„Santaka“ / Užsimerkusi visuomenė gali tapti auka

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-12-01 16:59

Dalinkitės:  


Patyčių objektu tapęs vaikas dažnai išgyvena dideles dvasines kančias.

Užsimerkusi visuomenė gali tapti auka

Eglė KVIESULAITIENĖ

Į naują veiklą įsitraukusi medikė buvo priblokšta patyčių masto mokykloje. Tyrimą atlikusi visuomenės sveikatos biuro specialistė linkusi skambinti pavojaus varpais.



Parengė anketas

Daugiau nei porą dešimtmečių ligoninėje akušere dirbanti ir ne vieną vaikelį į šį pasaulį atlydėjusi Inga Kuncevičienė neseniai įsitraukė į naują veiklą – pradėjo dirbti ir Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure. Šis medikės darbas taip pat susijęs su vaikais, tik gerokai didesniais – mokyklinukais.

Projekte „Mokykla be patyčių“ dalyvavusi specialistė susidūrė su reiškiniu, apie kurį nutarė kalbėti viešai. I. Kuncevičienė įsitikinusi, kad patyčių mastai mokyklose kur kas didesni, nei apie juos šnekama. O pedagogai ne tik linkę neviešinti tikrosios padėties, bet netgi nebaudžia kaltųjų.

Liūdną padėtį I. Kuncevičienei atskleidė parengtos anketos, į kurias vienos mokyklos moksleiviai atsakinėjo anonimiškai.

– Vaikų žiaurumas vienas kito atžvilgiu – neišpasakytas, – teigė apklausą atlikusi medikė. – Daugiausia tyčiojamasi iš neturtingų, negražių ir gerai besimokančių vaikų. O labiausiai mane nustebino tai, kad tie, kurie tyčiojasi iš kitų, jaučia pasitenkinimą tai darydami. Vaikai mano, jog aukos to nusipelnė, tad pasitaikius progai ketina ir toliau tyčiotis. Didžioji dalis apklaustųjų įsitikinusi, kad spręsti šios problemos net nereikia – taip visada buvo ir bus.



Aplinkiniai žino

Liūdniausia, jog patyčios prasideda nuo jauniausių klasių.

Pagal apklausą maždaug kas ketvirtas moksleivis yra bent kartą gyvenime tyčiojęsis iš kito ar palaikęs tai darančius draugus. Patyčias organizuojančių vaikų nuomone, jei bendramokslis „lopas“, jam tai reikia ir parodyti.

Patyčių būdai – įvairiausi. Moksleiviai nurodė, kad jie auką apspjauna, stumdo, gadina jos daiktus, apkalba, šaukia pravarde, rašo įžeidžiančius žodžius viešose vietose ar viešojoje erdvėje, atiminėja pinigus. Deja, aukos dėl patyčių skųstis net neketina, nes po skundų prasideda smurtas.

I. Kuncevičienė įsitikinusi, jog pedagogai puikiai žino, kas dedasi mokyklose, bet šią problemą sprendžia tik formaliai. Nors mokytojai neprivalo būti tie žmonės, kurie žino viską, tačiau jie turi pastebėti signalus, atkreipti dėmesį į tuos, kurie tyčiojasi, ir tuos, iš kurių tyčiojamasi. O jau po to – imtis priemonių patys ar pranešti specialistams. Tačiau daugelis pedagogų mano, kad vaikai savo konfliktus išsiaiškins patys, dar kitiems atrodo, jog tai ne mokyklos, o tėvų reikalas.



Problemą slepia

Skandalas mokyklose kyla tuomet, kai patyčių neatlaikiusi auka imasi drastiškų priemonių, pavyzdžiui, prisigeria tablečių ar kitaip mėgina pasitraukti iš gyvenimo. Tuomet tikinama, kad aplinkiniai net neįtarę, jog iš tylaus, suaugusiųjų akimis žiūrint, malonaus vaiko buvo tyčiojamasi, o šis kentė didžiules dvasines kančias.

I. Kuncevičienė įsitikinusi, jog šią problemą mokytojai vengia garsinti dėl to, kad dar nuo senų laikų saugomas savos įstaigos prestižas. Todėl, nepajėgdami patys sutvarkyti iš kitų besityčiojančių vaikų, pedagogai vengia kreiptis į kitas institucijas, policiją. Patyčias kenčiančiai aukai dažnai netgi pasakoma, kad skųsti draugus – negražu.

– Pati savo ausimis girdėjau, kai priėjęs prie mokytojos vaikas pasiskundė, kad jį apspjovė, – pasakojo I. Kuncevičienė. – Tačiau pedagogė skriaudžiamam vaikui patarė nusivalyti drabužį ir nesiskųsti. Mane tai šokiravo.



Reikia kalbėtis

Patyčias kenčiančius vaikus būtina skatinti ieškoti pagalbos, taip pat ugdyti jų pasitikėjimą savimi. Tėvai turi kalbėti su vaikais apie šią problemą ir patys save kontroliuoti, nes nuolatinė, perdėta tėvų kontrolė, griežtas, žeminantis bendravimo tonas, nepagrįstos bausmės skatina vaiko nepasitikėjimą savo jėgomis. Jis užsisklendžia.

Patyčios plinta ne tik mokykloje, bet ir viešojoje erdvėje. Daugelis tėvų nustebtų pamatę, kokiomis temomis ir kokiais žodžiais internete susirašinėja jų vaikai, įžeidžiai komentuoja vienas kito nuotraukas ar veiksmus.

Reikia suprasti, kad viešojoje erdvėje paskleista informacija prieinama dideliam žmonių ratui, tad patyčios, įžeidžiantis žodis tampa dar skaudesnis.



Kompensuoja savigarbą

Su nepilnamečiais dirbanti Vilkaviškio rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Rūta Kairienė sakė, kad pagalba turi būti suteikta ne tik aukai, bet ir skriaudėjui. Jį būtina mokyti neagresyvaus elgesio ir atskleisti jo vidines problemas. Mat skriaudėju taip pat negimstama.

Dažniausiai iš kitų tyčiojasi vaikai, kurie patys patyrė tėvų ar bendraamžių patyčias ir kurie dėl šeimos problemų, prastų mokslo rezultatų, socialinio statuso patys jaučiasi menkaverčiai. Todėl smurtu ir agresija jie kompensuoja savigarbą. Patyčios tampa būdu įrodyti aplinkiniams, kad skriaudikas yra kažko vertas. Mokyklose dažniausiai smurtauja kompleksuoti, savo jėgomis nepasitikintys, dvasiškai nestabilūs vaikai.

Todėl apie patyčias reikia kalbėti garsiai, nes ši problema savaime neišsisprendžia, o tik didėja tarsi ridenama sniego gniūžtė. Dabartinė patyčių auka suaugusi gali tapti žiauriu kerštautoju ne tik skriaudikams, bet ir visai problemos nenorinčiai įžvelgti visuomenei.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas