna kelios avys, kieme vaikštinėja pulkelis paukščių. Vienkiemyje, apsuptame dirbamų laukų, Bereikai pasigedo medžių, natūralios gamtos, tai pasisodino miškelį.

„Mąstai, ko tau iš tikrųjų reikia, ir taip savaime, o ne per prievartą mažini poreikius. Svarstai, ar jiems tenkinti skirsi pinigų, ar tai pasidarysi pats“, – jųdviejų požiūrį dėstė Valdonė. Jai antrino Karolis: „Galvoji, kam skirsi savo išteklius, laiką. Naujam telefonui, kompiuteriui – tiems blizgučiams, kuriuos kažkas reklamuoja ir sako, kad tau jų reikia? Kai nėra televizoriaus, kitų panašių trikdžių, atsiranda laiko galvoti.“

Žiūrint iš miesto, kaimas Bereikams atrodė vienaip, jame pagyvenus matymas kiek pasikeitė. „Aplinka turi įtakos. Tačiau savo idealų vis tiek siekiame, – sakė Valdonė. – Matėme, kaip gerai gyvena šeimos, kaimuose įsikūrusios ekologiškai. Pavyzdžiai įkvepia, norisi pasiekti tos laimės.“



Puoselėja etnokultūrą

Pora džiaugėsi pataikiusi gerą vietą gyventi, stipria kaimo bendruomene, į talką atskubančiais kaimynais. „Mes į tokią gerą vietą patekome! Aš nebuvau patyrusi tokio dalyko kaip talka. Mieste talkos nevyksta. O čia kiekvieną rudenį atitalkindami už mums suteiktą pagalbą apeiname po kokius keturis penkis bulviakasius“, – pasakojo V. Bereikienė.

Bereikų indėlis į bendruomenės gyvenimą, jų padėka kaimynams būna įvairių formų. „Kviečiame žmones į savo kiemą, suruošiame šventę „nuo mūsų“. Akcentuojame, kad bendrausime be alkoholio. Atvažiuoja mūsų draugų folkloristų, – pasakojo Karolis. – Kvietėme kaimynų į savo sutuoktuves, o praeitą vasarą – ir į popierines vestuves. Į jas žmonės rinkosi jau gausiau, drąsiau.“

Šeimos kūrimo dieną Karoliui ir Valdonei primena vienkiemyje tebestovintys simboliniai vartai. „Idėją pasiėmėme iš Senojoje Varėnoje vykstančių Rasų. Vartai simbolizuoja ypatingą įėjimą į šventę – švariomis rankomis ir mintimis, pakiliais jausmais. Per vestuves mums jie reiškė dar ir perėjimą iš vienos būsenos į kitą“, – pasakojo moteris.

Be kasdienybės – Karolio darbo muitinės tarpininko pareigose, Valdonės antrų (dabar – jau ikimokyklinio ugdymo) studijų, ūkio reikalų, planų ir buities, Bereikų gyvenime yra ir etnokultūra. Pora su folkloristais švenčia pavasario ir rudens lygiadienius, dar visai švieži „Raskilos“ 45-mečio įspūdžiai. „Pakeliauti po Lietuvą mes mėgstame. Tradicinių šokių vakaronės vyksta Varėnoje, Vilniuje, Biržuose, Kelmėje, Klaipėdoje. Bet geriau negu šitoj vietoj dar neradome“, – sakė Lankeliškių bažnytkaimyje šaknis leidžiantys jauni žmonės.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas