„Santaka“ / Būti lietuviu Lenkijoje – sunku

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-12-05 17:14

Dalinkitės:  


Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas stebisi, kaip lengvai Lietuva iš savo piliečių atima pasus.

Autoriaus nuotr.


Būti lietuviu Lenkijoje – sunku

Andrius GRYGELAITIS

Dažnai girdime, jog Lietuvoje gyvenantys lenkai yra diskriminuojami, engiami, pažeidžiamos jų teisės. Bet ar susimąstėme, kad Lenkijoje gyvenantiems lietuviams taip pat ne viskas rožėmis klota? Tą patvirtino ir Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas.



Tarp būsimų partnerių – vilkaviškiečiai

Dešimtus metus skaičiuojančioje „Žiburio“ mokykloje šiuo metu mokosi 104 lietuvių šeimose gyvenantys vaikai. Kaip teigė įstaigos direktorius, vis dar tenka įkalbinėti lietuvius savo atžalas leisti būtent į jo vadovaujamą mokyklą.

„Nepaisant blogėjančios demografinės padėties, mūsų mokykloje vaikų skaičius didėja. Prieš dešimtmetį savo veiklą pradėjome su 64 vaikais, šiandien jų – keturiomis dešimtimis daugiau. Tiesa, vis dar yra nemažai lietuvių vaikų, lankančių lenkų mokyklose įkurtas lietuviškas klases“, – sakė A. Vaicekauskas.

„Žiburio“ mokykloje visi dalykai, išskyrus lenkų kalbą, lenkų istoriją bei lenkų geografiją, dėstomi lietuvių kalba. Čia vaikai mokomi tik iki devintos klasės. Vėliau dažniausiai jie mokslus tęsia Punsko Kovo 11-osios licėjuje. Dalis mokinių renkasi lenkiškas ugdymo įstaigas. Vis dėlto didžioji dalis baigusių 12 klasių abiturientų studijuoti vyksta į Lietuvos universitetus. Lenkijoje pasilieka tik nedidelė dalis lietuvių studentų.

„Mes stengiamės savo mokiniams akcentuoti meilę Lietuvai. Savo įstaigoje puoselėjame lietuviškas tradicijas, rengiame dažnas išvykas į Lietuvą. Bendradarbiaujame su mokyklomis iš Lazdijų, Seirijų, Marijampolės bei kt. Nuo rudens pas mus stažuojasi Vilkaviškio pradinės mokyklos pedagogė Aldutė Serneckienė. Tikimės, kad dėl to pavyks užmegzti ilgalaikę partnerystę su vilkaviškiečiais“, – sakė lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius.



Nenorėjo leisti

Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla atidaryta 2005 m. Tiesa, lietuviai norėjo turėti savo mokyklą daug seniau, tačiau vietinė valdžia tam ilgai priešinosi. To priežastys slypi istorijos metraščiuose.

Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Seinuose veikė kelios lietuviškos mokyklos, bet po karo situacija pasikeitė. Lietuviai nuolat reikalavo savo mokyklos, tačiau vietinė valdžia to nenorėjo net girdėti. Įsteigti mokyklą leido tik Punsko valsčiuje, tačiau Seinuose – ne. Šis miestas nuo seno buvo lietuvybės centras, tad valdžia bijojo, kad leidus čia įsteigti ugdymo įstaigą lietuvybė dar labiau išplis. Tik daug vėliau leista lenkiškose mokyklose pradėti dėstyti lietuvių kalbą. Po 1990 m. jau buvo galima steigti ir lietuviškas klases lenkiškose mokyklose.

„Dar Pirmojo pasaulinio karo metais Lenkija labai nukentėjo nuo vokiečių okupacijos. Iš dalies būtent tai susiję su lenkų ir lietuvių nesutarimais, mat vokiečiai į čia gyvenusius lietuvius žiūrėjo daug palankiau nei į lenkus. Lietuviai ir maisto davinius gaudavo didesnius, ir nuolaidų jiems įvairių būdavo daroma kur kas daugiau nei lenkams. Pastarieji dėl to labai pyko“, – nesutarimų užuomazgas vardijo pašnekovas.

Nors lietuviai ir toliau reikalavo savo mokyklos, tik Lenkijai tapus Europos Sąjungos nare ši šalis įsipareigojo ginti tautines mažumas ir dėl to buvo suteikti leidimai statyti lietuvišką mokyklą. Taip 2005 m. Lietuvos valstybės lėšomis iškilo Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla.



Savivaldybė ignoruoja

„Žiburio“ mokykla yra privati, tačiau turi valstybinės ugdymo įstaigos statusą. Jos steigėjas – Seinų vyskupo Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“. Dalis fondo tarybos narių yra įvairių lietuviškų organizacijų bei Lietuvos ministerijų (Švietimo, Užsienio reikalų bei Kultūros) atstovai. Būtent jie rūpinasi, kad mokyklai nepristigtų finansavimo. Dalį lėšų įstaigai išlaikyti skiria vietinė Savivaldybė. Tiesa, ta suma nėra pakankama.

„Mūsų finansavimas priklauso nuo čia besimokančių vaikų skaičiaus. Kiekvienas jų su savimi „atsineša“ vadinamąjį mokinio krepšelį. Savivaldybė už vieną vaiką mums skiria tik tiek lėšų, kiek vidutiniškai mokama bet kurioje Lenkijos mokykloje. Tai nėra visiškai sąžininga, nes kitų mokyklų klasėse mokosi po 20 ir daugiau vaikų, o mes turime klasių, kur mokosi 10, 7, 6 ar net du vaikai. Laimei, tautinėms mažumoms skiriami šiokie tokie priedai – tai palengvina mūsų finansinę naštą. Tačiau net ir su priedais iš Savivaldybės gaunamos dotacijos mums nepakanka. Likusią sumą mums duoda Lietuvos Vyriausybė. Pernai ji mums skyrė maždaug 40 proc. visų reikalingų lėšų“, – pasakojo A. Vaicekauskas.

Dar sunkiau yra su mokykloje veikiančių ikimokyklinių grupių finansavimu. Savivaldybė nesilaiko šalyje galiojančių įstatymų ir moka tik už tuos vaikus, kurie yra iš miesto. Už mažylius, į darželį atkeliaujančius iš kaimiškų vietovių, pinigų neskiriama.



Niokojami paminklai

Šiuo metu Seinuose gyvena apie 5–6 tūkstančius žmonių, iš jų maždaug 8 proc. save laiko lietuviais. Tiesa, pasak A. Vaicekausko, lietuvių procentas šiame krašte turėtų būti didesnis. „Tai galima spręsti iš kai kurių gyventojų pavardžių. Tačiau ne visi nori prisipažinti esantys lietuviai“, – sakė pašnekovas.

Jo žiniomis, visoje Lenkijoje šiuo metu lietuviais save laiko apie 8 tūkst. žmonių. Vien aplinkiniuose Seinų ir Punsko valsčiuose tokių asmenų gyvena apie 5 tūkstančius.

„Lenkijoje būti lietuviu – sunku, antraip mūsų čia būtų gerokai daugiau. 1984 m. Lenkijos saugumo duomenimis, šalyje gyveno apie 12 tūkst. lietuvių, tačiau kunigų surašymas parodė, kad iš tikrųjų jų buvo apie 30 tūkst. Koks tikrasis mūsiškių skaičius šiandien – sunku pasakyti. Lenkijos lietuviams yra galimybė susilietuvinti pavardes, tačiau ja mažai kas pasinaudoja. Žmonės bijo. Tai padarę, jie patirtų dar didesnę diskriminaciją“, – tvirtino A. Vaicekauskas.

Pasak jo, net kapinėse kartais niokojami paminklai su lietuviškomis pavardėmis.

Pats „Žiburio“ mokyklos direktorius gimęs ir augęs Lenkijoje. Jo proseneliai į šią šalį atsikraustė dar XV amžiuje kartu su daugybe kitų tautiečių. Vis dėlto, nepaisant kai kurių nepatogumų, A. Vaicekauskas nebijo prisipažinti esantis lietuvis, o ne lenkas.

Seinuose gyvenantys lietuviai nuolat buriasi į įvairius kolektyvus, stengiasi bendrauti, palaikyti vieni kitus. Beveik visi „Žiburio“ mokyklos pedagogai dalyvauja ir užklasinėje veikloje: šoka, dainuoja, vaidina spektakliuose. Pats A. Vaicekauskas neseniai su šokių kolektyvu viešėjo Kinijoje.



Siūlymai – kaip į sieną

Kad lietuviai diskriminuojami, pašnekovas tikino pajutęs ir kitose gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui, Seinai iki pat XX amžiaus pradžios buvo lietuvybės centras. Šiandien jau negalima viešai skelbti, kad čia kadaise mokėsi Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka, kiti įžymūs asmenys, veikė kunigų seminarija.

„Mūsų mokykla yra Liepos 22-osios dienos gatvėje. Šią dieną 1944 m. Raudonoji armija išvijo okupacines nacistinės Vokietijos pajėgas ir Lenkijoje buvo paskelbtas komunistinis režimas. Šalis jau 25 metus yra suvereni, tačiau vis dar neatsikrato komunistinės praeities. Jau ne vienerius metus siūlome gatvę pervadinti vyskupo Antano Baranausko vardu, tačiau į tai niekas nekreipia dėmesio. Jie nenori net klausyti to, ką siūlo lietuviai. Man nesuprantama, kaip šalyje, kurioje yra 98 proc. katalikų, žmonės mieliau gerbia komunistinės istorijos pėdsakus nei dvasininko atminimą“, – stebėjosi pašnekovas.



Prarasti pilietybę – sunku

Nors A. Vaicekauskas save laiko lietuviu, jis turi ir Lietuvos, ir Lenkijos respublikų pasus. Kaip žinia, dabar mūsų šalies piliečiai jau negali turėti dvigubos pilietybės, tačiau mokyklos direktoriui netekti lietuviško paso negresia. Pašnekovas sakė jį įgijęs dar tuo laiku, kai tą leido Lietuvos įstatymai.

Vis dėlto pasikeitusius įstatymus, kad lietuviai negali būti kitų šalių piliečiais, A. Vaicekauskas vadina absurdiškais. Pasak jo, taip mūsų tauta rizikuoja dar labiau pabloginti savo demografinę padėtį.

„Lenkija turi 38 milijonus gyventojų, Lietuva – tik tris. Šiuo atveju man labai patinka Lenkijos įstatymai, nes netekti jų šalies pilietybės yra praktiškai neįmanoma. Tam ne tik reikėtų pareikšti norą, bet ir įveikti daugybę trukdymų. Pats pilietybės atėmimo procesas paprastai užtrunka apie penkerius metus. Lenkams rūpi tik jų šalies piliečiai, į kitus savo gyventojų pasus jie net nežiūri. Jei žmogus turi Lenkijos pilietybę, jis gali turėti dar 50 kitų šalių pasų. Lenkai gerbia savo valstybės piliečius, o Lietuva, deja, – ne“, – sakė pašnekovas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas