„Santaka“ / Ar Lietuvoje Jėzui draudžiama nešioti džinsus?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-12-03 09:20

Dalinkitės:  


Toks dizainerio R. Kalinkino kolekcijos pristatymo plakatas sukėlė pasipiktinimą religinėje bendruomenėje.

Ar Lietuvoje Jėzui draudžiama nešioti džinsus?

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, atstovaudamas dizainerio Roberto Kalinkino interesus pateikė pareiškimą Europos žmogaus teisių teismui* dėl saviraiškos laisvės ribojimo jo drabužių kolekcijos reklaminės kampanijos metu 2012 metų rudenį.

Reklaminiuose plakatuose buvo estetiškai pavaizduoti dailūs jaunuoliai, dėvintys R. Kalinkino kolekcijos drabužius, bei pateikti užrašai „Jėzau, kokios Tavo kelnės!”, „Marija brangi, kokia suknelė!” bei “Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!”. 2012 lapkritį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija paskelbė, kad minima reklama nepagarbiai ir netinkamai naudoja religinius simbolius, todėl gali būti interpretuojama kaip įžeidžianti visuomenės garbę ir orumą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vadovaudamasi šiomis išvadomis nutarė, kad dizainerio kolekcijos pristatymui užsakyta reklama pažeidė Reklamos įstatymo nuostatą dėl visuomenės moralės ir skyrė 2000 litų dydžio baudą.

Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininko Karolio Liutkevičiaus, ši bausmė bei paradoksalus Reklamos įstatymo interpretavimas nepagrįstai apriboja verslininkų bei menininkų saviraiškos laisvę. „Reklamos įstatymas draudė neapykantos kurstymą religiniu pagrindu, bet ne religinių simbolių naudojimą. Roberto Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje nebuvo nė vieno vaizdo, kuris žemintų religiją, jos atstovus ar tikinčius asmenis, nė vienas šios kampanijos reklaminis šūkis ar kitos reklaminės priemonės nekurstė religinės neapykantos. Paprasčiausias faktas, kad reklamos naudoti vaizdai bei teiginiai gali būti siejami su religija – kas nebuvo draudžiama jokiame Lietuvos Respublikoje galiojančiame įstatyme – negali būti laikoma pažeidimu“, teigia K. Liutkevičius.

Maža to, tiek nuotraukos, tiek drabužiai, eksponuojami nuotraukose, yra meno kūriniai, todėl administracinių nuobaudų taikymas menininkams dėl religinių simbolių naudojimo kūryboje prilygsta Konstitucijoje įtvirtintos kultūrinės ir kūrybinės saviraiškos laisvės ribojimui. Gražių jaunų žmonių, dėvinčių estetiškus drabužius nuotraukos, keliančios šypseną dėl Lietuvoje populiarių emocingų šūktelėjimų, įprastų pamačius stebinantį (taip pat ir žavintį) daiktą ar žmogų, niekaip negali būti laikomos nei kurstančiomis neapykantą, nei grubiai žeminančiomis religiją.

„Paradoksalu, kad Lietuvos teismai neišgirdo šių argumentų bei paraidžiui pakartojo jokiuose Lietuvos įstatymuose neįtvirtintą draudimą naudoti ar apeliuoti į religinius simbolius reklamoje. Maža to, teismas pareiškė, kad visa Lietuvos visuomenė išpažįsta Romos katalikų tikėjimą ir palaiko jo vertybes, “ pastebi ŽTSI direktorė Dovilė Šakalienė. „Teismas pritaikė itin inovatyvų matematinį įrodymų svorio vertinimo metodą – byloje buvo įvertintas Lietuvos Vyskupų konferencijos pateiktas 100 tikinčiųjų pasirašytas raštas, kad minima reklama įžeidė jų jausmus. Tokiu atveju dizainerio įmonės advokatui tikriausiai reikėjo pateikti 101 Romos katalikų religiją išpažįstančio asmens parašus, kad ši reklama jų neįžeidžia, ir byla būtų laimėta.“

Ši byla kelia rimtus klausimus mūsų visuomenėje – ar žinome, kas yra religijos laisvė bei koks jos santykis su saviraiškos laisve? Dar daugiau – ar netaikome dvigubų standartų skirtingoms religijoms? Visai neseniai pasirodė informacija, kad Seime yra svarstoma į Visuomenės informavimo etikos komisiją, kaip žiniasklaidos savikontrolės organizaciją, įtraukti vieną išorinį subjektą – būtent Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferenciją. Tuo tarpu dėl reklamoje mūvinčio džinsus jaunuolio, panašaus į Jėzų, 2013 m. gegužę Lietuvos Seimas rado laiko ir noro priimti Reklamos įstatymo pataisą, kuri sugriežtina religinių simbolių vaizdavimą reklamoje.
Lietuvoje de jure valstybinės religijos nėra, o mūsų visuomenę išlaiko verslo sektorius. Verslo bendradarbiavimas su menu yra ne tik abipusiai naudingas, jis atneša naudą mums visiems – provokuojantis ir netikėtas menas pakelia reklamos kartelę, skatina mūsų pačių kritinį mąstymą bei atvirumą įvairioms idėjoms.


Šių ribojimų kontekste norėtųsi priminti, kad Lietuvoje de jure valstybinės religijos nėra, o mūsų visuomenę išlaiko verslo sektorius. Verslo bendradarbiavimas su menu yra ne tik abipusiai naudingas, jis atneša naudą mums visiems – provokuojantis ir netikėtas menas pakelia reklamos kartelę, skatina mūsų pačių kritinį mąstymą bei atvirumą įvairioms idėjoms.

„Ši istorija turėjo ir manau dar turės kur kas didesnį rezonansą. Konkreti byla man nėra principo klausimas, tai siekis kelti visuomenei aktualius klausimus ir formuoti precedentą. O apibendrinti bylos esmę su šypsena galiu tik taip - jei Jėzus yra visur, kodėl jis negali būti ir mūsų reklamoje?", - priduria Robertas Kalinkinas.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir dizaineris Robertas Kalinkinas suvienijo savo jėgas tam, kad apgintume nepagrįstai ribojamą teisę į saviraiškos laisvę mene bei versle.

*Pareiškimas pateiktas byloje UAB „Sekmadienis“ prieš Lietuvą. UAB „Sekmadienis“ dizainerio pavedimu organizavo jo pavasario/vasaros 2013 kolekcijos pristatymą, kurio metu buvo organizuota ši reklaminė kampanija.



Žmogaus teisių stebėjimo instituto info




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas